Atliekų tvarkymo verslas: 12 patikrinimų, 11 pažeidimų, bet dirba kaip dirbę

Utenos rajone veikianti atliekų tvarkymo įmonė atsidūrė po padidinamuoju stiklu po to, kai redakcija gavo vietos bendruomenės laišką. Jame buvo išsamus bendruomenės susirašinėjimas su įvairių atsakingų institucijų atstovais: gyventojai bandė išsiaiškinti, kodėl įmonei leidžiama teršti, tačiau liko nieko nepešę. Taip, pažeidimų rasta, tačiau verslininkai ir toliau tęsia veiklą. Vis dėlto, ši situacija, kaip pastebi kalbinti pašnekovai, tinka ne tik vienam miestui ir vienai atliekų tvarkymo įmonei – tokių istorijų yra ir daugiau.

Viskas prasidėjo nuo laiško

Utenos rajono Vaikutėnų ir Dičiūnų gyvenviečių gyventojų grupė GRYNAS.lt redakcijai atsiuntė laišką, kuriame skundėsi įmonės „Ūrus ir Ko“ vykdoma veikla. Jų teigimu, dėl didelių atliekų kiekių, laikomų lauke ir maišomų su pavojingomis atliekomis, nesilaikant numatytų reikalavimų, kyla grėsmė žmonių sveikatai, o aplinkai – užteršimo pavojus.

Pati įmonė ginasi, kad tokios kalbos – tai jų konkurentų bandymai bendrovę išstumti iš rinkos ir sieja tai su korupciniu elgesiu pačioje aplinkosaugos struktūroje. Bendrovės atstovai primena, kad iš posto būtent dėl korupcinių veiksmų išverstas vienas iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) buvusių vadovų. Priežastis – sūnaus valdomos atliekų tvarkymo įmonės protegavimas. Kol vieni puola, o kiti ginasi, aišku tik viena – atliekų tvarkymo sistemoje netrūksta giminingų ryšių, vidinių susitarimų ir korupcijos, tačiau labai trūksta skaidrumo. Jo būtinybę ir korekcijas teisiniuose aktuose akcentuoja ir Seimo Antikorupcinės komisijos narys Eduardas Šablinskas.

E. Šablinskas

Kai nagrinėji temą, turi apeiti iš visų pusių, kad neduok, Dieve, neužliptum ant minos, kai specialiai žaidžia du subjektai, konkuruoja tarpusavyje ir tu gali vienam padėdamas, sunaikinti kitą. Šiuo atveju ten yra blogiau ir bjauriau – yra vengiamumas būti sąžiningam ir atviram. Ir atsakymuose matome, kad jiems (aplinkosaugininkams –

red. past.

) kartais sunku patikrinti.

„Kreipiamės į jus dėl to, kad bijome ekstremalios situacijos, kuri gali įvykti, kaip kad 2010 metais, kai tuose sandėliuose buvo kilęs didžiulis gaisras ir užsidegė cheminės medžiagos. Matydami, kad situacija tampa nekontroliuojama, mes, kaip gyventojai, su labai dideliu nerimu žiūrime į augančias atliekų krūvas ir bijome tos pačios tik didesnio masto situacijos“, - rašo bendruomenė redakcijai atsiųstame laiške, kurio nepasirašė teigdami, jog nori likti anonimais.

Laiškas atsiųstas su prisegtais atsakymais iš atsakingų institucijų ir paaiškinimais, kokie patikrinimai atlikti ir kas nustatyta. Nors vietos gyventojų nusakyta situacija atrodo pavojinga, o atsakingos institucijos praneša atlikusios patikrinimus, radusios pažeidimų ir skyrusios nuobaudas, vis tik įmonei toliau leidžiama veikti.

Sprendimus skundžia teismuose

Utenos RAAD, į pateiktą užklausą apie nustatytus pažeidimus įmonėje „Ūrus ir Ko“, atsiuntė detalų paaiškinimą.

„Ūrus ir Ko” eksploatuojamai Dičiūnų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei nėra išduotas leidimas pavojingas atliekas laikyti lauke. Šiuo metu bendrovė viršija aikštelėje galimą bendrą atliekų sandėliavimo kiekį. Visi šie pažeidimai ir papildomai dėl neteisingo atliekų pakuočių ženklinimo, privalomųjų nurodymų nevykdymo, aplinkos apsaugos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymo yra užfiksuoti per Utenos rajono agentūros vykdytus bendrovės eksploatuojamos Dičiūnų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės patikrinimus.

Nuo 2010 metų gruodžio mėnesio iki šios dienos bendrovės atsakingiems pareigūnams už nustatytus atliekų tvarkymo pažeidimus surašyta 11 administracinių teisės pažeidimų protokolų ir skirta nuobaudų, teikta 12 privalomųjų nurodymų dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo. 2012 metais kovo mėnesį Utenos RAAD buvo panaikinęs TIPK (Taršos prevencijos leidimo, - red. past.) leidimo galiojimą, kurio neturint ūkio subjektas apskritai negali vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo veiklos“, - rašoma Utenos RAAD pareigūno atsakyme.

E. Puodžiukas

Bet kur vykdoma pavojingų atliekų veikla ar Utenoje, ar Šiauliuose ar Panevėžyje visur vienodai pavojinga. Kitas dalykas, sutikite, kad mes, (aplinkos apsaugos inspektoriai) esame patys mažiausi „skruzdėliukai“, kurie vykdo kontrolę, o leidimų sustabdymą, licencijų išdavimą ir visa kita – jau atlieka kitos institucijos.

Iš viso nuo 2010 metų iki 2014 metų įmonėje atlikta 12 pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymo patikrinimų. Paskutinį kartą patikrinimas atliktas rugsėjo 2-5 dienomis, nustatyti atliekų apskaitos, ženklinimo pažeidimai, už kuriuos atsakingiems asmenims pradėta administracinių nuobaudų skyrimo procedūra.

Utenos RAAD atstovai taip pat nurodo, kad vien tik 2013 m. vyko kone 10 teisminių procesų dėl RAAD nutarimų įmonės atžvilgiu. 2014 m. situacija nepasikeitė: įmonė skundžia departamento sprendimus, Utenos rajono agentūros kontrolės veiksmus, vyksta teisminiai ginčai. Kviečiami atsakingi įmonės darbuotojai neatvyksta, tenka pratęsinėti nuobaudų skyrimo terminus, sueina nuobaudų skyrimo senatys ir atsakomybės pavyksta išvengti.

Nors institucija buvo sustabdžiusi įmonei išduoto TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės,  -red. past.) leidimo galiojimą, jis sugrąžintas teismo sprendimu. Taigi, įmonė sėkmingai tęsia savo veiklą.

Aplinkosaugininkas: mes – patys mažiausi skruzdėliukai

„Atliekų tvarkymas yra iš tikrųjų pavojinga veikla ir ta aikštelė (įmonės „Ūrus ir Ko“ - red. past.) yra šalia gyvenvietės, nors ne pačioje gyvenvietėje, bet šalimais. Buvo kilęs gaisras (2010 metais – red. past.), gerai, kad dūmus nešė kitur... Bet tai jau kiti dalykai. Bet kur vykdoma pavojingų atliekų veikla ar Utenoje, ar Šiauliuose ar Panevėžyje visur vienodai pavojinga. Kitas dalykas, sutikite, kad mes, (aplinkos apsaugos inspektoriai - red. past.), esame patys mažiausi „skruzdėliukai“, kurie vykdo kontrolę, o leidimų sustabdymą, licencijų išdavimą ir visa kita – jau atlieka kitos institucijos“, - aiškino Utenos rajono agentūros vedėjas Eimantas Puodžiukas.

Jo žodžiais tariant, vietos gyventojų nerimas, kai šalia tvarkomos pavojingos atliekos, suprantamas: „Pavojingų atliekų tvarkymas – tai ne bandelių kepimas. Tačiau, net jeigu atliekos būna po stogu, jeigu kiltų gaisras – viskas priklausys nuo to, į kurią pusę pakryps vėjas. Dėl išsiliejimų – šalia artimų vandens telkinių, kuriems galėtų būti padaryta žala, nėra. Yra padaryta melioracinė sistema, įmonė yra šiek tiek pažengusi, pasidariusi (nuotekų, - red. past.) surinkimą“, - situaciją komentavo E. Puodžiukas.

A. Šiatkus

Valdininkas, būdamas Utenos RAAD direktoriumi, kūrė aplinkui save savo giminių įmones ir tokiu būdu jo tikslas buvo sunaikinti aplink esančius konkurentus ir įkurti šeimyninės rangos verslą. Toks buvo jo planas padarytas, o kad mes nieko nematytume – kitas jo giminaitis, šiukšlyno vadas priims šiukšles ir irgi nieko nepastebės. Tas ir buvo vykdoma Lietuvoje, tarp kitko dar ir tebėra.

Siūlo koreguoti įstatymus

Su Utenos rajono vietos gyventojų viena iš bendruomenių, kuri parašė skundą dėl įmonės veiklos, teigia tiesiogiai susisiekęs ir bendravęs Seimo Antikorupcinės komisijos narys E. Šablinskas. Tačiau jis atsisako įvardyti, kas yra jos nariai ir pabrėžia, kad tai tik dėl jų pačių saugumo – baimės, kad jie už tiesą bus nubausti. Vis dėlto pripažįsta, kad padėtis su atliekų tvarkymu bendraja prasme Lietuvoje nėra gera ir iškart siūlo, ką reikėtų keisti.

„Reikia sutvarkyti įstatymo straipsnį, kur kalba eina apie išdavimą licencijų ir atėmimą. Atėmimas slypi poįstatyminiame akte, tvarkoje, kurią priima ministras. Jis (įmonė – red. past.) laimi teismus, kad ministro įsakymas prieštarauja aukštesniam teisės aktui – ir jis teisus. Verslo žaismas ir teisėjų nenoras priimti protingus sprendimus, kaip amerikiečiai sako: akivaizdu, kad darai šunybę, pasinaudojamas teisės aktų netobulybe. 

Teisės aktuose turi būti aiškiai pasakyta, kad galima tik viena licencija (buvo laikai, kai galima buvo turėti dvi). Toliau – jeigu nustatomas TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) pažeidimas, RAAD atstovui, priešgaisrinės saugos atstovui privalai dieną/naktį atidaryti duris, įleisti ir parodyti. Dabar kai šito nėra, galima malti liežuviu – čia aš lauke kažką pastačiau, o rytoj krausiu į vidų. Antra, turi būti vidinis sertifikavimas, kad atėjus tikrintojui, neduok, Dieve, bačka su kalio cianidu stovi ir užrašyta geriamasis vanduo, o kita bačka dar kitu pavadinimu ir tai yra apgavystė, turi būti lengva patikrinti. O jeigu sumelavai, tau atima ne tik TIPK, bet su juo kartu ir licenciją“, - siūlė E. Šablinskas.

Kaltinama įmonė ginasi: tai – konkurentų kerštas

GRYNAS.lt susiekus su „Ūrus ir Ko“ direktoriumi Algirdu Šiatkumi, jis suabejojo, ar iš tiesų vietos bendruomenė atsiuntė laišką redakcijai. Jo teigimu, laišką galėjo rašyti ir skųsti įmonės veiklą įvairioms institucijoms tik vienas asmuo – buvęs Utenos RAAD direktorius Ričardas Vygantas arba jo sūnus Mindaugas Vygantas.

„Apie jo elgesį ir sūnaus baudžiamąsias bylas, kai norėdavo iš manęs gauti automobilį, apie tai mes žinome.. Dabar buvo parašyti jo anoniminiai skundai į visas tarnybas, kiek tik jų gali būti Lietuvoje. […] Jeigu jis toks sąžiningas žmogus, kodėl nepasirašo pavarde?“ - bendruomenės atsiųstu laišku abejojo verslininkas.

Paklaustas, ar jo įmonėje yra pagal įstatymus tvarkomos atliekos, jis pabrėžė, kad patikrinimo aktai praėjo, jokių pažeidimų nerasta.

„Jau keturi metai vyksta kova su šiuo ponu (R. Vygantu). Ir STT, ir FNTT ir Seimo Antikorupcinė komisija nustatė jo korupcinius veiksmus. Jis buvo įkūręs šeimyninę rangą. Valdininkas, būdamas Utenos RAAD direktoriumi, kūrė aplinkui save savo giminių įmones ir tokiu būdu jo tikslas buvo sunaikinti aplink esančius konkurentus ir įkurti šeimyninės rangos verslą. Vadinasi, visos pavojingos atliekos (pabėgiai, imami iš Ignalinos) deginami konteineriniame pečiuke su medicininėmis atliekomis (kūno dalimis ir pan.) Toks buvo jo planas padarytas, o kad mes nieko nematytume – kitas jo giminaitis, šiukšlyno vadas labai gerai priims šiukšles ir irgi nieko nepastebės. Tas ir buvo vykdoma Lietuvoje, tarp kitko dar ir tebėra, nors korespondentai negirdi“, - aiškino A. Šiatkus.

Jūratė Bliuvienė

Paštininkė, kuri nešioja laiškus, sakė, kad ten viskas tas pats vyksta, tik pasikeitę gal jų vadovai, bet sakė, kad ten betvarkė – šiukšlynai, viskas netvarkinga.

Ir iš tiesų, DELFI yra skelbęs, kad 2012 metais sūnaus bendrovės protegavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, tyčiniu verslo žlugdymu ir dar daugiau – tokių kaltinimų susilaukė Utenos RAAD direktorius R. Vygantas. Į prokurorus, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) ir Seimo Antikorupcijos komisiją dėl Utenos RAAD vadovo veiklos kreipėsi ne kas kitas, o bendrovė „Ūrus ir Ko“.

Vis dėlto susisiekus su minėtu M. Vygantu, kuris yra įmonės „Krisminda“ direktorius, pašnekovas ilgai juokėsi, išgirdęs, kuo yra kaltinamas ir paneigė išsakytus teiginius, kad laiškus redakcijai ir skundus aplinkosaugininkams rašė jis.

„Tikrai ne. Aš asmeniškai nerašiau (skundų aplinkosaugininkams – red. past.), bet jie daug rašė ant manęs, aš neprasidedu, nesiveliu į šitus žaidimus“, - tikino M. Vygantas.

Sako, kad reikėtų „pakratyti“ ir aplinkosaugininkus

Seimo Antikorupcinės komisijos narys E. Šablinskas sutinka, kad tarp atliekų tvarkymo įmonių vyksta konkurencija, bet jis tikina „esantis per daug senas vilkas, ir stebėjimu bei uždavinėdamas šalutinius klausimus, nujaučia, kas ir kaip“.

„Jie pyksta dėl ko – kad tai yra iš karto užprogramuotas dalykas, jisai (įmonė – red. past.) laimi konkursą sumažindamas kainą. Sakykime, jūs atvežate šiukšlių, kurias sutvarkyti kainuoja 100 litų, o aš sakau – aš tai sutvarkysiu už 80-90 Lt, tai logiškai parodo, kad už surinktas lėšas šitų atliekų nesunaikinsi, arba turėsi dėti savas. Koks tada verslas? Tai yra apgavystė. Kas belieka? Prikrauti sandėlį ir kaip verslo subjektai sako „raktus į žolę“, numetu raktus ir užmirštu. Ateina RAAD žmonės tikrinti, viskas uždaryta, verslininką spaudžia – jis šokinėja, bėginėja. Tada reikia kviesti anstolį, pagal teisės aktus priverst atidaryti – viską sufiksuoti ir patiems utilizuoti. O verslininkas gali po teismus tampyti, ilgai žaisti ...“, - kalbėjo E. Šablinskas.

A. Šiatkus

Jau keturi metai vyksta kova su šiuo ponu (R. Vygantu). Ir STT, ir FNTT ir Seimo Antikorupcinė komisija nustatė jo korupcinius veiksmus. Jis buvo įkūręs šeimyninę rangą. Valdininkas, būdamas Utenos RAAD direktoriumi, kūrė aplinkui save savo giminių įmones ir tokiu būdu jo tikslas buvo sunaikinti aplinkui esančius konkurentus ir įkurti šeimyninės rangos verslą.

Anot jo, nors aptariamos įmonės „Ūrus ir Ko“ atveju RAAD skyrė tam tikras nuobaudas ir atliko patikrinimus, Seimo narys pripažįsta, kad yra daug nesusikalbėjimų ir tarp pačių aplinkosaugininkų. Maža to, jis atvirai sako, kad reikėtų ir pačius RAAD „pakratyti“.

„Utenos RAAD vadas neteko posto, ten dideli sąryšiai – kai nagrinėji temą, turi apeiti iš visų pusių, kad neduok, Dieve, neužliptum ant minos, kai specialiai žaidžia du subjektai, konkuruoja tarpusavyje ir tu gali vienam padėdamas, sunaikinti kitą gerą. Šiuo atveju ten yra blogiau ir bjauriau – yra vengiama būti sąžiningu ir atviru. Ir atsakymuose matome, kad jiems (aplinkosaugininkams – red. past.) kartais sunku patikrinti, antra – pagal tą metodiką, ką turėjo atrasti, atrado tik elementariausius dalykus, kai kitoms įmonėms už mažesnius iš karto atima (licencijas – red. past.) Štai kur reikia padėti įsivesti tvarką, tuo užsiims ir Antikorupcijos komisija“, - sakė E. Šablinskas.

Jo teigimu, Lietuvoje būtina sudaryti pavojingų atliekų laikymo vietų žemėlapį ir aiškiai apibrėžti, kiek ir kokių atliekų gali būti tam tikro dydžio teritorijoje.

Vaikutėnų seniūnaitė: paštinininkė sakė, kad ten betvarkė

Kadangi pati bendruomenė, parašiusi skundą dėl „Ūrus ir Ko“ veiklos vėliau žurnalistams nebeatsiliepė, susisiekėme su keliomis vietos bendruomenėmis, norėdami patikrinti verslininko A. Šiatkaus išsakytas abejones dėl skundikų.

Vaikutėnų krašto bendruomenės pirmininkas Linas Vaitiekėnas GRYNAS.lt patikino, kad jų bendruomenė jokio laiško redakcijai nesiuntė. Tačiau pripažino, kad anksčiau iš tiesų būta tam tikrų problemų su atliekų tvarkymo įmone „Ūrus ir Ko“, todėl viena ar kita gyventojų grupė (ne jų bendruomenės nariai) galėjo parašyti panašų laišką ir skundą.

Vaikutėnų seniūnaitijos seniūnaitė Jūratė Bliuvienė sakė pati šios istorijos detalių gerai nežinanti, tačiau pasiklausinėjo vietinių ir iš ten dažnai besilankančios paštininkės girdėjusi, kad iš tiesų situacija su atliekomis, sandėliuojamomis įmonės teritorijoje tiesiog lauke, nėra gera.

„Paštininkė, kuri nešioja laiškus, sakė, kad ten viskas tas pats vyksta, tik pasikeitę gal jų vadovai, bet sakė, kad ten betvarkė – šiukšlynai, viskas netvarkinga“, - sakė seniūnaitė. Paklausta, ar atliekų tvarkymu užsiimančios įmonės pykstasi tarpusavyje, ji sakė, kad jos lyg ir draugiškai sugyveno, tačiau prisiminė prieš porą metų buvusius nesutarimus, kai rašyti skundai ir pan.

Ji tikino mananti, kad iš tiesų vietos gyventojai, gyvenantys šalia atliekų tvarkymo įmonės, galėjo neapsikentę netvarkos, jų veiklą apskųsti aplinkosaugininkams.