VSTT viešųjų ryšių specialistės Dianos Rakauskaitės teigimu, projektai įgyvendinti norint padėti žmonėms geriau suvokti Lietuvos gamtos grožį.
„Nei apžvalgos bokštų, nei pažintinių takų įrengimas nėra savitikslis reiškinys. Visi jie yra neatsiejama nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų vertybių pažinimo ir suvokimo dalis. Tai galimybė atgręžti žmogų į gamtą, leisti suvokti jos išsaugojimo būtinybę“, – portalui rašė D. Rakauskaitė.
Iš kokių pinigų remontuosime bokštus?
Visi projektai bendrai kainavo apie 7,7 milijonus eurų, tačiau, kaip teigia VSTT, už pastatytų bokštų ir įrengtų takų priežiūrą jie neatsako, o pinigų remontui Europa neduoda.
„Pagal finansavimo sąlygas ES skiria lėšas investicijoms, o ne infrastruktūrai išlaikyti. Apžvalgos bokštus, pažintinius takus saugomose teritorijose prižiūri ir ieško galimybių jiems atnaujinti saugomų teritorijų direkcijos, projektų partneriai – savivaldybės, Valstybinės miškų urėdijos padaliniai. Saugomų teritorijų direkcijos pažintinius takus remontuoja iš AARP, lankytojų bilietų, kitų projektinių veiklų, paramos lėšų“, – rašė D. Rakauskaitė.
Paklausta, iš kokių lėšų tvarkomi lankytojams nemokami objektai, D. Rakauskaitė atsakė, esą lankytojo bilietas yra savanoriškas ir pridėjo kaimynės Lenkijos pavyzdį.
„Lietuvoje lankytojo bilietas yra savanoriškas. Beje, kad ir kaimyninėje Lenkijoje praeiti nacionalinių parkų pažintiniais takais galima tik su lankytojo bilietu, kuris paprastai kainuoja 8 – 10 zlotų žmogui (iš tų lėšų paskui remontuojami takai)“, – atsakyme rašė D. Rakauskaitė.
Tačiau realybė, atrodo, kiek skiriasi nuo gražių idėjų.
Varnių regioninio parko direkcijos vyr. specialistas kultūrologas Linas Šedvilas žurnalistams pasakojo, kad Debesnų botaninis takas, plytintis Varnelės upės slėnyje, jau seniai nebeatlieka realios savo funkcijos, daug kur žiojėja skylės, o prikalti naujų lentų dėl sutrešusios konstrukcijos tiesiog nebeįmanoma.
„Bandėme jį gaivinti, darėme vardines lenteles, kurias žmonės galėjo įsigyti ir jas kalėme, bet dabar jau praktiškai nebėra prie ko prikalti, pats pagrindas supuvęs. O lėšų sutvarkymui mes neturime, nes ten reikia jau viską keisti“, – sakė L. Šedvilas.
Skundžiasi lėšų stygiumi ir neilgaamže konstrukcija
„Mes esame uždėję užrašą, kad taku vaikščioti draudžiama, nes jis nesaugus, sulūžęs. O sulūžęs todėl, kad mes iš Europos gaunam paramą, įrengiam takus, o už 5-6 metų lentos supūva ir neturime pinigų joms pakeisti, tokių lėšų projekte nenumatyta, – sakė L. Šedvilas ir pridūrė, kad pelkėse takai turėtų būti įrengiami iš patvaresnių medžiagų, – Tokiems takams pelkėse įrengti turėtų būti taikomos naujos technologijos. Medis pūva, reikėtų jį keisti atsparesne vandeniui medžiaga“.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius taip pat pasakojo, kad Čepkelių raiste įkurtas pažintinis takas ir apžvalgos bokštelis jau nebėra tinkamas naudojimui, bet vylėsi, kad jau kitų metų liepą lankytojus pasitiks atnaujinti objektai.
„Jis veikia, nors iš tiesų yra prastos būklės. Esame net ir lenteles pakabinę, kad atsargiai žmonės eitų, nes vis dėlto medinė konstrukcija nėra ilgalaikė ir greitai sutrešo. Bet tikimės, kad gavę lėšų, atnaujinsime viską labai gražiai ir žmonės galės vėl džiaugtis“, – sakė E. Gudelevičius.
Laukia pokyčių
Anot jo, tiek Debesnų botaninis takas, tiek Čepkelių apžvalgos bokštas turėtų būti remontuojami su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pagalba, rašant projektus finansavimui iš Europos sąjungos struktūrinių fondų gauti.
„Dabar rengiame projektą su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir tikimės iki kitų metų liepos mėnesio pakeisti visą infrastruktūrą. Atnaujinsime ir bokštelį ir taką, pritaikysime viską neįgaliesiems. Bokštelis per 14 metų smarkiai nusidėvėjo ir jį praktiškai reikia perstatyti, nes mes vis remontuojam, remontuojam ir nieko“, – sakė E. Gudelevičius.
„Esame pranešę VSTT apie situaciją, laukiame pagalbos. Galbūt įtrauks į kokius nors planus, tikimės, kad gal pavyks taką atgaivinti“, – kalbėjo L. Šedvilas.
Po 30 metų – į metalo laužą
Pasak VSTT, takai ir bokštai įrengiami stengiantis užtikrinti jų ilgaamžiškumą, tačiau atsižvelgiama ir į kainos bei kokybės santykį.
„Įrengiant takus pelkėse, ieškoma geriausio kainos ir kokybės santykio. Žiūrima, kokios pažintinių takų medžiagos naudojamos kitų šalių saugomose teritorijose. Ne visi takai yra mediniai, naudojamos ir kitos medžiagos, pvz., kompozitas, sukietinto grunto ir kt. pagrindas. Mediniai takai taip pat būna įrengti ant įvairių konstrukcijų (metalinių polių, užaklintų vamzdžių (pontonų), kad apsaugotų medį nuo puvimo kuo ilgesnį laiką. Kartu su architektais, projektuotojais nuolat ieškoma kuo ilgaamžiškesnių sprendinių. Be to, lankytojai dažnai piktinasi, jeigu pažintiniuose takuose, gamtoje naudojamos nenatūralios medžiagos, pvz., plastikas“, – rašė D. Rakauskaitė.
Pasiteiravus, ar Aplinkos ministerija nemato problemos, kad ateityje gali nepavykti išlaikyti visų dabar pastatytų bokštų ir įrengtų takų, o statiniai po kiek laiko bus nebepanaudojami, gautame atsakyme buvo rašoma, kad tokiu atveju konstrukcijos bus paprasčiausiai išardytos ir perdirbtos.
„Natūralu, kad kiekvienas objektas turi savo gyvavimo laikotarpį. Apžvalgos bokštai, pasak rangovų statytojų, gali būti naudojami apie 30 ir daugiau metų. Be abejo, atsiradus neišvengiamai būtinybei, bokštus galima atitinkamai išmontuoti, metalą perdirbti, medžiagas panaudoti kitiems tikslams“, – buvo rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme.
Šiuo metu VSTT planuose numatoma statyti 1 paskutinį bokštą Rusnėje ir įrengti 10 pažintinių takų.