B. Bradausko pasiūlymas gamtininkus verčia iš koto: būtų gėda prieš visą Europą

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete užvirė aršios diskusijos, ar leisti medžioti šernus naudojant naktinio matymo prietaisus. Šią idėją įnirtingai gynęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas sukėlė aplinkosauginių organizacijų pasipiktiną, tačiau tai Seimo komiteto narių užmojų nesustabdė – šių prietaisų įteisinimui pritarta.

Veterinarijos tarnybos vadovas: be naktinių taikiklių nieko nebus

Nors komitetas ir įjungė žalią šviesą, galutinis sprendimas šiuo klausimu turi būti priimtas Seimo plenariniame posėdyje.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimus pristatęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas informavo, kad siūlomiems pakeitimams pavasario sesijos metu nepritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tačiau jo sprendimas neįtiko daugumai Seimo narių, todėl dabar šis klausimas perduotas svarstyti Aplinkos apsaugos komitetui.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus buvo paprašyta paaiškinti, kodėl medžiojant šernus siūloma leisti naudoti naktinio matymo prietaisus.

Jis teigė, kad neva šios priemonės padėtų kovoti su afrikinio kiaulių maro užkratu, kuris jau kurį laiką Lietuvai neduoda ramybės. Ir čia pat J. Milius išvardijo, kokius teigiamus naktinio matymo prietaisų naudojimo aspektus įžvelgia.

„Problema tikrai didelė. Nėra tikslios šernų apskaitos. Oficialiais duomenimis, šernų mūsų šalyje - apie 27 tūkst., o ne oficialiais – virš 100 tūkst. Dabar mums svarbiausi kiaulienos eksporto reikalai. Jei afrikinis kiaulių maras tęsis, bus uždrausta iš visos valstybės išvežti mėsą, o ne iš tam tikrų regionų. Du metus kartoju, kad jei kvadratiniame kilometre liks 0,5 šerno, ši problema išnyks. Čia padėtų naktinio matymo prietaisai. Latvijoje jie jau leidžiami. Etiniu požiūriu žiūrint, žvėris taip medžiojant nebūtų kankinamas, žvėrys būtų žymiai rečiau sužeidžiami. Manau, kad šis sprendimas būtų labai teisingas“, - naktinio matymo prietaisams gerų žodžių negailėjo VMVT vadovas.

Jo poziciją aršiai gynė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Seimo narys B. Bradauskas. Jis teigė, kad tokius prietaisus reikia medžiotojams kuo greičiau leisti naudoti. Maža to, politikas siūlė iš Aplinkos ministerijos atimti teisę nustatinėti medžioklės taisykles. Esą jei Seimas pritars šio įstatymo pataisoms, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas gali neleisti naktinio matymo prietaisų naudoti Medžioklės taisyklėse.

„Daug valstybių sutinka su naktinio matymo taikiklių naudojimu. Jie būtų naudojami tik šernams, o ne elninių gyvūnų medžioklei. Berno konvencija kitų gyvūnų medžioklei juos draudžia naudoti. Sumažinti populiaciją iki 0,5 šerno kvadratiniame kilometre be naktinio matymo taikiklių neįmanoma. Kartu siūlau paskubinti Medžioklės įstatymo pakeitimus, kad medžioklės reguliavimo įrankiai būtų paimti iš aplinkos ministro. Girdėjau, kad ministras net ir įsigaliojus Seimo pataisai neįtrauks galimybės naudoti naktinio matymo prietaisų į medžioklės taisykles. Tada įstatymas bus nulinis. Viskas priklausys nuo to, kokios kojos ministras atsikels iš lovos“, - kalbėjo B. Bradauskas.

Mano, kad Europa pasmerktų

Visiškai kitos nuomonės buvo aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Jis teigė, kad šiuo metu tik trys Europos valstybės leidžia medžiotojams naudoti naktinio matymo prietaisus. Galiausiai jis tikino, kad leidus šiais prietaisais medžioti šernus, medžiotojams gali kilti pagunda jais nusitaikyti ir į kitus žvėris. Tai sukontroliuoti, pasak viceministro, neįmanoma.

„Šiuo klausimu kreipėmės į visus regionų aplinkos apsaugos departamentus. Jų išvada viena – brakonierių tik daugėtų ir sukontroliuoti būtų neįmanoma. Norint sukontroliuoti marą, reikia šaudyti šernų pateles, bet medžiotojai šiandien to nedaro. Reikia skatinti išmokas medžiotojams. Sutarėme leisti vilioti šernus, leidžiame varymines medžiokles. Kitas dalykas – socialinė pusė. Įteisinus naktinio matymo prietaisus, kurių kaina – 15 tūkst. dolerių, medžioklė taptų turtingųjų laisvalaikio leidimo forma. Pigūs kontrabandiniai prietaisai paskatintų gyvūnų žalojimą, nes per juos matomas tik gyvūno kontūras“, - kalbėjo viceministras.

Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas taip pat teigė, kad medžiotojai šernų populiaciją gali mažinti ir be papildomos įrangos. Be to, jo teigimu, šis Seimo sprendimas Vakarų šalyse sukeltų didžiulį ažiotažą.

„Tai susiję su valstybės įvaizdžiu ir požiūriu į medžioklę. Prieš dvi savaites buvau ES aukšto rango renginyje ir ten buvo svarstomi šernų medžioklės klausimai. Renginyje kolega latvis pristatė naujovę – jų šalyje atsiradusią galimybę naudoti optinius taikiklius. Tada stojo nejauki tyla. Galiausiai pasigirdo klausimai, kaip tai dera su Berno konvencija. Kai jis aiškino, auditorija tik šypsojosi. Kai atėjo man metas kalbėti, pristačiau, kad pas mus vyksta gan intensyvi diskusija. Tada įsiterpė Vokietijos atstovas, pasakydamas, kad pas juos tokia diskusija net neįmanoma. Jis paklausė, ar tai dar yra medžioklė. Įteisinti paprasta, bet Europos Komisijos ataskaitos išvadose drastiškomis priemonėmis laikomas gyvūnų nuodijimas ir naktinių taikiklių įteisinimas“, - Seimo komitete kalbėjo V. Vaičiūnas.

Į diskusiją įsitraukęs B. Bradauskas nesutiko su L. Jonausku, kad naktinio matymo taikikliai kainuoja labai brangiai. Anot jo, 15 tūkst. dolerių kainuoja tik patys brangiausi prietaisai. Esą paprasčiausių kaina nesiekia nei 1000 eurų. „Medžioklė nėra privalomas dalykas. Neturi pinigų – nemedžiok“, - replikavo Seimo narys.

O kai Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė pabrėžė, kad tik trys Europos šalys yra įteisinusios naktinio matymo prietaisus, B. Bradauskas replikavo: „Na ir kas?“

Vis dėlto ji tęsė toliau: „Pasigendame logiškumo. Kalbame apie socialinę atskirtį. Vos keli medžiotojai Lietuvoje galės įsigyti tokius brangius prietaisus. 7 tūkstančius eurų gali mokėti tik privilegijuoti žmonės. Kita vertus, tam nepritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Teko kalbėti su karininkais. Jie taip pat nepritaria tokiam Lietuvos apginklavimui. Kodėl niekas nederinta su Krašto apsaugos ministerija?“

Jai antrino aplinkosauginės organizacijos „Baltijos vilkas" atstovas Vaidas Balys. Anot jo, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriai tam nepritaria: „Medžiotojų sąjungos taryba vienbalsiai nusprendė nepritarti. Visuomenė nepritaria, nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos nepritaria, Aplinkos ministerija nepritaria. Dabar žvėrį bus galima gainioti visą parą. Juk bus didžiuliai brakonieriavimo mastai. Inspektoriaus į kiekvienus krūmus nepasodinsi. Europos Komisijos rekomendacijose taikikliai neminimi. Jų tikrai nereikia. Juk ir dabar medžioklės įvaizdis yra apgailėtinas.“

B. Bradausko patarimas neturtingiems medžiotojams

Aplinkosauginėms organizacijoms pritarė ir Aplinkos apsaugos komiteto narė Viktorija Čmilytė. Ji atkreipė dėmesį, kad įsigaliojus pakeitimams bus žymiai sunkiau užtikrinti medžiotojų kontrolę. „Ar galite garantuoti, kad dėl to nenukentės kiti žvėrys? Kontrolės klausimas labai aktualus. Antras dalykas, juk naudojant pigesnę įrangą, kuri neleis gerai prisitaikyti, gyvūnai taip pat bus sužeisti“, - argumentavo Seimo narė.

Jai pritarė Seimo narys Linas Balsys. Jis laikėsi pozicijos, kad VMVT turėtų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru kitomis priemonėmis. „Visi aplinkosaugininkai prieš tokį pasiūlymą. Kodėl dėl kelių žmonių norime balsuoti už tuos pakeitimus. Ką Veterinarijos tarnyba nuveikė vykdydama Europos Komisijos reikalavimus? Jai nereikėtų atėjus į komitetą skleisti panieką. Siūlau balsuoti prieš pakeitimus“, - ragino L. Balsys.

Paulius Saudargas taip pat išreiškė nemažai abejonių: „Išgirdau argumentus „prieš“. Jie rimti. Mane suneramino požiūris į medžiotojus. Jei priimsime pakeitimus, reikėtų tobulinti tvarką, kad nebūtų galima naudoti šios įrangos elninių žvėrių medžioklei.“

Galiausiai replikavo B. Bradauskas, dar kartą primindamas, kad medžiotojai yra turtingi žmonės. „Jūsų tarybinis mąstymas. Medžiotojai nėra ubagai. Medžiotojai moka didelius pinigus už medžioklės plotų išlaikymą. Tikrai sugebėsime nusipirkti tą įrangą. Jei neturi pinigų, tai eik ten, kur niekas nekainuoja“, - neturtingiems medžiotojams patarė Seimo narys.

Vis dėlto komiteto narių balsų dauguma pritarta pasiūlymui leisti šernų medžioklei naudoti naktinio matymo prietaisus. Dabar galutinis sprendimas bus priimtas Seimo plenariniame posėdyje.