Balsavimo išvakarėse: medžioti bus leista visiems, turintiems bent lopinėlį žemės

Medžioklės įstatymo priėmimo išvakarėse Aplinkos apsaugos komitetas svarstė paskutinius Seimo narių pasiūlymus dėl šio įstatymo. Dauguma jų buvo susiję su platesnių galimybių medžioti suteikimu miško ar žemės savininkams.

Vis dėlto, bet kokius pasiūlymus, kuriuose siūlyta sudaryti sutartis tarp medžiotojo ir miško ar žemės savininko, komiteto nariai nusprendė atmesti.

Aplinkos apsaugos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys priminė, jog laukiniai gyvūnai negali būti sutarties objektas – jie yra valstybės nuosavybė.

Tarp medžioklės yra ir mokslui skirtų plotų

Siūlyta sumažinti medžioklės ploto vieneto plotą : nuo 1000 ha iki 100 ha. Šį pasiūlymą pateikė Gintaras Steponavičius ir Algis Kašėta. Tokiam pasiūlymui taip pat nepritarta.

Aplinkos apsaugos komiteto nariams kilo klausimai, kas yra „plotai, skirti moksliniams tikslams“.

„Galiu paaiškinti. Profesionalios medžioklės plotai yra visai kas kita, nei plotai, skirti mokslui ir mokymui. Pastaruosiuose plotuose vykdoma mokslinė tiriamoji veikla, jiems kuriama programa, rašomos ataskaitos. Įprastos medžioklės čia nevyksta. Pavyzdžiui, prie Giedraičių ekologijos instituto yra seniausi moksliniams tikslams skirti plotai. Jiems jau – 30 metų. Ten įkurtas barsukų stebėjimo poligonas“, - paaiškino L. Budrys.

Seimo narys Remigijus Žemataitis buvo siūlęs pakeisti įstatymo punktą, jog medžiotojų būrelis privalo priimti žemės savininką į būrelį, jei jis atitinka visas įstatyme numatytas nuostatas bei atsakyti į jo užklausimą per 30 darbo dienų.

Toks pasiūlymas atmestas, Laimutis Budrys teigė, jog į bet kokius raštiškus užklausimus, raštus, turi būti atsakoma per 30 darbo dienų. Tai nustato kiti valstybės įstatymai. Taigi savininkas medžioklės būrelio poziciją dėl jo galimybės medžioti bet kokiu atveju sužinos per gerą mėnesį, o įpareigojimas būtinai jį priimti į LMŽD būrelį jau prieštarauja asociacijų įstatymui.

Kokio ploto žemės sklypas užtikrins teisę medžioti?

L. Budrys taip pat paaiškino, kas bus tuomet, jei miško ar sklypo savininkas uždraus medžioti savo žemėse.

„Tas 1000 hektarų medžioklės ploto vienetas dėl to „nesugrius“. Medžiotojai negalės medžioti toje teritorijoje, tačiau šis plotas vis tiek bus įskaitomas į medžioklės ploto vienetą. Jei kvartalas viduryje miško, kur uždrausta medžioti, į tą kvartalą niekas negali įkelti kojos. Vaikyti žvėrių – taip pat“, - kalbėjo L. Budrys.

Didžiausios diskusijos užvirė skaičiuojant, kokį plotą turėtų turėti savininkas, kad būtų priimtas į medžiotojų būrelį.

Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė teigė, jog nesvarbu, kokį plotą žemės turi jos savininkas, jis turi teisę medžioti. Apie tai savo išvadose skelbė ir Konstitucinis teismas.

Paulius Saudargas siūlė nustatyti šį plotą 50 hektarų, Seimo narys Kazimieras Kuzminskas – 30 hektarų.

„Taip pat norime įregistruoti pataisą, jog žemės savininkas turėtų šią žemę ne mažiau, kaip penkerius metus“, - priminė A. Stancikienė.

„Būtų įdomu pamatyti, kiek žmonių (žemės savininkų ir kartu medžiotojų, - red. past.) liečia ši pataisa. Kiek žmonių liečia, jei nustatysime būtiną 100 hektarų žemės nuosavybę? Kiek – jei nustatysime 50 hektarų? Kodėl nutarėme būtent 100 hektarų? 50 hektarų irgi nėra toks plotas, kurį nubėgsi ir nusipirksi – ir ten, ir ten“, - domėjosi komiteto narys Paulius Saudargas.

Savininkai žada uždrausti medžioti visoje Lietuvoje

L. Budrys teigė, jog Medžiotojų ir žvejų draugija nusprendė apibendrinti duomenis ir per visą Lietuvą suskaičiavo 400 tokio ploto (100 hektarų) miško ar žemės savininkų, kurie kartu yra ir medžiotojai.

Aurelija Stancikienė

Konstitucinis teismas aiškiai pasakė – žmonėms turi būti suteikta teisė, būnant savininkais, medžioti. Tai jau neleidžiam nei jiems patiems sudaryti tų savarankiškų medžioklės plotų - tuomet bent jau šitoj vietoj išimkim bet kokius apribojimus – jei žmogus turi nuosavybę, jis turi teisę medžioti.

„Esu medžiotojas nuo 1969-ų metų, šiuo metu esu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos taryboje. Kodėl pasiūliau, kad būtų priimtas medžioti savininkas, turintis 30 hektarų žemės? Nes po sovietinio okupacinio laikotarpio Lietuvoje niekas neturėjo daugiau žemės nei 80 hektarų. O kodėl30 hektarų? Nes šiuo metu žemę paveldi vaikai, ją pasidalina. Net kai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas buvo prof. R. Benetis, jis sakė: „Nusileiskim, juk Konstitucinis teismas taip išaiškino“, - dėstė Seimo narys Kazimieras Kuzminskas. - Kalbėjau su savininkais. Jei jiems nebus suteikta teisė medžioti, prašys Prezidentės tą įstatymą vetuoti. O galiausiai visi savininkai uždraus medžioti savo plotuose – jie nusprendė tai padaryti per visą Lietuvą. Liksit medžiotojai, medžioti tik valstybiniuose miškuose.“

Aplinkos apsaugos komiteto narys Gintautas Mikolaitis garsiai svarstė, jog jis medžioja net šešiuose būreliuose ir visuose juose savininkai priimami medžioti geranoriškai.

„Bet yra tokių, kurie negauna tos teisės. Gal jie eiliniai žmonės... Yra būrelių, kur tik savo klanas, priiminėja tik vaikus ir savo pažįstamus“, - susirūpinęs kalbėjo K. Kuzminskas.

Vėliau GRYNAS.lt žurnalistams K. Kuzminskas patvirtino, jog savininkai iš tiesų turi planų uždrausti medžioti savo žemėje visoje Lietuvoje. Kartu su naujai priimtu Medžioklės įstatymu jie gali nesulaukti leidimo medžioti patys, tačiau uždrausti medžioti savo žemėse – galės.

„Jie sako – kaip jūs mums, taip ir mes. Nes Konstitucinio teismo sprendimas jiems suteikti teisę medžioti – nevykdomas“, - dėstė K. Kuzminskas. - Jie nori medžioti kartu. Ne taip, kad miesčionys suvažiuoja į mano miškus, medžioja, šiukšlina, o vėliau aš turiu mišką tvarkyt. Kodėl? Kai kartu medžios ir prižiūrės. Jau gal net nereikalaus kompensacijos už žalą, padarytą pasėliams ar miškui. Nes pats medžiojo, pats pražiopsojo. Pats neišdabojo.“

Galėtų medžioti rečiau

„Konstitucinis teismas aiškiai pasakė – žmonėms turi būti suteikta teisė, būnant savininkais, medžioti. Tai jau neleidžiam nei jiems patiems sudaryti tų savarankiškų medžioklės plotų - tuomet bent jau šitoj vietoj išimkim bet kokius apribojimus – jei žmogus turi nuosavybę, jis turi teisę medžioti“, - ragino A. Stancikienė.

Kadangi pasigirdo nuogąstavimų, jog žmonės įvairiuose rajonuose susipirks po hektarą žemės ir gviešis kiekviename jų medžioti, komitete pasiūlyta pridėti punktą, jog žemės savininkas turi šią nuosavybę turėti bent penkerius metus. Tik tuomet teisė medžioti jam bus suteikta.

„Dabar medžiotojų būreliai – po 50-60 žmonių. O kodėl negali būti 120? Kodėl tas pats medžiotojas turi medžioti kiekvieną dieną? Ypač tie, kurie patys bokštelius pasistatę. Būrelis sudarytų grafiką, ir nuvažiuotų pamedžioti kartą per mėnesį. Tai būtų nors jam šventė. O dabar... Dieną neina į darbą, naktį – bokštelį sėdi“, - stebėjosi kolegomis ilgametis medžiotojas, Seimo narys K. Kuzminskas.

Linas Balsys priminė, jog reikia gerbti ne tik miško savininkų, medžiotojų, bet ir žvėrių interesus.

„Jei įteisinsim nors kokią ribą, kiek savininkas turi turėti žemės, vėl eisime į Konstitucinį teismą“, - prognozavo L. Balsys.

Saugiklis: medžios tik penkerius metus turintys nuosavybę

„Tikrai norėčiau, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Yra žmonių, kurie tikrai truputį nesveikai supranta tą medžioklę. Ačiū dievui, tokių nedaug. Bet šiuo įstatymu tokia galimybė tikrai atsiranda. Medžiotojų būrelių pas mus yra apie 830. Iš jų – 30 turtingų būrelių. Ir iš jų tikrai atsiras norinčių... kaip buvo, kai pagal Vyriausybės nutarimą buvo leidžiama sudaryti sutartis medžioti nuo 100 iki 500 hektarų plote, patys geriausi medžioklės plotai, ir tos teritorijos, kurios buvo paliktos kaip žvėrių ramybės oazės, buvo išnuomotos ir prasidėjo visuotinis žvėrių šaudymas, - nuogąstavo Laimutis Budrys. - Kiek hektarų – 30, 50 ar 100 – iš gamtinės pusės nėra skirtumo. Bet jei siūlytumėt įvesti nuosavybės laiko cenzą, pritarčiau.“

Komiteto nariai, išklausę visus argumentus, pritarė, kad medžioti galėtų bet kokį plotą turintis žemės ar miško savininkas, jei nuosavybės teises į žemę jis turi ne trumpiau, nei 5-erius metus.

„Konstitucinis teismas nepasisakė, kad turime mažinti medžioklės ploto vienetus nuo 1000 hektarų iki mažesnio ploto. Konstitucinis teismas pasisakė, kad žvėrys yra visuotinė nuosavybė, o ne miško savininko. Todėl su tuo susijusius Seimo narių pasiūlymus teko atmesti.

Nusprendėme, kad jeigu 5-erius metus mišką turi, tuomet nesvarbu, kiek turi hektarų, gauni teisę įstoti į medžiotojų būrelį“, - Aplinkos apsaugos komiteto narių sprendimus apibendrino pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Ketvirtadienį priešpiet Seimas turėtų apsispręsti dėl šio naujojo įstatymo. A. Salamakinas teigia, jog blogiausias variantas būtų, jei Prezidentė, kaip kažkada Prezidentas Valdas Adamkus, vetuotų šį įstatymą arba įstatymas būtų nepriimtas Seime.

Jo nuomone, šios pataisos – tai didelis žingsnis į priekį.