Prieš dešimtmetį kaip grybai po lietaus vienas po kito pradėjo dygti pramoniniai vėjo malūnai. Vieni džiaugėsi atsiradusiu neišsenkančiu energijos šaltiniu, kiti priešinosi tam ir įrodinėjo vėjo elektrinių keliama žala. Specialistai, įvertinę metinius vėjo jėgainių darbo rezultatus, šiandien inicijuoja vėjo energetikos tinklo plėtrą. Pasak jų, artimiausiu metu vėjo malūnai turėtų pakelti savo sparnus jau ir Baltijos jūroje.
2014 -2015 m. turėtų pasirodyti pirmosios vėjo elektrinės jūroje. Iš pradžių jų skaičius bus negausus, bet iki 2020 m. jūroje turėtų suktis apie 400 elektrinių. Specialistų duomenimis, Lietuvos Baltijos jūros teritorijoje galima iš viso pastatyti net 1201 pramoninius vėjo malūnus, kurių vieno galingumas būtų apie 6 MW. Mūsų šalis per metus suvartoja apie 40 TWh energijos, kuri beveik lygiomis dalimis po 10 TWh pasiskirsto šiuose sektoriuose: daugiabučių namų šildyme, individualių namų šildyme, elektros energijos gamyboje ir transporte.
Ateityje šildysimės elektra?
Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas portalui GRYNAS.lt pasakojo, kad jūriniai malūnai efektyviau gamins energijos išteklius, nei stovintys žemyninėje dalyje. Nustatyta, kad gyliuose iki 50 metrų panaudojus modernias 6 MW vėjo elektrines, bus galima apsirūpinti ne tik elektra, bet ir apšildyti būstus bei pakrauti elektromobilių baterijas. Vidutiniškai per metus vėjo elektrinių efektyvumas krante yra apie 31 proc., o jūroje sieks 40 – 50 proc. Specialistas prideda ir faktą, kad jūroje vėjas yra daug stipresnis nei krante, mažiau trukdymų, todėl ir elektros gavyba ir pasiekiamumas bus didesnis.
„Tai yra pigiausia alternatyva visoms deginančioms, radioaktyvioms deginimo formoms. Kadangi tai yra švari, saugi energija, ateity ji atpigs ir mes galėsime ne vien elektra apsirūpinti, bet ir šildysime būstus elektros pagalba“, - tikina S. Paulauskas.
S. Paulauskas paklaustas ar įmontuoti mechanizmai neturės žalos jūros ekosistemoms, patikino, kad vėjo įrenginiai bus statomi tik tose teritorijose, kuriose nebus sulaukta jokių konfliktų. Vyras tvirtina, kad jūrinės elektrinės neskleis ir triukšmo, kuris galėtų pasiekti pajūrio gyventojus. Pasak jo, vėjas siekiantis 8m/s greitį kelia stipresnius garsus nei vėjo malūnas.
„Tiriant vandenis, yra naudojamas sluoksnių metodas, mes daug sluoksnių nagrinėjam, yra surastos šešios teritorijos, kuriose nėra konfliktų su jūros augmenija ir augalija, ūkines veiklas vykdančiais subjektais ar visuomenės interesais. Tai yra pakankamai toli nuo kranto, vienos bus statomos 12 km nuo kranto, kitos – 40 km. Keletas parkų bus gal ir arčiau“, - teigia S. Paulauskas.
Vėjo elektrinės jūroje bus statomos po vieną į vieną kvadratinį kilometrą, o, pasak specialisto, pamatyti jas bus galima tik geru oru.
„Vasaros mėnesiais elektrą mes gaminsime saulės elektrinių pagalba, nes šiuo metų laiku elektros reikia daug mažiau. Žiemą vėjas būna du kartus stipresnis, žiemą mes turėsim 65 - 30 proc. efektyvumą, kas yra labai daug“, - dėsto vėjo energetikos asociacijos prezidentas.
Pasak pašnekovo, vyriausybė turi paruošti visą dokumentaciją ir konkursų tvarką dėl teisės dalyvauti projekte. Yra tikimasi, kad pirmosios vėjo turbinos Baltijos jūroje pasirodys jau 2014 m.
„Mūsų turimom žiniom keturios Lietuvos kompanijos labai intensyviai jau dirba šioje srityje. Turi investuotojus, projektai pas juos jau yra paruošti“, - teigia S. Paulauskas.
Jūroje gali išsitekti visi
Vilniaus universiteto ekologijos instituto laboratorijos direktorius Mindaugas Dagys būsimų vėjo elektrinių Baltijos jūroje statybą vertina neutraliai. Pasak jo, viskas priklausys nuo poveikio aplinkai tyrimų.
„Nėra pas mus griežtos tvarkos, kad ministerija pasakytų, norint statyti jėgaines, tyrimai turi trukti tiek ir tiek, privaloma kažkokiomis metodikomis ištirti žuvis, paukščius, galbūt ir žinduolius, jei jie yra aktualūs. Kiekvienu atveju dabar viskas vyksta atskirai, iš naujo. Dabar yra rengiama poveikio aplinkai vertinimo programa ir pagal ją bus viskas toliau derinama. Kiekvienu atveju karuselė sukasi iš naujo“, - teigia M. Dagys.
Specialistas šiuo metu tiria paukščių populiacijas, apsistojusias Baltijos jūros ribose. Pasak jo, tiek paukščiai, tiek žuvys, tiek tie patys vėjo malūnai gali išsitekti mūsų vandenyse. Svarbu, nepriekaištingai atlikti poveikio aplinkai procedūras, o iškilus konfliktams tarp gamtos ir įrenginių, imtis tam tikrų priemonių: „Vienas dalykas yra migracijos keliai, rudenį ir pavasarį eina paukščių srautai, tuomet reiktų žiūrėti, kad jie nesusikirstų su pastatytomis vėjo jėgainėmis. Jei paaiškėtų, kad yra didelis pavojus, eina didelis migracijos srautas parkų teritorijomis, tuomet būtų galima pristabdyti jų veiklą“.
M. Dagys įvardija ir didžiausią problemą, kuri būtų sukelta, kalbant apie paukščių bendruomenes. Tai tiesioginis mirtingumas, nors dažniausiai jis nebūna didelis. Vėjo jėgainių sparnai nesustodami sukasi, paukščiai skrenda, trenkiasi į juos ir žūsta. Tačiau yra ir kita medalio pusė. „Dauguma jūros paukščių rūšių tiesiog nesiburiuoja tokiose vietose. Jie bijo besisukančių malūnų, todėl pradeda vengti tos teritorijos. Visgi, jei ta teritorija yra svarbi paukščių išgyvenimui, o ten pastatomi malūnai, ta vieta paukščiams tampa nebeprieinama, mažėja jų išgyvenamumas“, - pasakoja M. Dagys.
Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys portalui GRYNAS.lt patvirtino, kad šiuo metu poveikio aplinkai tyrimai dar nėra baigti, todėl kalbėti apie būsimą žalą gamtos pasauliui – nėra pagrindo.
„Kai turėsime ataskaitą, tada viskas ir bus sprendžiama. Planuoti galima daug, tačiau kol nėra ataskaitos duomenų, nieko pasakyti negaliu“, - teigia A. Kairys.
Vėjo energetika smarkiai plečiama
„Siemens“ Energijos gamybos padalinio direktorius Mindaugas Žilinskas, tvirtina kad tokios vėjo jėgainės Lietuvai yra reikalingos.
„Nauda Lietuvai - galimybė užsitikrinti papildomą nepriklausomos energijos generavimo šaltinį, aplinkai draugiškos energijos generavimą. Jūrinių vėjo jėgainių rinka auga. Po penkerių metų apie 20 proc. visos vėjo jėgainių rinkos sudarys jūrinės vėjo turbinos. Europoje iki 2030 metų pastatytų jūrinių vėjo jėgainių parkų galia sieks daugiau nei 80 GW“, - dėsto M. Žilinskas.
Prognozuojama, kad jūrinių vėjo energijos rinka pasaulyje per metus išaugs beveik keturiais kartais. Šiuo metu didžiausias vėjo jėgainių parkas statomas prie Didžiosios Britanijos krantų - London Array parke. Iki 2012 m. pabaigos čia bus pastatyta 175 jūrinės vėjo jėgainės, kurių maksimali generuojamos energijos galia sieks 630 MW.
Vox populi
GRYNAS.lt Vilniaus gatvėse paklausė žmonių, ką jie mano apie vėjo energetikos plėtros planus Baltijos jūroje.
Birutė, 43 m., bedarbė: „Kokia man iš to nauda? Po dvidešimt metų gal ir reikėtų mažiau mokėti už elektrą, bet kadangi Lietuva taip smarkiai užsikonservavusi ir statiška šalis, naujovės jai ne prie širdies. Daryti didelių pokyčių sovietinės sistemos palikime ji nemėgsta, tai nemanau, kad tos vėjo jėgainės bus patvirtintas projektas. O jei ir patvirtins greičiausiai nutrauks finansavimą. Čia gi Lietuva.“
Tomas, 32 m., statybininkas: „Negyvenu prie tos jūros, tai man nei šilta, nei šalta. Stovi tie malūnai pakelėse ir ką? Asmeniškai aš jokios jų teikiamos naudos negaunu.“
Agnė, 22 m., studentė: „Reikia. Reikia kuo daugiau tokių alternatyvių energijos šaltinių, nes, mano manymu, jie žymiai geresni už atominę energiją. Ir vėjo jėgainės nėra nepavojingos lyginant jas su atomine.“
Alvydas, 27 m., padavėjas: „Manau, visi tokie projektai yra pinigų plovimas ir nieko daugiau. Geriau tuos pinigus išdalintų žmonėms, didesnė nauda būtų.“