Lietuvoje – tiek krante, tiek jūroje – sąvartynai kelia rūpesčių. Artėjant didžiausiam visų laikų uosto gilinimui, kuris prasidės kovą, teko nuosekliai analizuoti, kur dėti didelius kiekius grunto.
Naudojami du sąvartynai
Iki šiol Klaipėdos uoste net per didžiausius gilinimus būdavo iškasama iki vieno milijono kubinių metrų grunto. Vien per šiuos metus jo kiekis gali būti daugiau kaip trys milijonai kubinių metrų.
„Kol kas iškastą gruntą pilsime į tolimąjį sąvartyną. Tačiau esame sudarę sutartį su Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio ir aplinkos tyrimų planavimo instituto mokslininkais, kad parinktų naujas grunto gramzdinimo jūroje vietas“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė.
Šiuo metu Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra du dampinigo arba grunto išpylimo rajonai. Tolimasis sąvartynas yra už 20 kilometrų nuo uosto vartų. Jūrlapiuose tai – kaip dampingas pažymėtas rajonas, kurio akvatorija užima 17,8 kvadratinių kilometrų.
Iš uosto iškastas gruntas šiame sąvartyne gramzdinamas į 45–49 metrų gylį 1372 hektarų plote. Į šį rajoną plukdomi gilinant uostą iškasti moreniniai priemolio sluoksniai, taip pat sąnašinis smėlis ir dumblas.
Kitas jūros sąvartynas, vadinamasis artimasis dampingas, yra už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų. Jo zona – apie du kvadratiniai kilometrai. Į šį sąvartyną gramzdinamas tik smėlingas sąnašinis gruntas. Jis pilamas į 270 hektarų plotą, kur gylis yra nuo 28 iki 34 metrų.
Išauga gabenimo kainos
Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio ir aplinkos tyrimų planavimo instituto mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos institutu ir Gamtos tyrimų centru vykdo naujų grunto gramzdinimo vietų jūroje poveikio aplinkai vertinimo programą. Ji turėtų būti baigta po poros mėnesių.
Anot R.Mušeckienės, mokslininkai turėjo atsakyti į klausimą, kokius gruntų kiekius dar galima gramzdinti jau naudojamuose dampingo rajonuose. Įvertinus jūros dugno geologinę sandarą, sroves, aplinkos būklę, jūros naudojimą ir kitus veiksnius, jie turėjo pateikti ir galimas naujas jūros sąvartyno vietas.
Projekto vadovas Saulius Gulbinskas teigė, kad artimiausiu metu dėl gruntų gramzdinimo jūroje neturėtų kilti rūpesčių. Tolimajame dampingo rajone dar galima gramzdinti iki 10 mln. kubinių metrų grunto.
Didžiausia šio rajono problema yra tai, kad jis toli nuo uosto. Todėl grunto kasimo ir gabenimo į sąvartyną kaina smarkiai išauga.
Mokslininkai surado du alternatyvius ir pigiau uostui kainuosiančius sąvartynų rajonus. Vienas variantas – plėsti artimąjį dampingą nuo 2 iki 5 kvadratinių kilometrų. Jame galima būtų pilti ir iš uosto iškastą švarią moreną. Kitas variantas – nedidelis sąvartynas ties Melnrage, maždaug už dviejų kilometrų nuo kranto. Šioje vietoje sąvartynas jau yra buvęs iki 1986 metų. Čia galėtų būti pilamos tik švarios smėlio sąnašos. Iš šio sąvartyno būtų „maitinami“ ir išplauti Melnragės krantai. Didžiausia problema yra tai, kad galimo sąvartyno vietoje žvejoja net keturios įmonės. Žvejams turėtų būti kompensuojamos verslo
netektys.
Verčia didinti plotus
Planuojamas ir dar vienas tolimesnis jūros sąvartynas. Jis būtų už 16 kilometrų tiesiai prieš Klaipėdos uosto vartus.
„Šis variantas yra geras aplinkosaugos požiūriu, nes grunto sklaida iš jo gerai prognozuojama“, – aiškino S.Gulbinskas.
Grunto gramzdinimas jūroje gamtosaugos požiūriu nėra visiškai pateisinamas ir saugus. Gruntas išplaunamas ir užpildo vis didesnį jūros dugno plotą. Tai menkina žuvų maitinimosi vietas, trikdo žvejybą.
Dabartinės jūros sąvartyno vietos nėra visiškai tinkamos. Pasirenkant jas nebuvo vertinami jūroje vykstantys procesai. Sovietiniais laikais pasirinkimą limitavo ir kariniai suvaržymai.
Ir dabar jūros sąvartynų pasirinkimas yra gerokai apsunkintas.
„Lietuvoje nėra tinkama įstatyminė norminė bazė. Ji numato, kad jūroje viename kvadratiniame metre gali būti gramzdinama ne daugiau kaip vienas kubinis metras grunto. Toks suvaržymas verčia didinti sąvartynų plotus ir tuo pat metu mažinti žvejybai skirtus rajonus“, – pastebėjo S.Gulbinskas.
Žvejų interesų gynėjai ne kartą reiškė nuogąstavimus dėl sąvartynų poveikio. Netgi buvo paviešinta ir tai, kad gruntas, kartais ir minimaliai užterštas, gali pasiekti pajūrį. Realiai tokių grunto išmetimų iš tolimojo jūros sąvartynų nebuvo užfiksuota.
Faktai apie Klaipėdos uosto gilinimą
Metai - Iškasta grunto kub.m
1910 - 212 000
1932 - 560 191
1995-1997 - 1,8 mln.
2000-2002 - 1,6 mln.
2003-2004 - 675 996
2007-2008 - 570 000
2011-2012 - 461 076
Planuojama
2012 - 3 859 800
2013 - 655 200