Bauda gresia ir už nuosavame sklype iškirstus medžius

Miškų medienos vagystėms pažaboti Aplinkos ministerija neseniai paskelbė didinanti baudas už neteisėtus kirtimus miškuose. Ramūs negali būti net privačių valdų savininkai, nes jų žemėje augantis medis ar krūmas gali būti saugotino želdinio statuso ir dėl jo nukirtimo gali nukentėti piniginė. Aplinkos ministerijos specialistai tikina, kad konkrečių saugomų medžių ar krūmų rūšių įstatymas nenumato, yra sudaryti tik tam tikri kriterijai, pagal kuriuos ir vertinama, kuris medis yra vertingesnis už kitą ir kada padaroma žala yra didžiausia. Savo ruožtu Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis atviras – lietuviai dar nemoka vertinti medžių, nes jiems medžiai - tik lentų šaltinis.

Kartais už ąžuolą vertingesnės supuvusios drebulės

Lietuviams, ko gero, būtų paprasčiau, jeigu nekirstinų medžių ir krūmų sąrašas būtų konkretesnis – ąžuolo liesti nevalia, geriau paaukoti drebulę ar alksnį, tas krūmas vertingas, anas - nelabai. Tačiau specialistai sako, kad toks sąrašas sunkiai įmanomas, nes tuomet reikėtų sunumeruoti visus medžius, o tam lėšų tikrai nėra. Be to, kaip pastebi Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, kartais žala aplinkai net ir nukirtus tos pačios rūšies medžius gali skirtis, jeigu jie auga skirtingose vietovėse.

„Jeigu tai yra vandens apsauginiai, priešeroziniai miškai gali vienos medžių rūšys tą funkciją geriau vykdyti. Jeigu draustinis – vėl kitaip. Kartais atrodo ąžuolas vertingiausias, bet galbūt tame draustinyje reikia negyvos medienos uoksų – todėl vertingesnės gali būti supuvusios drebulės. Ministro įsakyme dėl žalos padarytos aplinkai neteisėta veika miškuose, nesisiejama tiesiogiai prie medžių rūšies, priklauso, kokiame miške pagal funkcinę paskirtį ar saugojimo statusą tie medžiai ar miškas yra“, - paaiškina V. Vaičiūnas.

Arboristas A. Davenis

Ąžuolas vertingas juk ne vien dėl to, kad duoda gerą medieną, geros lentos iš jo išeina. Pagarba ąžuolui, aišku, ateina iš gilesnių sąmonių, kai medžiai pagonims buvo stabai, o ir krikščionybėje buvo laikomi vienu iš vertybių pagrindu. Kodėl ąžuolas vertingesnis už klevą? Klevas vidutiniškai gyvena 100-200 metų, ąžuolas gali 1000-2000.

Jis pažymi, kad ypatingai didelė gamtai žala padaroma tada, kai draustinyje atliekami plynieji kirtimai. Tuomet sunaikinama visa ekosistema. Toliau baudų koeficientai skiriasi priklausomai nuo miškų grupės, jų amžiaus, funkcinės paskirties ir pan.

Paklaustas, kodėl vis dėlto nėra taikomas kriterijus baudų dydį už kirtimus nustatyti pagal medžių rūšis, V. Vaičiūnas teigė manantis, kad teisėkūra turi būti visiems aiški ir paprasta.

„Tiek tas, kuris įgyvendina teisės aktą, tiek visi, kurie jį vertina – turi lengvai susigaudyti, galėti paprastai jį taikyti. Baudžiamiems taip pat neturi likti neaiškumų interpretacijoms“, - paaiškino Miškų departamento vadovas.

Kaimo vietovėse numatytos saugotinos medžių rūšys

Šiuo metu saugotinų medžių ir kitų želdinių kriterijų sąrašas yra patvirtintas 2008 m. kovo 12 dienos Vyriausybės nutarimu.

„Jeigu, pavyzdžiui, privati žemė ir namų valda patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją, toje teritorijoje esantys medžiai ir krūmai yra visi saugotini“, - vieną iš pavyzdžių pateikė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Kristina Ulkienė. Sąraše nurodyta ir daugiau panašių kriterijų: medžiai yra saugotini, jeigu auga kurorto, geležinkelio želdinių, vietinės reikšmės kelių, aerodromo apsaugos zonoje, valstybinėje žemėje, prie vandens telkinių, deklaruotuose laukuose ir t.t.

A. Gaižutis

Atkreipiame dėmesį į būtinybę atskirti sankcijas už piktavalių svetimuose miškuose daromus nusikaltimus nuo miškų savininkų netyčinių prasižengimų tvarkant nuosavus miškus.

„Pagal rūšis medžiai yra išskirstyti tik privačioje žemėje kaime, deklaruotuose laukuose ir paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai didesni kaip 8 cm skersmens, o kiti - didesni nei 16 cm yra saugotini, o iki tol, jeigu prižėlė juodalksnių ar baltalksnių paupyje juos galima iškirsti, kol jie dar visai maži“, - aiškino K. Ulkienė.

Anot specialistės, saugotinų medžių ir krūmų sąrašas nėra koreguotas nuo pat 2008 m., tačiau savivaldybės gali įvesti ir papildomų kriterijų, tvarkydamos savo teritorijas.

„Privačiose namų valdose, nepatenkančiose į jokią saugotiną zoną, sprendimus priima savivaldybės. Labai dažnai būna, kad norima išsaugoti privačiose valdose augančius ąžuolus, uosius – tokius medžius, kurie ilgaamžiai ir gražūs, taigi juos įrašo (į savivaldybės saugotinų medžių sąrašus – red. past.)“, - pasakojo K. Ulkienė.

Svarbiausia pasižiūrėti į savo dokumentus

AM specialistė pataria, jeigu gyvenate privačioje valdoje ir nežinote, ar joje galima kirsti medžius, pirmiausiai reikėtų pasižiūrėti namų valdos dokumentus, ar jūsų gyvenamoji teritorija yra įtraukta į saugotiną zoną. Jeigu namų valda nepatenka į jokią apsaugos juostą, vadinasi kieme galima šeimininkauti laisviau – medžiai nėra saugotini ir juos galite drąsiai genėti.

„Jeigu vis tiek kas neaišku – galima pasiskambinti į savivaldybę, - teigė K. Ulkienė. - Daugiau būna skundų ne dėl nežinojimo, o kad kažkas kažkam piktavališkai iškirto. Neseniai skambino iš rajonų, pranešė, kad kerta prie kelio. Kitą kartą gal žmogus nežino, kur baigiasi jo namų valdos teritorija“.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad dėl medžių kirtimo dažnesni nesutarimai būna daugiabučių gyvenamosiose teritorijose: „Vieniems labai tamsina medžiai, o kiti skundžiasi, kam iškirto, juk buvo dar gražus medis. Dažniausiai nesutariama tuose daugiabučių kiemuose, kuriuos prižiūri savivaldybė. Jeigu medis trapus ir gali užkirsti ant automobilių ar namo, jis yra kertamas“, - vieną iš pavyzdžių pateikė K. Ulkienė.

Arboristas: lietuviams medis vis dar tik lentų šaltinis

Lietuvos arboristikos centro direktorius A. Davenis svarsto, kad situacija, kai privačios valdos savininkas negali laisvai šeimininkauti savo žemėse, kirsti medžių, juos genėti, yra dviprasmiška.
Viena vertus, turėtų būti ginamos žmogaus nuosavybės teisės, kita vertus – gamta labai dažnai nepaiso žmogaus norų ir užmačių.

„Mes ateiname į gamtą ir labai dažnai viską norime padaryti pagal savo tvarką. Jeigu medis auga, jis vertingas bet kuriuo atveju, nes jis yra gamtos dalis. Jeigu žiūrėtume grynai iš žemės savininko požiūrio, jeigu mano kieme augtų Stelmužės ąžuolas, gal ir suprasčiau, kad tai yra nacionalinė vertybė, bet jeigu augtų kelių pirštų storio savaiminukas klevas, laikyčiau jį piktžole, augančia mano teritorijoje“, - tipinio lietuvio mąstymo pavyzdį pateikė arboristas.

Lietuvio požiūris į medį, anot A. Davenio, vis dar yra savanaudiškas. Todėl egzistuojančios tarnybos, savivaldybės turėtų paprastiems žmonėms padėti susigaudyti, kuriuos medžius verta saugoti, o kurių galbūt jau ir nebe.

„Ąžuolas vertingas juk ne vien dėl to, kad duoda gerą medieną, geros lentos iš jo išeina. Pagarba ąžuolui aišku ateina iš gilesnių sąmonių, kai medžiai pagonims buvo stabai, o ir krikščionybėje buvo laikomi vertybių pagrindu. Kodėl ąžuolas vertingesnis už klevą? Klevas vidutiniškai gyvena 100-200 metų, ąžuolas gali ir 1000-2000. Vien iš to galima spręsti, kad ąžuolas ilgiau gyvena, jam reikia daugiau laiko bręsti, taigi jis vertingesnis. Nors gamtai visi medžiai svarbūs, jeigu jie jau egzistuoja, tai yra reikalingi“, - aiškino arboristas.

Jis apgailestauja, kad lietuviams medis vis dar yra ne atgaivos, geros savijautos, o dažniau -  lentų ar malkų šaltinis. Jis sako pasigendantis užsienio šalių praktikos, kuomet medis puoselėjamas iš kartos į kartą, suvokiamas kaip tradicijų tąsa, kraštovaizdžio dalis, o ne nukertamas tik progai pasitaikius – užsigeidus baseino ar golfo aikštelės savo valdose.

90 proc. medžių sužalojimų – žmogaus darbas

A. Davenis sako palankantis įstatymą, pagal kurį leidimo nukirsti tam tikrus medžius reikia paprašyti savivaldybės. Tiesa, jis pažymi, kad tokie atvejai nėra dažni, nes jeigu privati valda nepatenka į kultūros paveldo, kurorto ar kitos saugomos teritorijos zoną, ten šeimininkauti savinininkas gali praktiškai be jokių esminių apribojimų.

„Pasaulyje veikia arboristikos draugija, kurios paskaičiavimais 90 proc. medžių pažeidimų yra žmogaus sukelti. Pavyzdžiui, medis auga tavo kieme, tu jam apkapoji šakas statydamas namą, ne taip šakas apgenėji, suluošini ir sutrumpini jo gyvenimą. Tuomet saugumo sumetimais reikia jį pašalinti. 10 proc. medžių yra pažeidžiami pačios gamtos – žaibo, vėtrų ir pan. Gamtoje atsitiktinių dalykų nėra, jeigu praėjo audra ir išlaužė medžius, vadinasi, to ir reikėjo. Gamta atrinko prastus, silpnus medžius“, - aiškino Lietuvos arboristikos centro direktorius.

Jis sako palankantis protingo reguliavimo principą, nes juk visų medžių, tarkim, Vilniaus teritorijoje, nesužymėsi, savivaldybė tam neturės lėšų. Taigi, tenka derintis prie esamų taisyklių.

Privačių miškų savininkai susirūpinę dėl didinamų baudų

Šiemet, siekdami pažaboti miškų medienos vagis, Aplinkos ministerijos vadovai pasirašė naują įstatymą. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio pasirašytame įsakyme numatoma, kad jeigu iki šiol žalos atlyginimo įkainis už 1 kubinį metrą neteisėtai iškirstų medynų vadinamuosiuose ūkiniuose miškuose buvo 40 Lt, dabar sieks dešimtkart tiek - 400 litų. Tačiau ir  tai dar ne galutinė suma. Žala apskaičiuojama įkainį dauginant iš atitinkamo koeficiento. Pavyzdžiui, už neteisėtai nukirstus ar kitaip sunaikintus arba sužalotus medžius pusamžiuose medynuose nustatytas koeficientas 1,5. Tad minėtuoju atveju už 1 kubinį metrą neteisėtai iškirstų medynų reikės atlyginti 600 (400×1,5) litų gamtai padarytą žalą.

Šią tvarką palaiko ir Lietuvos miško savininkų asociacija. Tačiau jos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad privačių miškų savininkams nerimą kelia kitas dalykas – įstatyme numatomos baudos už neteisėtus kirtimus gali nuskriausti ir pačius miškų savininkus.

K. Ulkienė

Daugiau būna skundų ne dėl nežinojimo, o kad kažkas kažkam piktavališkai iškirto. Neseniai skambino iš rajonų, pranešė, kad kerta prie kelio. Kitą kartą gal žmogus nežino, kur baigiasi jo namų valdos teritorija.

„Palaikome Aplinkos ministro V. Mazuronio ryžtą sugriežtinti atsakomybę už trečiųjų asmenų vykdomas medienos vagystes ar neteisėtus kirtimus visuose miškuose, tačiau atkreipiame dėmesį į būtinybę atskirti sankcijas už piktavalių svetimuose miškuose daromus nusikaltimus nuo miškų savininkų netyčinių prasižengimų tvarkant miškus. Drastiškai ir nediferencijuojant padidinus jau ir dabar ženklias baudas už veiklos pažeidimus miškų ūkyje, gali atsirasti prielaidos neproporcingai pažeidimo pobūdžiui bausti savo valdose besidarbuojančius miškų savininkus lygiai taip pat, kaip ir į svetimą nuosavybę pasikėsinusius nusikaltėlius“, - argumentavo A. Gaižutis.

Jo teigimu, vienodas įstatymo taikymas tiek besidarbuojantiems svetimuose miškuose, tiek privačių miškų savininkams sudarytų sąlygas korupcijos augimui, nelygiaverčių konkurencinių sąlygų sudarymui, kuomet turintys teisę kontroliuoti ir bausti pareigūnai turi galimybę selektyviai rinktis, ką  ir kokiomis sumomis bausti.

„Aplinkos ministro sprendimu visi valstybinai miškų pareigūnai (įskaitant urėdijų darbuotojus) gali tikrinti ir bausti privačių miškų savininkus ir visos baudžiamosios kontrolės pastangos nukreipiamos būtent į privatų miškų ūkį, veiklą valstybinuose miškuose paliekant mažiau intensyviai kontrolei arba - savikontrolei. Tai, kartu su užmojais neproporcingai padidinti mokesčius, veda prie nelygiaverčių konkurencinių sąlygų rinkoje ir būtų pateisinama tik tuo atveju, jei kas nors siektų visai atgrasyti privačių miškų valdytojus nuo gamybinės veiklos, kitaip tariant, „kad jie bijotų net į mišką įeiti!”, - savo nuomonę išdėstė A. Gaižutis.

GRYNAS.lt primena, kad pernai valstybiniai miškų pareigūnai nustatė 351 neteisėtą miško kirtimo atvejį, kai buvo iškirsta 7,8 tūkst. kubinių metrų medienos.

Už neteisėtus miško kirtimus ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka buvo nubausti 838 asmenys. Jiems skirta 237 tūkst. Lt baudų.