Baudos padidintos, bet nubausti šiukšlintojai skaičiuojami ant rankų pirštų

Gegužę Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pareiškė, kad baudos šiukšlintojams yra juokingos ir padidino jas iki 15 kartų. Birželį sutramdyti nedrausmingi šunų savininkai – už nesurinktus augintinių ekskrementus įpareigota bausti 500 Lt bauda. Kaip pasikeitė situacija Lietuvos didmiesčiuose po tokių sprendimų – ar daug pažeidėjų pričiupti nusikaltimo vietoje ar jiems paskirtos atitinkamos bausmės?

Šiukšlintojai išmoko gudrauti

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus miesto agentūros vyresnysis specialistas Jonas Bacevičius GRYNAS.lt teigė, kad teigiamų pokyčių yra, tačiau griežtos bausmės nuo nusikaltimų prieš gamtą atbaidė ne visus.

„Situacija yra šiek tiek pagerėjusi dėl paprasto dalyko - turime pasakyti „ačiū“ žurnalistams, kurie baudas išreklamavo ir žmonės iš tikrųjų bijo jų, tapo šiek tiek atsakingesni. Kita vertus, jeigu anksčiau žmonės išpildavo įvairias atliekas viešose erdvėse arba valstybinėje žemėje, dabar apgailestaudamas galiu pasakyti, kad vis tik yra tokių žmonių, kurie tokią veiką daro, bet daro tai subtiliau. Pila atliekas sutemus, naktį, kada nėra žmonių, automobiliai yra specialiai išpurvinami, valstybiniai numeriai užnešami purvu, kad būtų sunkiau identifikuoti. Pastebime ir tokį dalyką, kad kai kurie pažeidėjai bando užkasti arba palaidoti atliekas“, - pasakojo J. Bacevičius.

Paklaustas dėl padidintų baudų netvarkingiems šunų šeimininkams, pašnekovas teigė, kad jo žiniomis, labai nedaug tokių protokolų už tokius pažeidimus yra surašęs Vilniaus miesto viešosios tvarkos skyrius.

J. Bacevičius

Mes paaiškiname, kad turi aiškiai matytis transporto priemonė, matytis bent žmogaus veidas, bruožai. Atsakingų piliečių pranešimai darosi tikrai kokybiškesni, mes pagal juos galime apie 90 proc. pažeidimų išaiškinti.

„Kiek reidų vykdėme, galiu pasidžiaugti, kad šunų mylėtojai yra tikrai atsakingi ir visąlaik vaikšto su maišiukais ir ekskrementus surenka“, - sakė J. Bacevičius. Jam teko dalyvauti ir pirmajame po įsigaliojusių padidintų baudų surengtame viešame reide, apie kurį GRYNAS.lt taip pat yra rašęs.

Vilniaus mieste sučiupti 6 teršėjai

Aplinkosaugininkas sako, kad dėl ne vietoje palikto šuns „kakučio“ įspėjimą gavo tik vienas pažeidėjas.Tačiau jis prisiminė vieną ryškų fizinio asmens šiukšlinimo atvejį.

„Buvo vienintelis atvejis, kada jaunuolis iš automobilio išmetė „Mc Donalds“ pakuotę, tuomet mes jį nubaudėme ir priskaičiavome žalą aplinkai“. Spaudoje buvo skelbiama, kad toks elgesys jaunuoliui kainavo apie 700 litų, J. Bacevičius patikslino kokiu principu buvo skiriama bauda: „Pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁽³⁾straipsnio pirmą dalį (jeigu nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka - red. past.) piliečiui užtraukia baudą nuo 100 iki 200 litų. Taigi, 300 skeliame pusiau ir išeina 150 Lt. Pagal naują metodiką – skiriama 500 Lt bauda už nepavojingas atliekas ir 1500 Lt už pavojingas“.

Inspektorius pabrėžia, kad jeigu pavojingų arba nepavojingų atliekų atsikratoma labai dideliais kiekiais, pagal atskirą metodiką skaičiuojama padaryta žala gamtai ir suma išauga.

Iš viso Vilniaus miesto agentūroje per 9 mėnesių laikotarpį nuo sausio ir spalio pabaigos už nepavojingų atliekų šalinimą yra nubausti 6 piliečiai, jiems skirta 700 Lt baudų. Visais atvejais žala gamtai nepriskaičiuota, nes pažeidėjai nedelsiant atliekas pridavė atliekų tvarkytojams. 1 piliečio administracinės teisės pažeidimo protokolas persiųstas teismui, kuris skirs administracinę baudą nuo 1000 iki 5000 Lt.

Kaune pagauti 5 aplinkos niokotojai

Kauno miesto agentūros vedėjo Eugenijaus Vainalavičiaus teigimu, situacija Kaune po baudų už žalą aplinkai padidinimo taisosi. Tam įtakos turėjo pakankamai informacijos viešoje erdvėje, žmonės pasiskaitė ir sužinojo, kas gresia, jeigu bus elgiamasi ne pagal įstatymo raidę.

„Neturime didelės problemos su įmonių atliekomis, nes tiesiogiai, kad gamybinės atliekos būtų verčiamos kažkur į aplinką, reikia pabelsti į stalą, bet tokių atvejų Kaune tikrai nelabai yra. Neturėjome nei tokių pranešimų, nei skundų. Daugiau vyrauja buitinių atliekų tarša iš gyventojų. Jeigu lygintume savivaldybės teritoriją pavasario laikotarpiu, kuomet vyksta organizuotos talkos, anksčiau būdavo po kelis šimtus užterštų vietų, paskutiniais metais jų liko tik 48”, - sakė aplinkosaugininkas.

Tarp priežasčių, kodėl situacija šiukšlinimo srityje gerėja, pašnekovas mini pagerėjusią atliekų surinkimo sistemą, įvestą visuotinį atliekų deklaravimą, sutvarkytus atliekų tvarkytojų registrus, išsiplėtusį stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių tinklą. E. Vainalavičius teigia, kad kovoje su šiukšlintojais labai pagelbėja ir piliečių išsiugdytas nepakantumas pažeidėjams.

J. Bacevičius

Jeigu anksčiau žmonės išpildavo įvairias atliekas viešose erdvėse arba valstybinėje žemėje, dabar apgailestaudamas galiu pasakyti, kad vis tik yra tokių žmonių, kurie tokią veiką daro, bet daro tai subtiliau. Pila atliekas sutemus, naktį, kada nėra žmonių, automobiliai yra specialiai išpurvinami.

„Daug žmonių tvarkosi ir nebenori žiūrėti į nesitvarkančius. Tikrai gauname nemažai pranešimų, kad kažkas kažkur negerai padarė, informacija pateikiama pakankamai kvalifikuotai – su nuotraukomis ir t.t. Ieškome ir kaltininkus baudžiame“, - tikino aplinkosaugininkas.

Šiemet, Kauno aplinkos inspektoriaus teigimu, iš viso nubausti 5 pažeidėjai, į aplinką išmetę neleistinas atliekas. „Jiems buvo skirtos administracinės baudos. Tačiau yra kita problema – žalos atlyginimo klausimas. Nuskilo, kad buvo išmestos tokios atliekos, kurias pažeidėjas galėjo susirinkti. Kadangi tai įvyko greitai, nenukentėjo nei žolė, nei liko teršalų. Buvo atvežti dokumentai, kad atliekos buvo priduotos atliekų tvarkytojams ir mes tas problemas taip ir išsprendėme“, - pasakojo E. Vainalavičius.

Paklaustas dėl šunų ekskrementams pritaikytų baudų aplinkosaugininkas teigė, kad šita sritis perduoda Kauno miesto savivaldybei, todėl jokių duomenų apie pričiuptus pažeidėjus pateikti negali.

Kaunas šiais metais, aplinkosaugininko teigimu, didžiausią dėmesį skiria autoservisuose susidarančių atliekų priežiūrai ir kontrolei. Taip pat itin akylai prižiūrima statybinių atliekų sritis.

Klaipėda giriasi sugavusi net 20 šiukšlintojų

Klaipėdos RAAD Klaipėdos miesto agentūra informuoja pernai už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn patraukusi 34 fizinius ir juridinius asmenis. Šiemet už analogiškus pažeidimus nubausta 20 juridinių ir fizinių asmenų.

„Manau, kad pakėlus skaičiuotinos aplinkai žalos tarifus už vieną toną pavojingų ir nepavojingų atliekų, tai atgraso daugelį potencialių teršėjų nuo panašių ketinimų. Juolab, kad mieste pastaruoju metu sudarytos puikios sąlygos buityje susidariusias atliekas sutvarkyti teisėtais būdais jas priduodant į stambiagabaričių atliekų aikšteles nemokamai“, - situaciją komentavo Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas.

Jo teigimu, KIaipėdos miesto agentūros inspektoriai pavasarinių teritorijų apvažiavimo metu nustatė 14 savavališkai užterštų teritorijų. Kas metai šis skaičius vis mažėja, o šiuo metu didžioji dalis šių teritorijų sutvarkyta arba baigiama tvarkyti savivaldybės lėšomis. 

„Kadangi Klaipėdos RAAD, o tuo pačiu ir Klaipėdos miesto agentūros 2013 metų darbo planai buvo sudaryti anksti pavasarį, prieš įsigalint aplinkos ministro patvirtintam naujajam aplinkai žalos skaičiavimui, tad ir specialiosios priemonės kaip surenkami naminių gyvūnų ekstrementai viešosiose vietose nebuvo planuotos ir vykdomos“, - pripažino aplinkosaugininkas.

Tiesa, inspektorius pabrėžė, kad už viešosios tvarkos priežiūrą ir panašią kontrolę atsakingas ir savivaldybės viešosios tvarkos skyrius, kuris ir administruoja atitinkamą administracinio kodekso straipsnį.

Pažeidėją identifikavo pagal jo mobilaus telefono sutartį

Vilniaus miesto aplinkosaugininkas J. Bacevičius GRYNAS.lt pripažino, kad už rankos pagauti šiukšlintoją itin sudėtinga, o kitaip identifikuoti pažeidėją radus šiukšlių krūvą – beveik neįmanoma.

E. Vainalavičius

Kaune iš viso nubausti 5 pažeidėjai, į aplinką išmetę neleistinas atliekas. Jiems buvo skirtos administracinės baudos. Tačiau yra kita problema – žalos atlyginimo klausimas. Nuskilo, kad buvo išmestos tokios atliekos, kurias pažeidėjas galėjo susirinkti.

„Arba piliečiai pagauna už rankos, t. y. nufotografuoja, nufilmuoja arba mes patys. Labai retas atvejis yra, kada mes pagal atliekas galėtume identifikuoti asmenį, kuriam jos priklauso. Iš atminties atsimenu vienintelį atvejį, kada mes radome mobiliaus telefono operatoriaus sutartį ir pagal ją nustatėme šiukšlintoją“, - vieną pavyzdžių pateikė J. Bacevičius.

Anot jo, tobulesnės technologijos nelabai čia ką pagelbėtų, nes pažeidėjai stengiasi nepalikti jokių pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę - t.y. dokumentų, pašto vokų.

Aplinkos inspektorius teigia, kad pastaruoju metu sulaukiama nemažai piliečių skambučių, žmonės teiraujasi, kokią informaciją būtina pateikti norint padėti kovoti su šiukšlintojais.

„Mes paaiškiname, kad turi aiškiai matytis transporto priemonė, matytis bent žmogaus veidas, bruožai. Atsakingų piliečių pranešimai darosi tikrai kokybiškesni, mes pagal juos galime apie 90 proc. pažeidimų išaiškinti“, - sako J. Bacevičiaus.

Pričiupk šiukšlintoją ir tu!

GRYNAS.lt primena, kad šiuo metu vyksta socialinė akcija „Nutverk šiukšlintoją“. Skaitytojai raginami akylai stebėti savo aplinką ir užfiksavus šiukšlintojus, juos fotografuoti, filmuoti bei siųsti medžiagą el. paštu [e-mail].

Surinkta išsami skaitytojų atsiųsta informacija apie piktavalius šiukšlintojus ne tik bus skelbiama viešai, tačiau ir perduota Aplinkos apsaugos agentūrai. Nustačius pažeidėjus, jiems bus skiriamos baudos. Tam, kad RAAD būtų lengviau nustatyti pažeidėjus, siunčiamoje informacijoje būtina pateikti kuo daugiau detalių: įvardinti objektą, pažeidimą, tikslią jo vietą arba koordinates, taip pat, esant galimybei, identifikuoti pažeidėją. Akcija vyks iki pat Kalėdų, gruodžio 25 dienos.