Spalio pabaigoje Vilniaus m. savivaldybė pasirašė sutartį su darbų vykdytoju dėl Belmonto užtvankos remonto. Aplinkos ministerijos požiūriu, savivaldybės skelbtą konkursą laimėjęs rangovas neatitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų kultūros paveldo statinio statybos rangovui. Jo kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės atlikti statybos darbus hidrotechnikos ir kultūros paveldo statiniuose.
„Tikimės, kad sostinės savivaldybės administracija labai įdėmiai peržiūrės mūsų pastabas ir nutrauks galimai neteisėtas statybas, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Jai išsiųstame rašte įspėjome, kad Belmonto užtvankos (kultūros paveldo statinio) griovimo ir atstatymo tvarkomiesiems statybos darbams turi būti parengtas statinio projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas ir laikomasi visų aplinkos apsaugą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“
Vilnia įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių sąrašą. Jame esančių upių atkarpose užtvankas statyti draudžiama. Dėl Belmonto ir Rokantiškių užtvankų Vilnios vientisumas yra pažeistas. Efektyvios žuvų ir kitų vandens organizmų migracijos neužtikrina net ir žuvitakiai, todėl tik dalis žuvų migruoja sėkmingai. Daugelį metų ūkiškai nenaudojama ir savivaldybės neprižiūrima Belmonto užtvanka šių metų pradžioje pradėjo griūti ir dabar kelia pavojų aplinkai ir žmonių saugumui. Pagal pažangių šalių tendencijas, nebenaudojamos užtvankos yra demontuojamos, sudarant palankias sąlygas vertingųjų žuvų natūraliai migracijai ir upių ekosistemų atsikūrimui. Europos Sąjungoje, JAV ir kitose šalyse per pastaruosius tris dešimtmečius išmontuota jau keli tūkstančiai užtvankų.
Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų sprendimu buvo nutarta pasinaudoti ES parama Belmonto užtvankai išardyti. Tačiau Vilniaus m. savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu Belmonto statinių kompleksas, įskaitant ir bešeimininkę užtvanką, šių metų vasarą įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre. Tai apsunkino galimybę ieškoti visiems priimtinų būdų, kurie leistų užtikrinti tiek aplinkosauginius, tiek visuomenės interesus.
Tyrimai rodo, kad užtvankų būklė praėjus 50 metų nuo jų statybos pradeda labai blogėti, o po 100 metų jos jau taip susidėvi, kad ima kelti grėsmę žmonėms ir aplinkai. Belmonto užtvanka perstatyta apie praeito amžiaus šeštąjį dešimtmetį buvusios senosios užtvankos, sugriautos per karą, vietoje. Ji šių metų pradžioje pradėjo griūti dėl laiku neatliktų remonto darbų.