Pastarieji metai žvejams buvo nuostolingi
Žvejai mėgėjai jau traukia iš spintų meškeres ir skuba prie vandens telkinių. Tačiau jau netrukus, nuo balandžio 20 dienos iki gegužės 20 dienos, įsigalios karšių žvejybos ribojimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose. Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Ieva Krikštopaitytė informuoja, kad šiame regione karšių žvejybos ribojimai įsigalioja kasmet ir aplinkosaugos pareigūnai jau ruošiasi planiniams ir neplaniniams patikrinimams.
„Kaip ir kiekvienais metais, aplinkosaugininkai vykdys sustiprintą kontrolę Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos upių ruožuos, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės. Didžioji reidų dalis bus vykdoma savaitgaliais, po darbo valandų ir tamsiu paros metu, nes tuo metu žvejoja daugiausia žvejų mėgėjų“, – tikina pašnekovė.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2018 metais per karšių žvejybos draudimo laikotarpį įvykdyti 75 reidai, kurių metu patikrinta daugiau nei 1700 žvejų mėgėjų. Iš viso surašyti 140 administracinio nusižengimo protokolai, skirtos baudos, o 25 atvejais skaičiuota žala žuvų ištekliams.
„Bendra suma siekia apie 25 000 eurų, nes buvo atvejis, kai žuvys sugautos ichtiologiniame draustinyje, o padarytos žalos dydis gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį“, –žvejų sumokėtą sumą įvardija Aplinkos apsaugos departamento atstovė.
Tęsiama, kad 59 žvejai neturėjo žvejo mėgėjo bilieto ar nesusirinko šiukšlių aplink žvejybos vietą, 18 žvejojusių asmenų neturėjo žvejo mėgėjo kortelės, 26 atvejais buvo gaudomi šiuo laikotarpiu draudžiami gaudyti karšiai.
Iš pažeidėjų konfiskuotos 4 valtys, 1 variklis, 7 statomi tinklai, 3 tinkliniai samčiai. Išimta 16 besavininkių tinklų. 25 atvejais nustatyti Nemuno deltos regioninio parko apsaugos reglamento pažeidimai – žvejybą vykdę asmenys jiems priklausančius automobilius buvo pastatę ne tam skirtose vietose.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2017 m. įvykdyti 58 reidai, kurių metu patikrinta daugiau nei 1500 žvejų mėgėjų. Iš viso surašyti 156 administracinio teisės pažeidimo protokolai, skirtos baudos, 25 atvejais paskaičiuota žala žuvų ištekliams (bendra suma siekia beveik 5300 eurų).
„67 žvejai neturėjo žvejo mėgėjo bilieto, 35 – žvejo mėgėjo kortelės. 30 žvejų gaudė draudžiamus gaudyti karšius, iš jų paimtos meškerės. Rasta 11 besavininkių tinklų. 22 atvykusių žvejų pažeidė Nemuno deltos regioninio parko reglamentą – statė automobilius ne tam skirtose vietose“, – statistiką vardija departamento atstovė spaudai I. Krikštopaitytė.
Karšių populiacijos būklė gera
GRYNAS.lt pasiteiravo mokslininkų, kokia šiuo metu yra karšių populiacijos būklė Lietuvoje. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas tikina, kad karšių populiacijos būklė yra labai gera. Anot mokslininko, šių žuvų yra daugelyje Lietuvos vandens telkinių, tačiau jų gausa priklauso nuo vandens telkinio dydžio ir gylio.
„Karšių populiacijos būklė yra gera, jų esama daug ir jie gyvena daugelyje Lietuvos ežerų. Žinoma, populiacijos gausesnės giliuose ežeruose, ten ir patys karšiai stambesni. Bet esama jų ir mažesniuose ežeruose. Tai tikrai nėra reta žuvis, ji gyvena ir upėse, ir ežeruose“, – aiškina T. Virbickas.
Jis tęsia, kad karšių žvejybos ribojimai Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose yra labai svarbus, saugant karšių išteklius. Anot mokslininko, žvejybos ribojimai yra karšių neršto metu.
„Tuo metu yra karšių neršto periodas ir natūralu, jeigu žuviai mes leisime išneršti, tuomet bus ir palikuonys. Jeigu neršto metu žuvys išgaudomos, atitinkama dalimi sumažėja reprodukcija, o kuo mažiau jauniklių, tuo ateityje bus mažesni šių žuvų ištekliai“, – paaiškina ichtiologas.
Pasak T. Virbicko, nepaisant to, kad karšiai – prie įvairių sąlygų lengvai prisitaikanti žuvų rūšis, sutrikdytas nerštas gali turėti įtakos jų ištekliams.
„Karšiai nėra labai reiklūs aplinkos sąlygoms, ši žuvis gali prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų, toleruoja nuosaikią taršą. Jos plastiškos, prisitaiko lengvai, todėl, lyginant su jautresnėmis žuvų rūšimis, jų ištekliai yra stabilesni. Bet be abejo, jei neršto metu šios žuvys būtų masiškai gaudomos, natūralu, kad po kelerių metų ištekliai ženkliai sumažėtų“, – tikina mokslininkas.
Pažeidėjams gresia baudos
Aplinkosaugininkai primena, kad ne tik Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, bet ir visoje Lietuvoje būtina paisyti mėgėjų žvejybos taisyklių. Tačiau, kalbant apie karšių žvejybos ribojimą, Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, kad karšių žvejybos draudimo laikotarpiu visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį. To nepadariusiems gresia baudos nuo 115 iki 190 eurų kartu su žvejybos įrankių konfiskavimu. Taip pat tokiu atveju bus skaičiuojama gamtai padaryta žala, už kiekvieną neteisėtai sugautą karšį teks sumokėti 60 eurų.
Be to, aplinkosaugininkai primena, jog prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu visi žvejai privalo surinkti komunalines atliekas esančias 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigus žvejybą jas išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.