Šio „istoriniu“ vadinamo sprendimo tikrai reikia, nes pastaruoju Europoje naudojamų plastikinių maišelių kiekis tik auga. 
Paskutinė britų mokslininkų ataskaita rodo, jog plastiką su maistu supainioja ir praryja per 100 paukščių rūšių. Taip pat neseniai 95 procentų tirtų šiaurinių audrapaukščių (paukštis, primenantis albatrosą, - red. past.) skrandžiuose rasta jiems pavojingų plastiko gabalėlių.
Citata

Viskas dėl 15 minučių patogumo

Dėl maišelių naudojimo kilo aršus ginčas tarp Europos valstybių ir Didžiosios Britanijos. Naujausias pasiūlymas yra įvesti mokestį už maišelius iki 2019-ųjų arba nusistatyti tikslą sumažinti plastikinių maišelių sunaudojimą per metus vienam žmogui nuo 191 iki 90-ies. Šis tikslas turėtų būti pasiektas iki tų pačių 2019-ųjų. Siekiant šio tikslo galėtų būti taikomos įvairios priemonės, mokesčiai už maišelius galėtų būti viena iš jų.

„Šių pakuočių poveikis yra didžiulis, - kalbėjo Olandijos Liberalų partijos atstovas Europos parlamente Gerbenas Janas Gerbrandy – Tai laimėjimas, kuris bus naudingas ne tik visos Europos gamtai, tačiau ir globaliai: šie maišeliai neretai pasiekia vandenynus ir kuria reiškinį, kurį esame įpratę vadinti „plastiko sriuba“ (kai vandenynuose plaukioja didžiulės įvairių plastiko atliekų sankaupos, - red. past.)

Maždaug 4,5 milijardo europiečių kasmet sunaudojamų plastikinių maišelių nugula sąvartynuose. Dar blogiau, jei jie patenka į vandens šaltinius ir vėliau kelia grėsmę žinduoliams bei paukščiams. Gyvūnai gali įsipainioti į plastiko konstrukcijas arba jas praryti galvodami, kad tai maistas.

Paskutinė britų mokslininkų ataskaita rodo, jog plastiką su maistu supainioja ir praryja per 100 paukščių rūšių. Taip pat neseniai 95 procentų tirtų šiaurinių audrapaukščių (paukštis, primenantis albatrosą, - red. past.) skrandžiuose rasta jiems pavojingų plastiko gabalėlių.

Nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų atstovai tikina, jog kas minutę pasaulyje yra panaudojama milijonas naujų plastiko maišelių, o vidutinė jų naudojimo trukmė (kol kažką parsinešame ir išmetame) tėra 15 minučių.

L. Balsys: greičiau suyrantys maišeliai tik padidina taršą

„Susitarimas mažinti plastikinių maišelių vartojimą yra istorinis žingsnis sprendžiant vis gilesnę plastiko atliekų problemą“, - sako Žaliųjų partijos atstovė, Europos parlamento narė Margarete Auken. Ji taip pat pasidžiaugė, jog Europos Komisija suprato šios problemos svarbą ir nusprendė nepalikti šio klausimo atviro, kaip siūlė Europos Parlamentas bei Europos Taryba.

Savo nuomonę apie būsimus plastikinių maišelių naudojimo apribojimus išsakė ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys.

Linas Balsys
„Šiuo metu Europoje galioja rekomendacinio pobūdžio nuostatos, įpareigojančios Europos Sąjungos nares pačias apsispręsti dėl plastikinių maišelių mažinimo priemonių. Tačiau jos neužtikrina šios problemos sprendimo. Jei šios pataisos bus priimtos naujos sudėties Europos Parlamente, kiekviena ES valstybė turėtų greičiau imtis įgyvendinti plastikinių maišelių mažinimo priemones, ypač dėl didžiausią taršą keliančių pačių ploniausių maišelių“, – sakė L. Balsys.

Pasak L. Balsio, ES valstybės turėtų palaipsniui pereiti prie mažiau aplinkai kenkiančių pakuočių.
„Tarša įprastais plastikiniais maišeliais ypač didelė, nes jie dažnai neperdirbami, o plastikiniai maišeliai, į kuriuos įterpta yrimą skatinančių medžiagų, apskritai netinkami perdirbimui, gamtoje suyra tik iki smulkių skiaučių, kurios dar ilgai išlieka grunte ir teršia aplinką. Paprastus lengvuosius maišelius galima pakeisti pagamintais iš visiškai biologiškai suyrančių medžiagų. Technologijos jau leidžia tai daryti ir tokie maišeliai pamažu tampa vis populiaresniais Europoje. Ne viena valstybė jau yra užsibrėžusi labai ambicingus tikslus plastikinių maišelių mažinimo politikoje. Pavyzdžiui, Prancūzija prekybos centruose naudoti vienkartinius plastikinius maišelius ketina uždrausti jau nuo 2016 metų“, – teigė parlamentaras.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko nuomone, matomiems pokyčiams reikia ir mūsų prekybininkų bei pramoninkų įsitraukimo.
Plastikinis maišelis

Šiandien plastikinių pirkinių maišelių Europos Sąjungos valstybėse sunaudojama vis daugiau, o situacija atskirose valstybėse yra labai skirtinga. Skaičiuojama, kad per metus vienam ES gyventojui tenka apie 198 maišeliai, o Lietuvoje – 230, tačiau Danijoje vienas asmuo sunaudoja tik 4 maišelius, o štai Lenkijoje, Slovakijoje ar Portugalijoje šis skaičius vidutiniškai siekia apie 466 maišelius.

Maišelių klausimas Europos Parlamente ir Komisijoje sprendžiamas ne pirmą kartą.
Prieš maždaug metus taip pat buvo pasiūlyta juos apmokestinti. Aplinkos ministerijoje Atliekų valdymo skyriaus vedėja dirbusi Raminta Radavičienė GRYNAS.lt pripažino, jog lietuviai plastikinių maišelių naudoja gana daug, nors šioje srityje panašūs skaičiai gaunami ir kaimyninėje Lenkijoje bei Slovakijoje.

Plastikinius maišelius,kuriuose buvo mėsa ir žuvis sudėtinga perdirbti. Šeimos nelinkusios jų rūšiuoti namuose, nes maišeliai po kelių dienų skleistų nemalonų kvapą, pakuotė tampa antihigieniška.
Būtent todėl dauguma juos meta į buitines atliekas, nors iš tiesų reikėtų stengtis kuo daugiau šių atliekų išrūšiuoti ir perdirbti. 

Dabar Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociaciją atstovaujanti R. Radavičienė teigia, jog išeitis galėtų būti visiškai suyrantys plastikiniai maišeliai, t.y. pagaminti iš krakmolo ar panašių medžiagų.

Man suyrantys į smulkias daleles, pripažino asociacijos prezidentė, iš tiesų nėra aplinkai draugiškas sprendimas ir smulkių plastikinių dalelių taršą tampa dar sudėtingiau suvaldyti.