Šis EP sprendimas, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, uždegė „žalią šviesą“ pradėti kontroliuoti dyzelinių automobilių keliamą taršą realiomis važiavimo sąlygomis, o ne kliautis tik laboratorijose gimstančiomis išvadomis. Naujoji automobilių taršos testavimo sistema leis sumažinti azoto oksidų taršą, kuri realybėje dažnai keturis penkis kartus viršija leistiną, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
„Lietuvai tai irgi svarbu. Mūsų šalies automobilių parke dominuoja dyzeliniai varikliai. Jeigu gamintojai pradės gaminti mažiau taršius dyzelinius automobilius, juos pirks ir Lietuvos gyventojai. Todėl bus mažiau teršiamas oras mūsų miestuose ir miesteliuose“, – sako Vitalijus Auglys.
Pernai kilo didžiulis tarptautinis skandalas išaiškėjus, kad gamintojai sukčiauja įdiegdami dyzeliniuose automobiliuose specialią programinę įrangą, kuri apgauna išmetamųjų teršalų kiekio testavimo laboratorijų prietaisus ir nuslepia tikrąjį išmetamų teršalų kiekį. Kaip skelbia įvairūs šaltiniai, realaus vairavimo sąlygomis net naujausius ES standartus turintys atitikti dyzeliniai automobiliai išmeta 4 kartus ir daugiau teršalų, nei leidžia Euro standartas. Todėl EK ir pasiūlė automobilių taršą nedelsiant pradėti kontroliuoti realaus vairavimo sąlygomis.
Šio pasiūlymo esmė: nuo 2017 m. rudens įvesti naująją išmetimų testavimo sistemą, iki 2020 m. pradžios leisti viršyti azoto oksidų taršos ribas iki 110 proc. (vietoje dabar viršijamų 4 ir daugiau kartų būtų leidžiama viršyti iki 2,1 karto). Vėliau ši riba būtų kasmet peržiūrima ir mažinama iki 50 proc. (vietoje dabar realiai viršijamų 4 ir daugiau kartų būtų leidžiama viršyti iki 1,5 karto) ir mažiau (iki kol nebebus viršijamos ribinės išmetimų vertės).