„Norint pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, gyventi sveikoje bei darnioje aplinkoje, o kartu siekiant mažiau niokoti aplinką, pastatų modernizavimas turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu ir socialinės atsakomybės dalimi“, - teigia technikos mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas ir nepriklausomas statinių bei jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius. Mokslininko nuomone, žmogus yra glaudžiai susijęs su aplinka, kurioje gyvena, todėl privalo ją saugoti ir tausoti.
- Kaip manote, kokią įtaką žmogui daro jo gyvenamoji aplinka?
- Nėra jokių abejonių, kad aplinkiniai žmonės, klimatas, aplinka ir net būstas, kuriame gyvename, daro didelę įtaką žmogaus organizmui ir kasdienei mūsų savijautai. Štai, pavyzdžiui, man yra tekę kalbėti su viena mokytoja, kuri kategoriškai tvirtino, jog vaikai iš tvarkingų ir modernizuotų, o tai reiškia šiltų namų, ne tik geriau jaučiasi, mažiau serga, bet ir geriau mokosi. Manau, kad jos žodžiuose yra tiesos, nes modernizuotuose pastatuose oras yra švaresnis, patalpose yra mažiau anglies dvideginio, vadinasi ir mąstoma produktyviau. Suprantama, kad modernizuotuose pastatuose oras yra sausesnis, dėl to nesiveisia pelėsiniai grybai, kurie taip pat gali būti labai sunkių ligų priežastimi.
Kitą vertus, žmonės ir psichologiškai jaučiasi geriau, kai į darbus ar mokslus ateina iš sveikesnės, gražesnės ir estetiškos aplinkos. Galiu priminti, jog 2002 metais „Lietuvos statybų reglamente“ buvo reikalavimas, jog gyvenamasis namas ir jo aplinka turi būti naudojami, prižiūrimi ir tvarkomi taip, kad būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda. Nors šis reikalavimas yra panaikintas, manau, kad jis buvo labai tinkamas.
GRYNAS.lt jau rašė apie geomediciną, mokslą, kuris tiria, kaip aplinka veikia mūsų sveikatą.
Dabar kartais tenka matyti, kaip pastatai yra darkomi, nemokšiškai lopomi, neatsižvelgiant į tai, jog būstas ir gyvenama aplinka daro didelę įtaką žmogui, jo sveikatai, nuotaikai ir t.t. Juk žmonės gražioje, sutvarkytoje ir modernizuotoje aplinkoje patys tampa geresni. Nuėję į teatrą jie elgiasi kultūringai, nesipyksta, nesikeikia. Tad aplinka tikrai mums daro didelę įtaką.
Deja, pastatai kaip ir žmonės neina jaunyn, todėl kaip ir savo sveikata, taip ir nuosavu būstu privalome nuolat rūpintis. Manau, kad seniai laikas suvokti, jog senuose ir aptriušusiuose pastatuose gyventi, ne tik finansiškai neapsimoka, nėra sveika, tačiau ir kenksminga sau ir visai aplinkai.
- Kaip konkrečiau neprižiūrėti pastatai kenkia aplinkai?
- Būtina suprasti, kad šiuo metu susiklosčiusi paradoksali situacija. Atėjus žiemai, gyventojai patalpas pradeda kaitinti, o šiluma iškeliauja lauk pro skylėtus namų fasadus. Vadinasi į aplinką patenka daugiau anglies dvideginio, o tai didina aplinkos taršą bei šiltnamio efektą. Verta pastebėti, kad net Lietuvos nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje kalbama apie tokias prioritetines sritis, kaip būsto energetinio efektyvumo didinimas, žalingo poveikio aplinkai mažinimas, pasaulio klimato kaitos bei jos padarinių švelninimas ir t.t.
Tuo tarpu situacija tokia, kad Lietuvoje energijos vartojimo efektyvumas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tad, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia taikyti visas įmanomas priemones, kurios mažintų šių resursų naudojimą arba bent jau didintų jų naudojimo efektyvumą. Viena jų – būsto modernizacija. Reikia suprasti, kad daugumos mūsų daugiabučių apdaila yra sudūlėjusi, o sienos – jau nebe tokios sandarios. Todėl siekiant efektyviai taupyti energiją, svarbu suprasti, jog dėl pastatų modernizavimo niekam neturėtų kilti jokių abejonių. Norint pagerinti mūsų gyvenimo kokybę, gyventi sveikoje bei darnioje aplinkoje, o kartu siekiant mažiau niokoti aplinką, pastatų modernizavimas turi tapti kiekvieno iš mūsų prioritetu ir socialinės atsakomybės dalimi.
- Ar renkantis statybines medžiagas taip pat svarbus ekologinis aspektas?
- Mano nuomone, taip. Privalome atsakingai rinktis tik aukščiausios kokybės bei žmogui ir aplinkai draugiškas statybines medžiagas, kurios nesukeltų alergijų, nebūtų toksiškos ir t.t. Kalbant apie pastatų šiltinimą bei renovaciją, galima išskirti polistireninį putplastį. Šią statybinę medžiagą sudaro net 98 procentai oro porų, tad ji ne tik puikiai sulaiko šilumą, bet ir yra visuotinai pripažįstama kaip ekologiška statybinė medžiaga, nesukelianti neigiamo poveikio sveikatai ir aplinkai. Polistireninis putplastis – neutralus, neradioaktyvus bei netirpsta vandenyje, vadinasi nekenkia gruntui bei gruntiniams vandenims.
Priešingai nei kai kurios statybinės medžiagos, polistireninis putplastis nedirgina odos, o jį montuojant nereikia naudoti jokių specialių apsaugos priemonių. Dėl puikių termoizoliacinių, fizinių bei ekologinių savybių, Vokietijoje net apie 80 procentų namų yra apšiltinami polistireniniu putplasčiu. Turbūt daugelis sutiks, kad vokiečiai pasižymi labai racionaliu požiūriu į darbą bei aplinką, kurioje gyvena. Net ir statybose, jie puikiai suderina žaliąsias idėjas bei energijos taupymą šiltinat pastatus. Manau, kad netrukus šį požiūrį perimsime ir mes.