Dauguma suaugusiųjų vidutiniškai apie aštuonias valandas praleidžia lovoje. Kūdikiai savo lovelėje praleidžia daug daugiau laiko – beveik 14 valandų per parą. "Šiame amžiuje būdingas kūdikių smegenų vystymasis, tad maži vaikai yra ypač pažeidžiami toksiškų medžiagų", pabrėžia Teksaso universiteto Ostine (JAV) mokslininkų komanda, vadovaujama Brandon Delahaye. Jie savo darbą 2012 liepos mėnesį pristatė Brisbene (Australija) surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie oro kokybę patalpose.

Viskas nėra taip paprasta, nes mes aiškiai nežinome iš ko sudarytos medžiagos, naudojamos gaminant čiužinių sudedamuosius elementus ir detales (kaip putos, klijai, plastikas ar audiniai). Rinkoje dauguma prekinių ženklų visų pirma kalba apie patogumą, bet ne sudėtį, išskyrus tas įmones, kurios teikia pirmenybę tekstilės ir gaminių sudedamųjų dalių natūralumui.

JAV mokslininkai Jungtinėse Amerikos Valstijose nusipirko naujų, daugiausia iš poliesterio ir putų poliuretano pagamintų čiužinių vaikiškoms lovelėms. Taip pat atrinko dar vienuoliką, kurie jau tarnavo keletą metų. Naudojant mikro-emisijos kambarį ir infraraudonųjų spindulių spektrometrą jie nustatė dešimtis lakiųjų organinių junginių (LOJ), tokių kaip ftalatai, izocianatai ir antipirenai, kai kurie jų yra toksiški. Tiriant buvo pastebėta, kad yra didelių skirtumų tarp atskirų prekinių ženklų gaminių.

Kitos išvados: LOJ emisijos yra didesnės naujuose čiužiniuose. Poliuretano putos išskiria daugiau molekulių, nei poliesterio. Tačiau ftalatų yra daugiau senuose čiužiniuose. Tai nestebina, nes di-2-etilheksil ftalatas (DEHP) neseniai buvo uždraustas visuose kūdikiams skirtuose gaminiuose. Todėl naudojant senesnius čiužinius yra daug didesnė rizika neigiamai paveikti kūdikių sveikatą, nei naudojant naujus čiužinius.

Vis tik Brandon Delahaye ir jo komanda nenori šiuo tyrimu išgąsdinti. Jie nurodo, kad turėtų būti atlikti moksliniai poveikio kūdikiams tyrimai. Pavyzdžiui, savo moksliniame darbe jie suprato, kad toksinių medžiagų sklidimas būtų mažesnis, kai čiužiniai padengti antčiužiniu.

Kai gulima, yra reali galimybė įkvėpti toksines medžiagas, jei jos yra čiužinyje ar pagalvėse. "Esame prie pat jų šaltinio", – sako Jelle Laverge iš Gento universiteto Belgijoje. Su keletu savo kolegų jis norėjo į tai pažvelgti iš arčiau. Jis pagamino suaugusio žmogaus manekeną, siekdamas sužinoti, kokiose miego pozicijose čiužiniuose esančios medžiagos mus veikia labiausiai (Building and Environment, 2013 sausis). Gauti rezultatai nestebina: kai manekeno galva būna po antklode, jis įkvepia daugiausiai čiužinyje esančių medžiagų. Tuo tarpu jis mažiausiai yra paveikiamas, kai guli ant nugaros.

"Neįmanoma surasti asmens, galinčio pasakyti, kokios yra medžiagos parduotuvėse parduodamuose čiužiniuose. Kiekvieną savaitę yra pagaminama vis naujų rūšių čiužinių ir nežinome, ar jie yra pavojingi. Mes to nežinosime dar dešimt metų", – samprotauja Jelle Laverge.