Darbuotojai rado būdą, kaip prasimanyti pinigų bendroms išlaidoms: kiekviena įmonė gali daryti tą patį

Nors rytas darbe dažnam prasideda nuo puodelio kavos, dienos bėgyje ant darbo stalo gali atsirasti ir mineralinio ar gazuoto vaisvandenio buteliukas. O kur keliauja ištuštėjusios šių gėrimų pakuotės? Dažnoje įmonėje darbuotojams sudaromos galimybės patogiai rūšiuoti skirtingų rūšių atliekas, o kai kuriose galima rasti ir talpas depozitinėms gėrimų pakuotėms surinkti. Tokia galimybė – ne tik draugiška aplinkai, bet ir įmonės kolektyvui, mat gautą užstatą vėliau galima prasmingai išleisti bendroms darbuotojų reikmėms.

Lietuvos įmonės noriai priima aplinkai draugiškus sprendimus

Praktiką, kuomet užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes įmonėje bendrai renka visas kolektyvas, galima sutikti įvairiose šalies įmonėse – ir privačiose, ir valstybinėse. „Šiaulių banko“ rinkodaros ir komunikacijos departamento komunikacijos specialistė Monika Rožytė teigia, jog banke depozitas sėkmingai renkamas jau ne pirmus metus.

„Depozitą renkame jau kelis metus ir darbuotojai noriai prisideda prie atliekų rūšiavimo. Padaliniuose stovi specialios paženklintos dėžės, kurių turinys yra priduodamas užstato sistemų administratoriui. Kiek tiksliai atliekų priduodame, suskaičiuoti sunku, nes surinktas depozitas iš dėžių keliauja į didelius maišus, kurių per metus priduodame po 10–12“, – skaičiuoja M. Rožytė.

Įmonėje laikomasi ir daugiau aplinkai draugiškų taisyklių. Kaip pamini M. Rožytė, banko darbuotojai taip pat yra skatinami dažniau naudotis daugkartiniais indais, tokiais kaip gertuvės, ir taip prisidėti prie atliekų mažinimo.

„Nacionalinis kraujo centras“, donorams perkantis geriamąjį vandenį, įmonės viduje surenka daugybę pakuočių, už kurias surinktas užstatas keliauja į įmonės biudžetą. Apie tai, kiek pakuočių surenkama centre, kalba įmonės „Nacionalinis kraujo centras“ vyr. slaugos administratorė Renata Žuromskaja.

„Turime pasirašę bendradarbiavimo sutartį su VšĮ „Užstato sistemos administratorius“, kuris aprūpina mus surinkimo priemonėmis – maišais, stovais, dėžėmis, – o, susirinkus didesniam kiekiui taros, atvažiuoja jos pasiimti. Depozitą pradėjome rinkti, kadangi perkame donorams ir darbuotojams geriamąjį vandenį, o nuo 2018 metų atidavėme daugiau kaip 4 tūkst. taros vienetų. Surinktas užstatas yra grąžinamas į įmonės biudžetą, kadangi, perkant vandenį, įmonė už jį ir sumoka“, – komentuoja ji.

Aplinkai draugiškų sprendimų Lietuvos įmonėse galima sutikti ir daugiau, pavyzdžiui, „Registrų centro“ darbuotojai skatinami plastiko atsisakyti apskritai. „Laikydamasis įmonės darnumo politikoje iškeltų tvarios veiklos tikslų, „Registrų centras“ įmonės viduje atsisako plastiko ir kitos rūšies taros ir skatina darbuotojus gerti vandenį iš krano. Taigi, įmonės viduje nėra poreikio rinkti depozitą“, – komentuoja „Registrų centro“ atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

Bendro vienkartinių gėrimų pakuočių rinkimo pavyzdžių galima sutikti ir ugdymo įstaigose. Pasikeitus maitinimo normoms, rekomenduojama gerti daugiau vandens – todėl Rokiškio lopšelis–darželis vaikams užsako natūralų mineralinį vandenį vienkartinėje PET pakuotėje.

„Darbuotojai pritaria ir geranoriškai prisideda prie taros rinkimo. Įstaiga dalyvauja projekte „Mes rūšiuojam“ – tai geras pavyzdys ugdytiniams, kaip reikia tausoti gamtą ir skatinti atsakingą vartojimą. Per mėnesį vidutiniškai taros grąžiname už 20 eurų. Surinktą užstatą už tarą naudojame įstaigos reikmėms“, – komentuoja Rokiškio lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ ūkvedė Ingrida Pukėnienė.

Didesnėms įmonėms rinkti tarą naudinga: grįžusį užstatą siūlo naudoti šventėms

Na, o dabar trumpai atsikvėpkite ir pažaiskite:

O kokią bendro depozito rinkimo naudą įmonėms mato specialistai? Apskaitos ir mokesčių ekspertų įmonės „Jugma“ direktorė Audronė Makrickienė teigia, kad šiuo klausimu pirmiausia reikėtų išskirti dvi įmonių grupes: dideles ir mažas, kurios perka prekes savo reikmėms su taros depozitu. Anot jos, didelėms įmonėms depozito rinkimas yra naudingesnis nei mažoms įmonėms.

„Mažoms įmonėms rinkti depozito prekes ir paskui jas nešti kažkur į surinkimo punktus finansiškai neapsimoka. Laiko sugaištama, ir gaunami pinigai neatperka to. Manau, kiekvienas darbuotojas turi atlikti savo darbą, o administratorės ar ūkvedžio mažose įmonėse nėra. Tokiu atveju, vadovas gali paskatinti darbuotojus, kad tie, kas depozitinę tarą surinktų, gautus pinigus panaudotų savo asmeninėms reikmėms. Toks skatinimas, manyčiau, sveikintinas, nes konkrečių darbuotojų įsipareigojimų nėra, o depozitas grąžinamas į surinkimo punktus laisvanoriškai“, – teigia A. Makrickienė.

Didelėse įmonėse depozito galima surinkti daugiau, todėl ir už jį gauto užstato panaudojimo galimybės – didesnės.

„Didelės įmonės galėtų būti labiau socialiai orientuotos, nes turi tam daugiau resursų tvarkyti gauto ir surinkto depozito apskaitai, kas tikrai reikalinga. Surinktos lėšos už depozitą yra jau ženklesnės, jas galima būtų skirti, pavyzdžiui, darbuotojų bendroms šventėms organizuoti ar bet kokioms kitoms bendroms išlaidoms kompensuoti“, – pastebi A. Makrickienė.