Gaminių projektavimas lemia iki 80 proc. gaminio būvio ciklo poveikio aplinkai. EK naujose taisyklėse numatoma, kad kuo daugiau ES rinkoje parduodamų gaminių būtų tvaresni, patikimesni, tinkami naudoti pakartotinai, pataisomi, lengviau prižiūrimi, atnaujinami ir perdirbami – tausotų energiją ir išteklius, mažiau terštų.
Nauji ekologinio projektavimo reikalavimai būtų taikomi ir šiuo metu nereglamentuojamiems gaminiams, kaip išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir fotovoltinės saulės energijos sistemos. Tai turėtų palengvinti ir išmaniųjų telefonų baterijų keitimą. Dar griežtesni minimalūs efektyvumo reikalavimai galiotų tokiems gaminiams, kaip patalpų ir vandens šildytuvai bei būgninės džiovyklės. Atsirastų papildomų reikalavimų, pavyzdžiui, užtikrinti galimybę gauti atsarginių dalių.
„Elektros ir elektroninė įranga yra bene sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje. Kai kurie pirkėjai keičia elektroninius įrenginius dėl naujų technologijų, kiti – dėl gedimo ir ribotos galimybės juos pataisyti. Tarp tokių įrenginių – išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Europa siekia, kad tvarūs gaminiai taptų norma, gaminiai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, būtų taupomi senkantys gamtos ištekliai, pagaliau naudą turėtų patys gamintojai ir importuotojai bei vartotojai. Europos žaliojo kurso pasiūlymai yra būtini, nes pasauliniu mastu kol kas perdirbama mažiau nei penktadalis visų susidarančių elektronikos atliekų, Lietuvoje taip pat nevykdoma ES Direktyvoje numatyta šių atliekų perdirbimo užduotis.“
Teigiama, kad tvaresni ir labiau žiedinės ekonomikos principus atitinkantys gaminiai ilgainiui taupo gamintojų lėšas, o išaugusi produktų kokybė gerina gamintojų reputaciją. Vartotojai ilgiau ir veiksmingiau naudojantys elektronikos gaminius ilgainiui irgi sutaupo dėl mažesnio energijos ir išteklių sunaudojimo (pavyzdžiui, skalbyklėms ir indaplovėms reikės mažiau vandens), geresnių gaminių eksploatacinių savybių, patvarumo, atnaujinimo ir taisymo galimybių. Kai elektroninė įranga tarnauja ilgiau – nereikia pirkti naujos ir vartotojai patiria mažiau išlaidų.
Atsiranda ir naujų reikalavimų
Pavyzdžiui, visi ES rinkoje parduodami reguliuojami gaminiai turės skaitmeninius pasus – tai leis vartotojams sužinoti, koks jų pirkinio poveikis aplinkai, o taisytojams ar perdirbėjams – surasti svarbią informaciją apie gaminių taisymą ir perdirbimą.
Kokia informacija turi būti įtraukta į produkto pasą, bus nustatyta rengiant konkretiems gaminiams taikomas taisykles. Tai gali būti informacija apie, pavyzdžiui, gaminio aplinkosauginį pėdsaką, perdirbimą, tam tikros perdirbtos medžiagos dalį gaminyje, tiekimo grandinę ir kt.
Taip pat gali būti įvestas ženklinimas. Informaciją apie gaminį galės sudaryti eksploatacinių savybių klasės, pavyzdžiui, nuo A iki G, galbūt nurodomos etiketėje ir padedančios palyginti gaminius. Tai veiktų panašiai, kaip šiuo metu plačiai pripažinta ES energijos vartojimo efektyvumo etiketė, pavyzdžiui, būtų rodoma galimybės pataisyti klasė.
Pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, nauji pasiūlymai tik papildo jau esančius reikalavimus. Pavyzdžiui, nuo 2021 metų kovo mėn. įsigaliojo gamintojams ir importuotojams prievolė profesionaliems remontininkams užtikrinti galimybę įsigyti įvairių būtinųjų dalių (variklių ir jų šepetėlių, siurblių, amortizatorių ir spyruoklių, skalbyklių būgnų ir kt.) bent 7–10 metų nuo tada, kai ES rinkai bus pateiktas paskutinis modelio vienetas. Gamintojai taip pat privalo užtikrinti, kad vartotojai, kurie nėra profesionalūs remontininkai, bet norėtų prietaisus taisyti patys, kelerius metus po to, kai gaminys bus išimtas iš rinkos, turėtų galimybę įsigyti tam tikrų atsarginių dalių, kurias jie galėtų pasikeisti patys, pavyzdžiui, durelių ar jų lankstų ir sandariklių. Reikalavimai apima 31 elektronikos gaminių grupę ir galioja šaldytuvams, šildytuvams, dulkių siurbliams, skalbimo mašinoms, oro kondicionieriams, televizoriams, kompiuteriams, žaislams ir kitai elektronikai.
EK apskaičiavo, kad jau vien dėl esamų ekologinio projektavimo ir ženklinimo reikalavimų europiečiai 2021 metais sutaupė daugiau kaip 120 mlrd. eurų, o metinis suvartojamos energijos kiekis buvo 10 proc. mažesnis. Įsigalioję nauji EK siūlymai dėl tvarių gaminių (dabartiniai prietaisai palaipsniui būtų pakeisti ES reikalavimus atitinkančiais modeliais) iki 2030 metų gali padėti sutaupyti 132 mln. tonų naftos ekvivalento pirminės energijos, o tai atitinka maždaug 150 mlrd. kubinių gamtinių dujų, beveik tiek, kiek ES importuoja iš Rusijos.
EK skelbia iki 2022 metų pabaigos pradėsianti viešas konsultacijas dėl to, kurių kategorijų produktai turėtų būti įtraukti į pirmąjį Tvarių produktų ekologinio projektavimo reglamento darbo planą.