Šiandien Europos Komisija patvirtino veiksmų planą atsitiktinio jūrinių paukščių įsipainiojimo į žvejybos įrankius problemai spręsti. Moksliniai duomenys parodė, kad daugybė jūrinių paukščių – albatrosų, audrošauklių, audrapaukščių, alkų, jūrinių ančių ir narų – kasmet įsipainioja į žvejybos įrankius.
Priemonės, kurių iki šiol buvo imamasi jūriniams paukščiams apsaugoti nuo įsipainiojimo į žvejybos įrankius, buvo neveiksmingos. Naujajame veiksmų plane numatyta valdymo sistema, kurią taikant jūrinių paukščių priegauda būtų kiek įmanoma sumažinta. Daugiausia dėmesio skiriama žvejybai ūdomis ir pasyviaisiais tinklais, kurią vykdant jūrinių paukščių priegauda yra didžiausia, nors planas taikomas ir kitiems įrankiams, kaip antai tralams ir gaubiamiesiems tinklams. Į planą įtraukta daug vairių elementų pagal 30 rekomenduojamų veiksmų, kuriuos sudaro tiek privalomos, tiek neprivalomos priemonės. Taisyklės bus taikomos ES žvejybos laivams ES ir ne ES vandenyse, taip pat ne ES laivams, vykdantiems veiklą ES vandenyse.
Planas sudarytas laikantis šiuo metu vykdomos Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos tikslų ir principų, juo skatinamas ekosistemų valdymas, t. y. jis taikomas visoms ekosistemos sudėtinėms dalims. Plane iškeliamas regioninis požiūris, kuris grindžiamas principu „iš apačios į viršų“ ir pagal kurį valstybėms narėms ir suinteresuotoms šalims suteikiama didesnė atsakomybė įgyvendinant tinkamas priemones žuvininkystės problemoms spręsti.
Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Šiandien patvirtintas veiksmų planas yra pagrindas, kuriuo remiantis galima susidaryti aiškų ir išsamų dabartinės situacijos vaizdą ir įvertinti, kokią pažangą reikia padaryti, kad būtų įgyvendintas nuoseklus ir veiksmingas valdymas, siekiant sumažinti jūrinių paukščių priegaudą.“
30 rekomenduojamų plano veiksmų sudaro tiek privalomos, tiek neprivalomos priemonės. Konkretūs trumpalaikiai veiksmai yra tokie:
- spartesnis žuvininkystės valdymo priemonių, skirtų jūriniams paukščiams apsaugoti specialiose apsaugos teritorijose, nustatytose Paukščių direktyvoje, įgyvendinimas;
- išplėstinė žuvininkystės stebėsena, kai informacija apie jūrinių paukščių priegaudą yra nepakankama arba nepatikima;
- išbandytų rizikos mažinimo priemonių (tokių kaip paukščių baidymo lynų ir garsinių atgrasomųjų prietaisų naudojimas arba lynų su pasvarais naudojimas) taikymas žvejybai ūdomis ES ir ne ES vandenyse, kur priegauda yra didžiausia;
- veiksmingų praktinių rizikos mažinimo priemonių, visų pirma taikomų žvejybai pasyviaisais tinklais, kūrimo tyrimų skatinimas.
Ilgalaikis tikslas – rizikos mažinimo ir stebėsenos elementus įtraukti į naująsias techninių priemonių ir duomenų rinkimo sistemas, kuriamas įgyvendinant BŽP reformą, ir tam skirti reikiamą finansavimą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF).
Kai kurios iš šių priemonių bus įgyvendintos ES lygmeniu, kitų turės savanoriškai imtis valstybės narės arba joms turės pritarti regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, kai žvejyba vykdoma ne ES vandenyse. Veiksmų plane numatyti veiksmai, kuriuos galima įgyvendinti nedelsiant, ir veiksmai, kuriems įgyvendinti, remiantis turimais duomenimis ir mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingi ilgalaikiai įsipareigojimai. Plano sėkmė priklauso nuo bendrų valstybių narių, žvejų ir nevyriausybinių organizacijų pastangų.
Pagrindiniai faktai
Žvejybos laivų ir jūrinių paukščių kontaktai dažni ir plačiai paplitę. Dėl jų žūsta tiek jūrinių paukščių, kad daugelio jų populiacijoms kyla didelė išnykimo grėsmė; kartu daroma neigiama įtaka žvejybos našumui ir pelningumui.
Atsargiais Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) skaičiavimais, susidūrę su ES žvejybos laivais ES ir ne ES vandenyse kasmet žūsta per 200 000 jūrinių paukščių. Laikoma, kad bent 49 jūrinių paukščių, kurie atsitiktinai pagaunami, rūšių išlikimui yra iškilusi rimta grėsmė. Tarp jų yra balearinė audronaša, pilkoji audronaša, viduržeminė audronaša ir koralinis kiras, kurie atsitiktinai pagaunami žvejojant ūdomis ES vandenyse, taip pat sibirinė gaga, rudakaklis ir juodakaklis narai, raguotasis kragas ir mažasis dančiasnapis, kurie pagaunami žvejojant pasyviaisiais tinklais, visų pirma, Baltijos jūroje.
Dabartinės jūrinių paukščių apsaugos valdymo priemonės nustatytos įvairiuose žuvininkystės ir aplinkos srities teisės aktuose, taip pat kai kuriose tarptautinėse konvencijose ir susitarimuose. Tačiau įsitikinta, kad šios priemonės iš esmės buvo neveiksmingos mažinant jūrinių paukščių priegaudą, išskyrus kai kuriuos pavienius atvejus tokiose tolimuose vandenyse kaip Antarkties ir Folklando Salų. Todėl Komisija mano, kad siekiant tinkamai spręsti šią problemą būtina imtis papildomų veiksmų.