V. Mazuronis valdininkių žada nesigailėti
Komisija, kuriai vadovavo aplinkos viceministras Linas Jonauskas, teigė, kad kol kas Kuršių nerijos nacionaliniame parke kilusio gaisro priežastys dar nėra žinomos. Tačiau neatmetama ir padegimo versija. Ikiteisminį tyrimą dėl priežasčių nustatymo, prokuratūros pavedimu vykdo Neringos policijos komisariatas.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis taip neliko sužavėtas nacionalinio parko ir VSTT darbu. Todėl pasiremdamas išvadomis jis antradienį pasirašė tris pavedimus. Pirmuoju pavedimu siekiama Neringos miškus perduoti konkrečiai miškų urėdijai.
„Pirmas pavedimas skirtas Generaliniam miškų urėdui iki gegužės 20 d. įvertinti situaciją ir duoti atsakymą, kuriai urėdijai perduoti Kuršių nerijos miškų tvarkymą ir priežiūrą. Ministerijos Miškų departamento direktorius gavus atsakymą per 10 dienų privalės parengti Vyriausybės nutarimą, kuriuo miškai patikėjimo teise būtų perduoti miškų urėdijai, kurią rekomenduos Generalinė urėdija. Dabartinė sistema nepakankamai efektyvi“, sakė V. Mazuronis.
Trečiuoju įsakymu VSTT direktorei pavedama įvertinti Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės A. Feser veiksmus. „Pavedu nustatyta tvarka VSTT direktorei ištirti dabartinės parko direktorės veiksmus ir veiklą, susijusią su gaisru. Reikia išsiaiškinti, kaip buvo budima, ar buvo pasirengę žmonės, ar buvo paruošti automobiliai gaisro gesinimui“, - sakė aplinkos ministras.
Galiausiai, jo teigimu, niekam nekyla abejonių dėl to, kad tiek nacionalinis parkas, tiek ir VSTT gaisro akivaizdoje netinkamai atliko savo darbą, tačiau pasakyti, ar bus taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo – jis negalėjo.
Anot jo, viskas priklausys nuo naujai suburtos komisijos išvadų. „Komisija įvertins, o tada pasakysiu, kokį įsakymą pasirašysiu“, - klausiamas, koks VSTT direktorės likimas, atsakė ministras.
„Aš manau, kad atsipalaidavę buvo visi. Buvo galvojama, kad nieko negali įvykti. Kai man pateikė argumentus, kad vandens paėmimo punktus nunešė ledai, man pasidarė juokinga. Ar mes nežinome, kad Lietuvoje būna ledų? Į tai reikia atsižvelgti projektuojant. Mano manymu, tai nėra pateisinama priežastis. Dėl vandens paėmimo vietų situacija taip pat nėra gera. Komisija visa tai turės įvertinti. Nėra teisinga vykdyti raganų medžioklę, bet kiekvienas darbuotojas, kuris kažką pražiospsojo, turi turėti asmeninę atsakomybę“, - sakė V. Mazuronis.
Nacionalinio parko argumentai, kad nebuvo įmanoma pradėti miškų stebėjimo vien dėl finansinių problemų, V. Mazuronio taip pat neįtikino. Jo teigimu, parkas tokiu būdu parodė, kad nemoka sudėlioti prioritetų. O jei situacija buvo labai rimta, jo teigimu, reikėjo informuoti atitinkamas institucijas.
„Parkui finansavimas buvo sumažintas buvusios Vyriausybės. Nepaisant to, parkas turėjo atrinkti prioritetus. Mano manymu, dėl to negalėjo nukentėti miškų priešgaisrinė apsauga. Jei buvo bėda, reikėjo kelti klausimus ir įrodinėti“, - spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Vis dėlto, anot jo, A. Feser per vienerius darbo metus padarė žymiai daugiau nei buvę jos pirmtakai. Tačiau ministras vis tiek laikėsi pozicijos, kad buvo jaučiamas pernelyg didelis atsipalaidavimas ir dėl to nebuvo tinkamai pasirengta pavojui.
„Akivaizdu, kad buvo nusiraminimas ir atsipalaidavimas, ypatingai buvusių direktorių. Dabartinė direktorė dirba geriau ir efektyviau nei buvę direktoriai. Bet vis tiek... miškas dega, o visi darbuotojai skiepytis išvažiavę ir niekas nekelia telefonų. Negali šitaip būti“, - teigė V. Mazuronis, pridėjęs, kad dėl gaisro patirta žala dar tik skaičiuojama.
Draus eiti į mišką
Kol kas tiksli gaisro priežastis dar nėra nustatyta, tačiau jau dabar aišku, kad žmonėms Kuršių nerijoje buvo suteikiama per daug laisvės. Tokios nuomonės besilaikęs V. Mazuronis sakė, kad planuojama griežtai apriboti poilsiautojų lankymąsi Neringos miškuose. Anot jo, draudimas neturi būti tiesmukiškas ir pernelyg griežtas, tačiau dabartinės tvarkos, kai bet kas ir bet kada gali užklysti į sausą kaip parakas mišką, turi nelikti.
„Aš manau, kad prie gaisro kilimo išmetant šukę, nuorūką ar pan. prisidėjo ir žmogus. Žinoma, perlenkti nereikia. Tačiau, manau, kad yra galimybė užtikrinti ribotą lankymąsi. Kažkokia palyda gali būti ar pan. Reikia ieškoti formų“, - sakė V. Mazuronis.
L. Jonauskas teigė, kad bandant surasti gaisro priežastį nereikia atmesti ir padegimo versijos. Ir čia pat jis pridėjo, kad Neringos miškuose šiltuoju metų laiku neturėtų būti rūkoma.
„Manome, kad rūkymas toje vietoje turi būti apribojamas nuo kovo iki lapkričio. Tada gaisringumo klasė būna aukščiausia. Už pažeidimus būtų numatoma bauda nuo 500 iki 1000 Lt“, - teigė viceministras.
Spaudos konferencijoje L. Jonauskas, kaip ir aplinkos ministras, stebėjosi, kodėl gaisro metu nacionalinio parko darbuotojai dar nevykdė miško stebėjimo. Anot jo, Neringos miškus nuo gaisro turi saugoti Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Taip pat L.
Jonauskas spaudos konferencijoje teigė, kad nacionalinis parkas
įgyvendino ne visas 2009 m. numatytas priešgaisrines apsaugos priemones.
Tai pastebėjusi Generalinė miškų urėdija, jo teigimu, kreipėsi į VSTT,
tačiau jokio atsakymo nebuvo sulaukta. „Nesiimta jokių priemonių, kad
trūkumų neliktų“, - konstatavo L. Jonauskas.
Komisija užfiksavo daug trūkumų
Anot jo, blogiausia, kad iš 10 turėjusių veikti vandens paėmimo vietų gaisro metu dalinai buvo įrengtos tik aštuonios. „Dalinai įrengtos reiškia, kad buvo tik privažiavimai iki jų“, - sakė viceministras.
Taip pat L. Jonauskas sakė, teigė negalėjęs suprasti, kodėl tuo metu, kai buvo fiksuojama trečia miškų gaisringumo klasė, nacionalinis parkas dar nebuvo pradėjęs budėjimų. Viceministro teigimu, Generalinė miškų urėdija jau buvo prašiusi pradėti budėti ir saugoti miškus nuo gaisrų.
Taip pat komisija konstatavo, kad Kuršių nerijos direkcija, būdama tiesiogiai atsakinga už miško priešgaisrinės sistemos priemonių įgyvendinimą Kuršių Nerijos miškuose, neužtikrino, kad 2014 m. laiku ir tinkamai būtų pasiruošta miško gaisrų stebėjimui ir gesinimui.
Be to, komisija pažymėjo, kad kilus gaisrui, skambinant nacionalinio parko direkcijos nurodytais telefonais, prie kurių turėjo būti budima gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, 3 nurodytais telefono numeriais niekas neatsiliepė.
Siūlo bausti dvi valdininkes
Toliau komisija pažymi, kad Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos patikrinimų metu nustatyti nacionalinio parko miško priešgaisrinės apsaugos organizavimo trūkumai nepašalinti, o VSTT įgyvendinama nacionalinio parko direkcijos savininko teises ir pareigas pagal kompetenciją nepakankamai koordinavo ir kontroliavo parko direkcijos veiklą.
Taip pat išvadose teigiama, kad 2008-2012 m. sumažinus parko direkcijai skiriamus biudžeto asignavimus ir VSTT neperskirsčius resursų, parkas įvykdė ne visas aplinkos ministro įsakymu „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko miškotvarkos projekto 2002-2011 metams priešgaisrinės dalies patikslinimo tvirtinimo“ patvirtintų priešgaisrinių priemones.
Išnagrinėjus balandžio 25 d. Kuršių nerijos nacionaliniame parke kilusio miško gaisro aplinkybes ir priešgaisrinės miško apsaugos sistemos organizavimą Kuršių nerijos nacionaliniame parke Komisija pasiūlė inicijuoti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras VSTT direktorei Rūtai Baškytei ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei Aušrai Feser. Komisijos nuomone, šios saugomų terirtorijų tarnybos atstovės neužtikrino miško priešgaisrinės apsaugos organizavimo KNNP miškuose, kaip to reikalauja teisės aktai.
Kad ateityje tokie gaisrai pasikartotų kuo rečiau, darbą pabaigusi komisija rekomendavo skubiai parengti miško kirtimų išdėstymo Kuršių nerijoje planą, intensyvinant gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių rekonstrukciją prioritetinėse vietose – apsaugos zonose apie Preilos ir Pervalkos gyvenvietes ir praplečiant magistralinius priešgaisrinius barjerus, derinant juos su miško sklypų ar kitomis natūraliomis ribomis, padidinant du kartus rekonstrukcinių miško kirtimų apimtis kalninės pušies medynuose 2015-2018 metais.
Galiausiai užsimota apriboti nacionalinio parko galimybes valdyti mišką. Remiantis kitų šalies nacionalinių parkų praktika, nutarta spręsti klausimą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų perdavimo valdyti patikėjimo teise Kretingos arba Šilutės miškų urėdijai nuo 2015 m.
Miškuose siūlo uždrausti rūkyti
Vis dėlto, komisija siūlo ne tik bausti visko nepadariusius valdininkus, bet ir skirti didesnį finansavimą nacionaliniam parkui. Nutarta kompensuoti nacionalinio parko išlaidas, patirtas gesinimo ir budėjimo gaisravietėje metu. Taip pat neperduodant parko miškų valdymo miškų urėdijoms pasiūlyta iš esmės spręsti klausimą dėl biudžeto asignavimų parko direkcijai padidinimo 2015 m., atsižvelgiant į miškininkystės ir priešgaisrinės miško apsaugos organizavimo poreikius.
Kita vertus, dėl kilusio gaisro ribojimų sulauks ir lankytojai. Komisija pasiūlė patikslinti Miško priešgaisrinės apsaugos taisykles ir nustatyti draudimą rūkyti KNNP miškuose nuo kovo 1 d. iki lapkričio 1 d., o kituose šalies miškuose esant IV ir didesnei miškų gaisringumo klasei, išskyrus savivaldybių numatytas ir įrengtas vietas.
Savo kaltės neįžvelgia
VSTT direktorės R. Baškytės pasidomėjus, kaip ji vertina Aplinkos ministerijos vadovų teiginius, pašnekovė sakė komisijos išvadų iki šiol nemačiusi ir pridėjo, kad jai nedera komentuoti savo vadovų pasisakymų, kuriuos ji išgirdo iš žurnalistų. Taip pat ji teigė, kad galbūt reikėjo susilaikyti nuo kai kurių frazių, adresuotų VSTT, nes komisija nenagrinėjo tarnybos veiklos.
Tačiau ji teigė, kad Lietuvoje įprasta visuomet surasti kaltus ir dažniausiai jais tampa institucijų vadovai. Taip pat ji pridėjo, kad dėl savo likimo nesijaudina, nes įsikibusi darbo vietos nesilaiko. R. Baškytė sakė, kad VSTT vadovo darbas „nėra pyragais pagardintas“.
O Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės darbą ji vertina teigiamai ir sakė, kad jei teks ją atleisti, Neringa patirs daug didesnės žalos nei gaisro atveju. Anot jos, visai sistemai labai trūksta finansavimo ir tai pasireiškia tokiomis skaudžiomis pasekmėmis.
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė A. Feser taip pat teigė nemačiusi išvadų ir sakė savo kaltės neįžvelgianti. Moteris pripažino, kad neįvykdė įsakymo pradėti miško stebėjimus. Tačiau tai ji argumentavo lėšų stoka ir biurokratinės patirties trūkumu. GRYNAS.lt primena, kad A. Feser direktorės pareigas eina dar tik vienerius metus. Be to, ji atmetė kaltinimus, kad apie sunkią situaciją nebuvo informuojamos atsakingos institucijos. Pašnekovė sakė, kad visi pareigūnai žinojo, jog nacionaliniam parkui trūksta pinigų.
Galiausiai pašnekovė teigė dariusi viską, ką galėjusi, o jei jai tektų išeiti iš darbo, dėl to labai neapgailestautų. „Aš pradėjau dirbti Kuršių nerijoje, nes man ji labai svarbi. Aš tikėjau, kad čia galiu pritaikyti savo žinias. Dabar mano šeima labai apsidžiaugtų, jeigu būtų nuspręsta, kad aš tam darbui esu netinkama. Dėl to nematau problemos. Tačiau dar kartą kartoju, kad didelių pažeidimų nepadariau“, - teigė direktorė.