Kritusias žuvis skaičiavo šimtais
„Tiksliai negaliu pasakyti, kokia yra šiuo metu situacija, bet jau turime kai kuriuos laboratorinius tyrimus. Pasitvirtino ir vieta, iš kur tie teršalai atkeliavo – iš įtekančio Kaliningrado srities upelio į Širvintą. Tie teršalai, kuriuos techninės galimybės leidžia nustatyti per dieną ar dvi, viršija normas nuo dešimt iki šimto kartų“, – situaciją komentavo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilkaviškio agentūros vedėjas Vitas Bakas.
Dėl į upelį išsiliejusių leistinas ribas viršijančių teršalų krito ir nemažai žuvų. Jas skaičiavo tiek Vilkaviškio agentūros aplinkosaugininkai, tiek ir Šakių - skaičius siekia šimtus.
„Kol kas patikrinimo akto nemačiau ir negaliu tiksliai pasakyti – bet žuvų tikrai buvo galbūt ir šimtais“,- sakė V. Bakas.
Teršalus išsklaidys lietaus vanduo
Aplinkosaugininkai sako dar neturintys duomenų, kiek tiksliai teršalų į upę galėjo patekti. Aišku tik viena - teršalai atskirai nebus renkami, nes to padaryti techniškai nėra galimybių. Paklaustas, o tai kokiu būdu tikimasi, kad teršalai iš upės pasišalins - V. Bakas minėjo, kad visą darbą atliks lietaus vanduo.
„Tai yra ne naftos produktų teršalai, kuriuos pastačius bonas galima surinkti – šitų teršalų surinkti neįmanoma. Šiąnakt buvo lietus – padavė vandens, kažkiek prasiskies.. Juos surinkti nėra galimybių“, - tikino Vilkaviškio agentūros vedėjas.
V. Bakas sako manantis, kad situacija Širvintos upėje dėl teršalų yra pakankamai rimta, nes iškirto nemažai žuvų. Yra tarša ir aplinkai. Kokio dydžio - dar skaičiuojama.
Pasiteiravus, ar bus įmanoma iš kažko nustatytą taršą aplinkai išsireikalauti (pavyzdžiui, iš kaimynų Kaliningrado srityje), jis teigė tokios informacijos nevaldantis: „Žalą aplinkai, turėdami laboratorinius tyrimus, suskaičiuosime, o dėl išsireikalavimo – tai jau ne agentūros kompetencija. Esame informavę departamento direktorių, avarijų prevencijos valdymo skyrių Aplinkos ministerijoje, jie spręs (ką toliau daryti – red. past.)“ , - sakė Vilkaviškio agentūros vedėjas.
Žalos atlyginimas nėra labai realus
Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas GRYNAS.lt teigė, kad kompensacijų iš kaimyninės šalies dėl padarytos žalos aplinkai, t. y. išsiliejusių teršalų į Širvintos upę, tikėtis nėra labai realu.
„Tai yra apspręsta tarpvalstybinėmis sutartimis, nėra numatytas (žalos atlyginimas – red. past.). Mes paskaičiuosime, kiek žuvų krito, kokia padaryta žala ir informuosime apie tai Rusijos federacijos Kaliningrado sritį. Dabar kaip tik tai yra organizuojama, kad jie bandytų surasti kaltininką“, - teigė G. Markauskas.
„Vyksta įvairūs dalykai. Pavyzdžiui, per didįjį Mažeikių gaisrą nunešė vėjas (dūmus - red. past.) į Latviją. Incidentų Būtingės terminale metu jūrų srovės nuneša taršą latviams. Tarkime, Baltarusijoje statoma elektrinė, apie kurią niekas neinformuoja – pas mus gali dėl jos sumažėti vandens Nemune. Iš savo darbo praktikos neatsimenu (atvejų, kuomet valstybės viena kita atlygintų gamtai padarytą žalą – red. past.), - sakė valdininkas.
G. Markauskas, kalbėdamas apie situaciją Širvintos upėje, teigė, kad yra manoma, kad iš Kaliningrado srities į Lietuvą atplaukę teršalai greičiausiai paleisti iš kaimyninėje šalyje veikiančios kurios nors ūkio fermos. „Buvo paleistos srutos ar dar kažkas. Bet tokių atvejų būna ir pas mus – laistant laukus kas nors patenka į upę, turime įvairių kompeksų ir žinome tas situacijas“, - sakė pašnekovas.
Laboratorijos specialistų atliktų pirminių tyrimų duomenimis, Širvintos upėje žemiau intako iš Rusijos nustatytas ryškus teršalų padidėjimas, nustatytas didesnis fosforo, fosfatų, amonio azoto, nitritų kiekis, be to, deguonies kiekis sumažėja iki kritinės būklės – nuo 10,58 iki 0,42 mg/l.
Pagal pirminius duomenis teršalų rodikliai gali būti siejami su organine tarša - srutomis ar nevalytomis buitinėmis nuotekomis.