Gargždų kavinukės vadovė sako turinti galvos skausmą: parduoda gėrimus depozitinėje taroje, turi už ją sumokėti, o jei klientai taros nepasiima, tenka pasirūpinti pačiai.
Užstato sistemos administratorius esą sutinka tarą surinkti, tačiau tik tuomet, kai bus sukaupti nemaži jos kiekiai.
„Mes turime kaupti tarą, reikia sukaupti 8 maišus (tuomet, geriausiu atveju, jie atvažiuotų jos pasiimti kas 2 savaites), bet viešasis maitinimas tiek nesukaupia, nes maišai yra didžiuliai, plius dar turime vyninę, patalpas centre, ten yra mažai vietos, kur kaupti šitą tarą?“ – pasikeitusia tvarka stebėjosi Gargždų kavinės vadovė Raimonda Liutkuvienė.
Prievolės rinkti depozitinę tarą neturi ne tik viešojo maitinimo įstaigos, bet ir prekyvietės, kioskai ar degalinės. Nepaisant to, užstato sistemos administratorius sako ne tik galintis nemokamai surinkti depozitinę tarą, bet ir duoti tam reikalingų maišų.
„Viešojo maitinimo įstaigos neturi prievolės surinkti pakuočių iš gyventojų, tačiau mes su pageidaujančiais sudarome sutartis.Jei parduotuvė ar restoranas surenka labai mažus kiekius ir nepageidauja su mumis bendradarbiauti, tai jie gali surinktą tarą priduoti artimiausiame taromate, gauti pinigus ir įnešti tuos pinigus į kasą“, – kalbėjo VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas.
Nors depozito sistema veikia nuo vasario, kavinės atstovai sako iki šiol nežinantys, jei tara priduodama į taromatą, kaip ją apskaityti. O kiti, nenorėdami galvos skausmo, paprasčiausiai tarą atiduoda darbuotojams, leisdami šiems uždirbti.
Nors dalis kavinių, pasak viešbučių ir restoranų asociacijos, iš klientų nerenka mokesčio už depozitinę tarą, Gargždų kavinukės savininkai sako, kad dėl patiriamų nepatogumų dėl depozitinės taros, svarstantys keliomis dešimtimis centų branginti gėrimus.