1. Vengti bereikalingo deginimo. Kiekvienas uždegtas daiktas, pradedant cigarete, baigiant Joninių laužu, į orą išsiskiria visa puokštę kenksmingų medžiagų: smalkes, suodžius, sieros ir azoto oksidus, benz(a)pireną. Visos jos gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitas sunkias ligas, tarp jų ir vėžį. Nuolatinis dūmų tvaikas kelia pagrįstą gyventojų nepasitenkinimą ir diskomfortą. Verta pamąstyti, kas teiks namuose daugiau džiaugsmo – akvariumas, čiurlenantis fontanėlis ar rūkstantis židinys, iš kurio dar reikės ir pelenus kuopti.
2. Namuose įrengti tik pramoniniu būdu pagamintus kurą deginančius šilumos gamybos įrenginius, atitinkančius energijos poreikį konkrečioms patalpoms. Pramonės į rinką tiekiami šildymo įrenginiai iki masinės gamybos praeina ilgą mokslinių tyrimų, bandymų ir tobulinimų kelią. Naujausi šildymo įrenginiai jau komplektuojami su išmetamąsias dujas valančiais filtrais. Žinotina, kad per mažą katilą reikės nuolat kūrenti, per didelis – veiks ne optimaliai. Abiem atvejais ne tik bus labiau teršiamas oras, bet šildymas atsieis brangiau nei galėtų.
3. Katilą eksploatuoti griežtai laikantis katilo gamintojo nustatytos naudojimo tvarkos, naudoti tik tam katilui numatytą kurą, laikytis saugos ir technologinių reikalavimų, nekeisti konstrukcijos. Tik optimaliai veikiantis katilas išmeta mažiausią teršalų kiekį ir leidžia racionaliau paskirstyti išlaidas.
4. Kūrenti tik sausą kietąjį kurą. Malkos turi būti paruoštos bent jau prieš metus, laikomos sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose (ne rūsiuose ar garažuose). Drėgnas kuras pakuroje – ir šildo silpniau, ir jo reikia daugiau, ir šildymo sistema genda dažniau.
5. Nedeginti jokių atliekų. Degant medienos drožlių ar plaušo plokštėms ar iš jų gaminamų baldų gamybos atliekoms, pabėgiams, plastikui, sintetiniams audiniams ir kitokioms šiukšlėms, išsiskiria ypatingai pavojingi sveikatai teršalai, pirmiausia pakenkiantys vaikams, nėščioms moterims ir ligoniams.
6. Nepradėti šildymo sezono neišvalius kamino, pakuros ir peleninės. Bet koks šių šildymo sistemos komponentų užsikimšimas didina oro taršą, mažina efektyvumą, didina gaisro riziką ir gyventojų asmenines išlaidas (reikia daugiau lėšų kurui ir sistemos remontams).
7. Esant galimybėms diegti alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpos bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.
8. Esant galimybėms jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Pramoniniu būdu gaminama šiluma yra švaresnė dėl didelėms katilinėms keliamų griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Dėl kuro deginimo aukštoje temperatūroje iš didelės katilinės išmetama mažiau teršalų nei iš individualių namų.
9. Šiomis rekomendacijomis ir gerąja šildymo įrenginių eksploatavimo praktika pasidalinti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. Kurkime ir aplinkosauginiu požiūriu „saugią kaimynystę“.