Šių metų Žaliosios savaitės renginiuose dalyvavo apie 3 tūkst. dalyvių, jie tris dienas diskutavo su oru susijusiais klausimais. Suinteresuotosios šalys, nevyriausybinės organizacijos, vyriausybių atstovai ir ES pareigūnai ieškos sprendimų, kaip mažinti oro taršą, pavyzdžiui, kaip augančios pramonės ir energijos gamybos, intensyvėjančio kelių eismo ir urbanizacijos, iškastinio kuro deginimo ir klimato kaitos sąlygomis apsaugoti oro kokybę.
Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Oro tarša neretai yra nematoma, tačiau jos poveikis – labai realus. Už prastos kokybės orą mokame brangiai: prarandame piliečių gyvybes, patiriame dideles medicinos išlaidų, ligos glemžiasi darbo dienas. Žalioji savaitė – puiki galimybė politikams, vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, valdžios institucijoms ir verslo įmonėms pasidalyti mintimis, kaip pagerinti orą, kuriuo kvėpuojame, – pasiūlymų, kaip būtų galima pataisyti dabartinius teisės aktus, laukiame visuomet.“
Organizacijos ir bendrovės 40-yje stendų parodoje pristatė geriausius veiklos pavyzdžius; taip pat vyko įvairių kitų renginių, įskaitant alternatyviomis degalų rūšimis varomų transporto priemonių parodą po atviru dangumi ir bandomuosius važiavimus elektromobiliais.
Oro kokybė prastoka
Europos Komisijos narys J. Potočnikas 2013-uosius paskelbė Oro metais – visus metus peržiūrima dabartinė Europos Komisijos oro apsaugos politika, siekiama rasti būdų pagerinti mūsų kvėpuojamo oro kokybę. Nors pastaraisiais metais padaryta nemenka pažanga, tankiausiai gyvenamose ES teritorijose oro kokybės keleto standartų ribos gerokai viršijamos (ypač oro taršos kietosiomis dalelėmis, pažemio ozonu ir azoto dioksidu).
Rudenį, baigus peržiūrą, bus parengta pataisyta ES oro kokybės politikos strategija, įskaitant naujus arba patvirtintus tikslus, kuriuos tikimasi pasiekti 2020 m. ir vėliau, taip pat pagrindinių iniciatyvų ir jų įgyvendinimo priemonių sąrašą.
Remiantis naujausiais tyrimais, dauguma europiečių (56 proc.) mano, kad per paskutinius dešimt metų oro kokybė pablogėjo. Italijoje šios nuomonės laikosi net 81 proc. apklausos dalyvių, o Kipre, Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje taip mano 70–75 proc. apklaustųjų. „Eurobarometro“ atlikti europiečių nuomonės apie oro kokybę tyrimai rodo, kad papildomiems veiksmams šioje srityje ES lygmeniu yra aktyviai pritariama. Beveik keturi iš penkių dalyvių (79 proc.) mano, kad ES turėtų pasiūlyti papildomų kovos su oro tarša priemonių.
Apklausos dalyvių buvo konkrečiai klausiama, ar jie žino, kokie yra ES oro kokybės standartai ir nacionalinės teršalų išmetimo ribos, o iš žinančiųjų apie šias priemones (abiem atvejais tokių apklausos dalyvių buvo 25 proc.) daugiau kaip pusė (atitinkamai 58 proc. ir 51 proc.) laikėsi nuomonės, kad šios priemonės turėtų būti griežčiau taikomos. Į apklausos rezultatus Europos Komisija atsižvelgs atlikdama ES oro politikos peržiūrą, ji turi būti užbaigta 2013 m. antrąjį pusmetį.
Trūksta informacijos
Iš apklausos paaiškėjo daugelio asmenų nepasitenkinimas tuo, kaip dabar sprendžiami oro kokybės klausimai – septyni iš dešimties europiečių (72 proc.) yra nepatenkinti valdžios institucijų pastangomis pagerinti oro kokybę. Iš apklausos taip pat paaiškėjo bendras požiūris, kad trūksta informacijos apie oro kokybę; beveik šeši iš dešimties europiečių (59 proc.) mano, kad jie nėra tinkamai informuojami apie oro kokybę, o 31 proc. apklaustųjų Ispanijoje, 27 proc. Liuksemburge, Kipre ir Latvijoje laikosi nuomonės, kad jie tokios informacijos visai negauna.
Paklausti apie tai, koks būtų veiksmingiausias kovos su oro tarša būdas, 43 proc. siūlo griežčiau kontroliuoti pramonės ir energijos gamintojų išmetamus teršalus. Laikoma, kad didžiausi oro taršos šaltiniai yra transporto priemonės (96 proc.), pramonė (92 proc.) ir tarptautinis transportas (86 proc.).
Susirūpinimą kelia ir oro taršos poveikis sveikatai ir gamtai. Beveik 9 iš 10 europiečių mano, kad oro kokybės sukeltos ligos, pavyzdžiui, kvėpavimo ir širdies ir kraujagyslių ligos, yra didelė problema. Vidutiniškai 8 iš 10 apklaustųjų didelėmis problemomis laiko rūgštėjimą ir eutrofikaciją Eutrofikacija – ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Paprastai eutrofikacija pasireiškia paspartėjusiu kai kurių augalų augimu, o jis veda į iki tol egzistavusios rūšių įvairovės nykimą, nes sparčiai auga tik kai kurios rūšys, sutrikdomi įprasti ekosistemos trofiniai (maistiniai) ryšiai ir ilgainiui skatinamas augalų ir nuo jų priklausančių gyvūnų rūšių nykimas arba migracija.
Eutrofikacija vyksta kaip natūralus procesas, tačiau ją neretai paspartina žmogaus veikla: nesaikingas tręšimas, pramoninė oro ir vandens tarša).
Ateities energija
Elektriniai automobiliai ir hibridiniai elektra ir benzinu varomi automobiliai laikomi labiausiai oro kokybę tausojančiomis transporto priemonėmis, o elektrinis šildymas – mažiausiai aplinkai kenkianti namų ūkiuose naudojama šildymo sistema; po jos – medžio biomasė, dujos ir granulių biomasė. Septyni iš dešimties apklausos dalyvių mano, jog turėtų būti siekiama, kad atsinaujinančioji energija ateityje būtų pagrindinė energijos rūšis.
Apie 85 proc. europiečių pritaria vadinamajam „teršėjas moka“ principui, jo esmė ta, kad teršėjai turėtų padengti neigiamo poveikio sveikatai bei aplinkai išlaidas. Atsakydami į klausimą apie tai, kaip individualiu lygmeniu būtų galima pagerinti oro kokybę, dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad svarbiausi individualūs veiksmai būtų rečiau naudotis nuosavais automobiliais (63 proc.) ir pakeisti seną daug energijos suvartojančią įrangą veiksmingesniais modeliais (54 proc.)
Lietuvą vėdina vėjai
Oro užterštumas Lietuvos miestuose dažniausiai būna mažesnis nei mūsų artimiausių kaimynių Lenkijos ir Latvijos didmiesčiuose, taip pat daugelyje kitų Europos šalių miestuose. Mūsų šalyje nėra milijoninių miestų, kuriuose sutelktos pramonės, energetikos įmonės, gyventojų tankumas ir transporto srautai yra mažesni negu Europos didmiesčiuose, o geografinė padėtis nulemia nepastovius orus, dažniausiai palankius teršalų išsisklaidymui.
Daugelyje Europos miestų viršijamos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu, ozonu normos, nustatytos pagal žmonių sveikatos apsaugos reikalavimus. Didžiausias oro užterštumas fiksuojamas Lenkijos, Čekijos, kai kuriuose Vokietijos miestuose, ten, kur išvystyta kalnakasybos pramonė, o šildymui dažniausiai naudojamas kietasis kuras – akmens anglys, mediena. Taip pat Olandijos, Belgijos miestuose, kuriuose didelis gyventojų tankumas, intensyvūs transporto srautai, Italijos šiaurinės dalies pramoniniuose rajonuose, kuriuose ypač blogos teršalų išsisklaidymo sąlygos, taip pat didesniuose Bulgarijos, Rumunijos miestuose.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, išanalizavus 2012 m. oro kokybės tyrimų duomenis nustatyta, kad daugelis rodiklių, kuriais remiamasi vertinant aplinkos oro kokybę (vidutinė metinė pagrindinių teršalų koncentracija, maksimali 1 valandos koncentracija, leistinas viršijimų skaičius), neviršijo 2012 m. galiojusių normų.
Tačiau, kaip ir kiekvienais metais, visose oro kokybės tyrimų stotyse kai kuriomis dienomis ar laikotarpiais kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo ribinę. Didžiausia koncentracija ir daugiausia paros ribinės vertės viršijimo atvejų užfiksuota vasario mėnesį per didžiausius šalčius, dėl intensyvaus kūrenimo padidėjus išmetalų iš energetikos objektų ir individualių namų apšildymo įrenginių.
Vis dėlto, išanalizavus visų metų rezultatus, nustatyta, kad, palyginti su 2011 m., oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daugelyje miestų sumažėjo, tik Šiauliuose ir Panevėžyje padidėjo.
Šiltuoju sezonu kai kuriomis dienomis buvo didesnė ozono koncentracija. Maksimali ozono 8 valandų koncentracija kai kuriuose miestuose 1–6 dienas, o Aukštaitijos ir Dzūkijos miškingose vietovėse – iki 19 dienų per metus viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę. Tačiau nuo 2010 metų įsigaliojusi siektina vertė nebuvo viršyta nė vienoje stotyje. Vidutinė metinė benzpireno koncentracija viršijo siektiną vertę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių oro kokybės tyrimų stotyse.
Benzpirenas yra šalutinis dalinio degimo procesų produktas, į aplinkos orą jis gali patekti tiek su transporto išmetamosiomis dujomis, tiek ir iš stacionarių kurą deginančių įrenginių. Didžiausia šio teršalo koncentracija nustatyta šaltuoju metų laiku, ypač vasario mėnesį, kuris 2012 m. buvo šalčiausias. Tokia tendencija rodo, kad pagrindinis benzpireno šaltinis yra kuro deginimas siekiant apšildyti patalpas. Daugiausia benzpireno išsiskiria deginant kietąjį kurą – medieną, anglis, durpes, atliekas.
Šiame žurnalo „Savaitė“ numeryje taip pat skaitykite:
- Apie lietuviškas algas – viešai ir atvirai
- Ką reikėtų žinoti įsigyjant prekes internetu
- Prastova darbe – geriau nei atleidimas
- Kam vaikams reikalingos pasakos
- Apie ligas įspėja kūno signalai
- Žemuogės mūsų sveikatai