Glaukonitas paaiškinamas paprastai - tai vertingas mineralas. Jis kol kas priklauso Lietuvoje dar neeksploatuojamiems žemės gelmių ištekliams. Šio mineralo panaudojimas taip pat ganėtinai platus. Pirmiausia jis gali būti naudojamas kaip ilgalaikio poveikio ekologiška trąša. Jame esantis kalis, geležis, fosforas ir mikroelementai pereina į dirvožemį palaipsniui ir pagerina jo savybes.
Glaukonitui prognozuojamos ir nemenkos perspektyvos aplinkosaugos technologijose – pavyzdžiui, atmosferos teršalams ir organiniams skysčiams nukenksminti.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai išskyrė du perspektyvius plotus glaukonito telkinių paieškoms. Vienas regionas yra Vakarų Lietuvoje – Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Klaipėdos rajonuose. Kitas - pietvakarinėje dalyje: Kauno, Šakių ir Marijampolės rajonuose. Prognozuojama, kad bendras glaukonito išteklių kiekis šalyje sudaro 1,8 mlrd. tonų.
Paviršiuje šio mineralo uolienos aptinkamos luistų pavidalu Nemuno (Alytaus r.), Neries (Ukmergės r.), Šventosios (Jonavos r.), Merkio (Varėnos r.) ir Juodės (Vilniaus r.) upių slėniuose.
Glaukonitas susidaro normalaus druskingumo 20–300 metrų gylio jūrose. Tai įvairaus atspalvio žali smulkūs grūdeliai. Kadangi daugiau glaukonito turinčios uolienos slūgso labai giliai (giliau kaip 50 m), jį geriausia išgauti hidrologiniu būdu – išplauti naudingąsias iškasenas naudojant gręžinius. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokia gavyba, palyginti su kasyba karjeruose, yra dukart pigesnė.
Iki šiol, pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, LGT dar nėra išdavusi leidimų glaukonito gavybai.
Glaukonitas naudojamas panašiems tikslams, kaip ir kita vandenyje randama žaliava - sapropelis. GRYNAS.lt jau yra rašęs apie geologų ir verslininkų diskusijas, kokiose srityse sapropelį būtų galima panaudoti.
Taip pat geologai tuo metu užsiminė rengiantys visų Lietuvos naudingųjų iškasenų gavybos strategiją.
Lietuvos žemės gelmėse slypintis turtas yra vertinamas maždaug 63 mlrd. 630 milijonų litų. Išgaudami ir panaudodami vietines žaliavas galėtume mažiau žaliavų importuoti, taip pat tokios medžiagos kaip sapropelis ar glaukonitas jomis tręįšiant dirvą būtų naudingesnės dirvožemiui, jo neužterštų ir nenualintų priešingai nei cheminės, sintetinės trąšos.