Maironio pašlovintos Dubysos pakrantės supriešino Raseinių rajono savivaldybę ir Dubysos regioninį parką. Jo direkcija nutarė, kad raseiniškiams ir rajono svečiams šalia piligrimų kelio į Šiluvą praverstų palapinių miestelis. Apsisprendimas grįstas tuo, kad turistų pamėgtame regioniniame parke iki šiol jo nėra – 4 stovyklaviečių nebeužtenka. Idėja graži, bet jai išsipildyti nebuvo lemta – rajono taryba šiam sumanymui nepritarė.
Dubysos regioninio parko direkcija dėl to savivaldybės administracijai atleisti negali. Parko pusėn stojo ir tarybos opozicija. Regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas sako, kad kempingo, kurio vertė 1,5 mln. Lt, įrengimas 100 proc. būtų finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis – savivaldybei nereikėtų pridėti nei cento.
Kadangi kempingo įrengimui rajono taryba žemės sklypo neskyrė, projektas liko tik baltuose popieriaus lapuose: iki šiol poilsiautojai patogumų neturėjo ir, panašu, dar greit neturės.
Kempingas padėtų išsaugoti upės pakrantes
Dubysos regioninio parko direktorius V. Kilčauskas teigia, kad regioniniame parke, kurio plotas 11546,58 ha, yra tik 4 stovyklavietės ir poilsiavietės.
Sezono metu poilsiautojai keliose stovyklavietėse netelpa – Dubysos pakrantėse knibždėte knibžda pailsėti atvažiavusių miestelėnų. Bėda ta, kad ne visi gamtoje elgiasi atsakingai – žmonės išvažiuoja, o šiukšlės taip ir lieka...
V. Kilčauskas įsitikinęs, kad esant moderniai stovyklavietei, poilsiautojai rinktųsi vienoje vietoje, dėl to būtų mažiau niokojama gamta: ,,Įrengus turizmo traukos objektą, turistams nereiktų sukti galvos kur apsistoti, stovyklauti ar pan. Kempinge būtų suteikiamos visos reikalingos paslaugos – laužavietės, tualetai, vietos automobiliams, palapinėms statyti.
Nesant infrastruktūros turistai apsistoja kur jiems patogiau. Dėl to dažnai būna išvažinėjama, išdeginama miško ar pievos paklotė, paliekama šiukšlių, taip pat žalojama augmenija, trikdoma gyvūnija.“
Tomas Andriulis, vyriausiasis specialistas, laikinai atliekantis savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjo funkcijas, tikina, kad, rajone yra nemažai neįrengtų rekreacinių zonų, dėl to nauja stovyklavietė būtų naudinga: ,,Kempingas ir jame įrengta infrastruktūra reikalinga poilsiautojams, turistams apsistoti. Raseinių rajone nėra įrengto nei vieno kempingo, todėl ši infrastruktūra labai reikalinga.
2011 m. buvo atlikta apklausa, respondentų buvo klausiama, ,,ar pakanka Raseinių rajone apgyvendinimo įstaigų, kaimo turizmo sodybų, kempingų ir stovyklaviečių?“ 54,6 proc. apklaustųjų atsakė, kad pakanka.“
Neįtiko vieta
V. Kilčauskas tikina, kad vieta kempingui pasirinkta neatsitiktinai. Jo žodžiais tariant, Kalniškių kaime, kur ir turėjo išdygti stovyklavietė, susikerta Dubysos vandens turizmo trasa ir Jono Pauliaus II piligrimų kelias, todėl tai esą tinkamiausia vieta kempingo įrengimui.
Regioninio parko direktorių stebina tai, kad valdančiajai koalicijai neįtiko stovyklavietės įrengimui pasiūlyta vieta.
,,Poreikis įrengti kempingą prie Dubysos yra numatytas 2006 m. savivaldybės užsakymu parengtoje galimybių studijoje. Ši teritorija buvo nuosekliai rengiama, siekiant pritaikyti visuomenės poreikiams.
2007 m. buvo parengtas ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas naujo žemės sklypo detalusis planas, kurio paskirtis – suformuoti teritoriją gyventojų trumpalaikiam poilsiui organizuoti. Detaliajame plane yra numatyta galimybė suformuotame žemės sklype įrengti kempingą.
2009 m. parengtame Raseinių rajono savivaldybės turizmo ir rekreacijos specialiajame plane taip pat numatyta galimybė prie Dubysos, Kalniškių kaime, įrengti kempingą.
Taigi kempingo įrengimas šioje teritorijoje būtų buvęs ilgo ir nuoseklaus savivaldybės ir direkcijos darbo vaisius, siekiant atstovauti visuomenės, o ne atskiros kaimo turizmo sodybos interesams“, - rašoma regioninio parko parengtame pranešime spaudai.
Kaltas verslas?
Kaimo turizmo sodyba minima ne atsitiktinai. Raseinių meras Remigijus Ačas tvirtina, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios taryba kempingui nesuteikė sklypo – nenoras žlugdyti vietinį verslą.
Poilsiavietę buvo numatyta įrengti Kalniškių kaime, netoli piligrimų traukos centro – Šiluvos. Jeigu šiai idėjai būtų pritarta, kempingą ir kaimo turizmo sodybą ,,Pakalnė“ skirtų tik kelias – objektai būtų vienas šalia kito. Negana to, merui pasirodė, jog už 1,5 mln. Lt modernios stovyklavietės įruošti nepavyktų. ,,Į ES lėšas neturėtume žiūrėti kaip į lengvus pinigus, turime juos kuo racionaliau panaudoti. Buvo bandoma ieškoti alternatyvių vietų, bet nebuvo geranoriškumo.
Valdiška institucija dar nėra nurungusi privataus verslo. Šiandien mes nenorime jį žlugdyti. Vienoje kelio pusėje yra privatus verslas, kuris jau seniai veikia. Kitoje pusėje valdiškos įstaigos mes padaryti negalime.
Buvo sudaryta komisija, kuri sprendė, kurioj vietoj galėtumėm mes tas lėšas investuoti, bet iš regioninio parko nebuvo geranoriškumo.
Ūkio ministrui aiškiai pasakiau, kad už tokią sumą gerai to projekto neįgyvendinsim. Ministro pozicija buvo labai aiški. Jis pasakė, kad jeigu tų lėšų atsisakysim, jas gausim per kitą programą. Niekur tos lėšos nedings. Jas panaudosime racionaliau“, - tarybos posėdyje opozicijai aiškinosi R. Ačas.
Tarybai nesutikus kempingą įrengti kaimo turizmo sodybos pašonėje, meras sudarė komisiją. Ji stovyklavietei pasiūlė kitą vietą – žemės sklypą Daugodų kaime.
V. Kilčauskas aiškina, jog buvo kreiptasi į Ūkio ministeriją, kad ši išaiškintų, ar gali keistis projekto įgyvendinimo vieta. Ministerijos pateiktoje išvadoje išdėstyta, kad nauja vieta neatitinka Nacionalinių vandens trasų specialiojo plano sprendimų – šioje vietoje nėra numatyta įrengti kempingą.
Regioninio parko direktorius atskleidė, kad jei kempingas būtų įrengtas, jį valdytų konkurso būdu parinktas operatorius.
Pranešime spaudai teigiama, kad direkcija, dar prieš Ūkio ministerijai teikdama projekto paraišką, jį derino su savivaldybės administracijos tuometinio Strateginio planavimo, investicijų, projektavimo ir projektų valdymo skyriaus specialistais: ,,Būdama nepolitine organizacija, direkcija neįvertino, kad pasikeitus rajone politinei situacijai, pasikeičia ir savivaldybės atskiri tikslai bei strategijos.
Tenka tik apgailestauti, kad prarasta galimybė sukurti dar vieną turizmo objektą Dubysos regioniniame parke, prie nacionalinės vandens turizmo trasos.“
Savivaldybė savo kaltės neįžvelgia
Regioninio parko direkcija dėl neįgyvendinto projekto pirštu duria į savivaldybę. Laikinasis savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus vedėjas atsakomybės kratosi. Jis mano, kad regioninis parkas dėjo per mažai pastangų. Pasak T. Andriulio, dar pernai žiemą regioninio parko direkcija merą informavo, kad projekto neįgyvendins: ,,Raseinių rajono savivaldybės administracija negali būti atsakinga už tai, jog projektas neįgyvendintas, kadangi sprendimą, neįgyvendinti projektą, priėmė pareiškėjas – Dubysos regioninio parko direkcija.
Jei direkcija būtų nuo pat projekto pradžios bendradarbiavusi su savivaldybe, kaip su lygiateisiu partneriu, nebūtų viena priiminėjusi sprendimų, kurie turėjo būti sprendžiami bendrai, galbūt šis projektas, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų, būtų įgyvendinamas savivaldybės teritorijoje.
Taip pat norime pabrėžti, kad savivaldybė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad šis projektas būtų įgyvendinamas.“
Panašių atvejų nebuvo
Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Laura Šebekienė teigia, kad savivaldybė nepritarimą projekto įrengimui motyvavo tuo, kad tame sklype, kuriame turėjo būti įrengiama poilsiavietė, nėra komunikacijų (kelių, elektros), todėl nepakaktų ES struktūrinės paramos lėšų.
,,Šią situaciją svarstė Raseinių rajono savivaldybės mero įsakymu sudaryta komisija. Ji siūlė įgyvendinti projektą kitame sklype, tačiau toks sprendimas nėra suderintas su Nacionalinių vandens turizmo trasų specialiojo plano sprendiniais. Tai gali turėti neigiamos įtakos vertinant paraišką, kadangi priemonės projektų finansavimo sąlygų apraše yra numatytas reikalavimas, kad kuriama ir plėtojama infrastruktūra turi būti įtraukta į specialiuosius nacionalinio lygmens turizmo planavimo dokumentus arba bendruosius apskričių planus, arba saugomų teritorijų tvarkymo planus.
(...) Kiek žinome, per pastaruosius metus tai vienintelis atvejis, kai savivaldybė nepritarė turizmo plėtros projekto įgyvendinimui“, - dėstė L. Šebekienė.
Padėtimi nesidžiaugia
Rajono tarybos opozicijos atstovas Vaidas Kuzmarskis sako, kad Raseinių rajone vienas iš pagrindinių traukos taškų yra Dubysos regioninis parkas. Jis mano, kad ten žmonės renkasi gerėtis unikaliu gamtovaizdžiu.
Politikas priduria, jog per regioninį parką eina piligrimų kelias į Šiluvą, todėl poilsiavietė toje vietoje būtų labai reikalinga: ,,Raseiniuose mažai vietų, kur gali apsistoti keliautojai, gamtos mylėtojai, piligrimai.
Investicija, 100 proc. finansuojama ES lėšomis, šalia esančiam verslui nepakenktų, o priešingai – pritrauktų klientų. Tie verslininkai, įkūrus kempingą, turėtų galimybę konkurso būdu išsinuomoti šios aikštelės priežiūrą. Tai privačiam verslui pritrauktų didelius srautus gamtos mylėtojų, klientų.
Klausimas, kur Lietuvoje dingo teisėsaugos institucijos? Kur ritasi mūsų kraštas su tokia ,,carų“ ir ,,caraičių“ valdžia?“