Įžvelgia machinacijas
Spalio 29 dieną (penktadienį) MBA įrenginių operatorius įteikė raštą ŠRATC, kad stabdomas mišrių komunalinių atliekų priėmimas, nes nebėra vietos joms saugoti. Jame buvo skelbiama, kad atliekos nebepriimamos nuo spalio 30 d. 7 valandos ryto, kaip tik prieš savaitgalį ir išpuolančius Visų Šventųjų bei Vėlinių laisvadienius. ŠRATC iš gyventojų atliekas vis tiek rinko ir tuomet jau nerūšiuotas vežė į Jurgeliškių kaime esantį nepavojingų atliekų sąvartyną.
ŠRATC ir „NEG Recycling“ bendradarbiavimo sutartį yra pasirašę 2013 m. pabaigoje. Nuo 2020 m. rugpjūčio ŠRATC direktoriaus pareigas užėmęs Žilvinas Šilgalis sako pastebėjęs, kad operatoriaus darbų aktai neatitinka tikrovės, operatoriui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, nustatytas piktnaudžiavimas bei galimos machinacijos biodžiovinimo metu išgarintas atliekas slepiant po kitomis atliekomis ir taip nelegaliai jas šalinant sąvartyne.
„Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo priimtas sprendimas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleisti darbuotoją, kuris buvo atsakingas už šios srities kuravimą. Tuomet buvo pateiktas skundas Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Taip pat jau yra pareikšti įtarimai dėl galimo stambaus masto sukčiavimo ir didelės žalos įstaigai padarymo. Paaiškėjus šiems faktams buvo pradėta įdėmiau stebėti operatorių ir pagrindinės sutarties įsipareigojimų vykdymą bei nustatyta, kad operatorius pažeidžia ne vieną sutarties punktą. Iš pradžių buvo siekiama raštais atkreipti dėmesį į taisytinus dalykus, bandyta griežčiau kontroliuoti procesus, tačiau operatorius visiškai nereaguodavo į šias pradžioje taikytas priemones. Operatorius ne tik nesistengė tinkamai apdoroti atliekas bei ištaisyti sutarties pažeidimus, bet ir nesudarė galimybių realiai darbo kokybės kontrolei, ką ŠRATC įpareigoja sutartis. Net už ŠRATC lėšas MBA gamykloje įrengtos kameros procesų stebėjimui buvo ciniškai uždengtos“, – aiškina Ž. Šilgalis.
Anot jo, buvo siekiama patikrinti, ar tinkamai atskiriama bioskaidi atliekų dalis, kas yra pagrindinis sutarties tikslas.
„MBA gamykla yra ŠRATC nuosavybė, pastatyta už Europos Sąjungos (80 proc.) ir regionų savivaldybių (20 proc.) lėšas, tačiau tuometinės Aplinkos ministerijos vadovybės, kurios sąsajos su Šiaulių MBA operatoriumi buvo nustatytos ir žiniasklaidoje plačiai aprašytos, sprendimu operavimo teisės privalėjo būti perduotos privačiam operatoriui ir tai realiai užprogramavo tokią situaciją, kad privatus verslas neinvestavęs nei vieno euro susikūrė galimybę gauti solidžias pajamas iš regiono gyventojų“, – sako ŠRATC vadovas.
Anot jo, MBA operatorius gavo pelningą sutartį, tačiau netinkamai apdoroja atliekas bei tinkamai neprižiūri tiek rūšiavimo gamyklos, tiek įrenginių: „Kaip fiksuota patikrinimo aktuose, gamykla yra visiškai apleista ir, jei nebus toliau tinkamai prižiūrima, pasibaigus 10 metų sutarčiai iš jos liks tik tuščios sienos, nors ir jos jau vietomis griūva. Viskas fiksuota nuotraukose ir jau pateikta teismui.“
ŠRATC vadovas sako, kad atliekos buvo nebepriimamos tada, kai po jų apdorojimo procese dalyvaujant ir viską fiksuojant antstoliui buvo nustatyta, jog atliekos netinkamai apdorotos, nes neatskiriama bioskaidi dalis, o tai yra sutarties esmė. Anot jo, pagal aplinkosauginius reikalavimus tokios atliekos po MBA į sąvartyną negali būti priimamos ir dėl to jos buvo gražinamos operatoriui reikalaujant jas tinkamai apdoroti, tačiau operatorius jas tiesiog kaupė savo teritorijoje tol, kol rūšiavimo gamykla užsikimšo atliekomis ir ėmė grėsti ekstremalios situacijos pavojus. Pašnekovas tikina, kad po tinkamo apdorojimo likusios atliekų frakcijos buvo priimamos į sąvartyną, o dalis jų išvežama sudeginti, todėl operatoriaus kaltinimai, jog ŠRATC nepriėmė atliekų, yra netiesa, nes ŠRATC nepriėmė tik tinkamai neapdorotų atliekų.
Ž. Šilgalis sako, kad ŠRATC dalininkai, susipažinę su jiems pateikta informacija dėl sutarties pažeidimų, dar gegužės mėnesį priėmė sprendimą nutraukti sutartį su MBA operatoriumi, tačiau UAB „NEG Recycling“, su kuriais sutartį dėl pažeidimų prieš tai jau buvo nutraukęs Marijampolės RATC, apskundė sutarties nutraukimą teismui ir pasiekė, jog būtų pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, kol bus išnagrinėta byla dėl sutarties nutraukimo teisme.
„Toks teismo sprendimas, mūsų nuomone tinkamai neįvertinus galimų pasekmių, neleido ŠRATC susigrąžinti sau nuosavybės teise priklausančios gamyklos ir paskatino operatorių ultimatyviam tonui reikalaujant besąlygiškai priimti netinkamai apdorotas atliekas ir už jas atsiskaityti, nors pasirašytoje sutartyje tokios pareigos ŠRATC neturi. Yra tik pareiga priimti ir apmokėti už tinkamai išrūšiuotas atliekas, ką ŠRATC ir daro“, – tikina jis.
Jis pabrėžia, kad atliekos sąvartyne nebuvo laidojamos, o tik laikomos laikinai, ir tam buvo išduotas Aplinkos apsaugos departamento leidimas.
Mano, kad siekia perimti MBA
MBA operatoriaus „NEG Recycling“ direktoriaus pavaduotojas Laimonas Laukys sako, kad ŠRATC siekia perimti MBA įrenginius, nutraukiant sutartį su operatoriumi be su tokiu nutraukimu susijusių pasekmių. Anot jo, lygiai tokia pati situacija šiuo metu yra su Telšių regiono atliekų tvarkymo centru, o anksčiau buvo ir su Marijampolės MBA.
Jis teigia, kad visi ŠRATC priekaištai dėl neva netinkamai apdorojamų atliekų kilo po to, kai ŠRATC pabandė nutraukti MBA operavimo sutartį dėl neva operatoriaus nesutikimo atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus, kontrolės veiksmus. Tuomet operatorius kreipėsi į teismą, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė sutartį nutraukti, kol vyksta ginčas.
„Kadangi ieškinyje nurodėme, kad šis – pirmasis – bandymas nutraukti sutartį niekaip nesusijęs su paslaugų kokybe, antru bandymu ŠRATC jau pranešė apie sutarties nutraukimą neva dėl netinkamos paslaugų kokybės. Teismas mūsų prašymu vėl taikė laikinąsias apsaugos priemones. ŠRATC, pamatęs, kad dėl jų taikymų sutarties nebegalės nutraukti, nusprendė tiesiog fiziškai eliminuoti operatorių iš MBA – nuo 2021 m. birželio nebepriima sąskaitų už suteiktas paslaugas, taip pat neatsiima dalies atskirtų frakcijų. Tik po dalininkų įsikišimo sustabdžius mišrių komunalinių atliekų priėmimą, ŠRATC vėl pradėjo apdorotas frakcijas atsiimti ir, nors sąskaitų taip ir nepriėmė, apmokėjo dalį skolos“, – pasakoja L. Laukys.
Pašnekovo teigimu, ŠRATC MBA operatorių kaltina dėl to, kad neva dalis mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atskirtų frakcijų – techninis kompostas ir lengva frakcija – neatitinka sutarties sąlygų.
„Techninis kompostas neatitinka todėl, kad pagal sutartį turi būti 0-15mm dalelių dydis, o, pasak ŠRATC, yra 4 proc. ir 15–20mm dydžio (pagal operatoriaus tyrimus – 2,8 proc.). Kitaip tariant, reikalaujama laboratorinio tikslumo, kas yra neprotinga ir nepagrįsta – neva ausų krapštukas gali pralįsti pro sijotuvo sietą ir pan. Dėl lengvos frakcijos, – neva yra nepakankamai atskirta bioskaidi dalis, nors niekur operavimo sutarties reikalavimuose nėra reikalavimo, kad atskyrimas būtų 100 proc. ar apskritai kokia nors skaičiais išreikšta dalis. Tai siejama su maišelių plėšytuvo neva nepasiekiamu 95 proc. efektyvumo reikalavimu, nors tiek pats ŠRATC 2018 ar 2019 m. atliko bandymus, tiek ir mes atlikome bandymus 2021 metais, kad šis reikalavimas įgyvendinamas“, – tikina jis ir sako, kad juos dėl ŠRATC skundų Aplinkos apsaugos departamentas vien šiemet tikrino 3 kartus.
„NEG Recycling“ direktoriaus pavaduotojo teigimu, ŠRATC atsisakė priimti dalį lengvos frakcijos atliekų bei visą techninį kompostą, dėl ko MBA gamykla galiausiai užsikimšo. Jis tikina, kad tiek ŠRATC, tiek dalininkai apie gresiančią situaciją buvo informuojami paskutinius pusę metų.
„Kadangi jokios reakcijos nesulaukta, 2021 m. rugsėjo pradžioje kreipėmės vėl į teismą, kuris 2021 rugsėjo 14 d. vėl pritaikė, jau trečią kartą, laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ŠRATC priimti apdorotas frakcijas, nebent ŠRATC operatoriui pateiktų konkrečius įrodymus, kodėl konkreti partija yra apdorota netinkamai. Ši nutartis buvo apskųsta apeliaciniam teismui, kuris ją paliko galioti. Bet jau nuo 2021 rugsėjo 14 d. ji privalėjo būti vykdoma, bet nebuvo, o frakcijos nepriimamos į savivartį pasižiūrėjus per kamerą ir pasakant – „matome, jog apdorotos netinkamai“. Kitaip tariant, net teismas prieš 2 mėnesius iki mišrių komunalinių atliekų priėmimo stabdymo suprato ir konstatavo nutartyje, kad tokia situacija susidarys. Šiuo metu teisme nagrinėjama byla dėl baudos ŠRATC skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą“, – informavo jis.
„NEG Recycling“ sako dėl konflikto patyrė didelių nuostolių, mat bendrovė pajamas gauna tik už priimamas mišrias komunalines atliekas.
Įpareigojo atliekas išvežti
Lapkričio 4 dieną įvyko ŠRATC dalininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir „NEG Recycling“. Po jo sutarta, kad ŠRATC priims į sąvartyną visas MBA įrenginiuose susikaupusias atliekų frakcijas, siekiant atlaisvinti MBA įrenginius ir atnaujinti mišrių komunalinių atliekų priėmimą MBA įrenginiuose.
„NEG Recycling“ informavo, kad lapkričio 17 dieną 8 ryto mišrių komunalinių atliekų priėmimas MBA įrenginiuose buvo atnaujintas, visos atliekos vėl apdorojamos, apdorotas frakcijas kol kas priima ŠRATC. Šią informaciją patvirtina ir Aplinkos apsaugos departamentas. Jis taip pat informavo, kad kai bus baigtas įmonės neplaninis patikrinimas, bus skirtos administracinės baudos tiek juridiniam asmeniui, tiek ir atsakingiems įmonės darbuotojams.
Departamentas taip pat davė ŠRATC privalomą nurodymą nuo 2021 lapkričio 19 dienos nebevežti atliekų į sąvartyną bei įpareigojo iki 2022 vasario 1 d. perduoti UAB „Neg Recycling“ sąvartyne jau esančias nerūšiuotas atliekas.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Reginos Rupšienės žiniomis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nusiuntė Vidaus reikalų ministerijai raštą su siūlymu Aplinkos ministerijai, kaip kompetentingai institucijai, įvertinti esamą padėtį, o aplinkos ministrui, kaip atsakingam už atliekų tvarkymą ir taršos prevenciją, prireikus inicijuoti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sušaukimą.
DELFI kalbintas aplinkos ministras Simonas Gentvilas situaciją vertina ramiai ir vadina ją juridinių asmenų konfliktu.
„Neįvyko jokia avarija ar stichinis įvykis. Tai yra dviejų juridinių asmenų konfliktas, kurį reikia spręsti juridiniais instrumentais. Aplinkos ministerija galėjo kištis į šį atvejį, kai buvo 5 m. europinių projektų terminas, kadangi MBA linija veikia ilgiau nei 5 metus, europiniai įsipareigojimai įgyvendinti, galime žiūrėti tik per aplinkosauginę prizmę. Aplinkos apsaugos departamentas jau davė privalomą nurodymą išvežti nerūšiuotas atliekas iš sąvartyno ir, kaip suprantu, partneriai atrado stiprybių tęsti veiklą, o ginčas dėl sutarties persikėlė į teismą. Atliekos yra priimamos, rūšiuojamos, nerūšiuotos atliekos nėra laidojamos sąvartyne. Mūsų bus iki galo šis reikalavimas, yra duotas terminas, atliekos iš sąvartyno turės būti išgabentos ir apdorotos MBA. Inspektoriai tikrins tiek ŠRATC, tiek „NEG Recycling“. Dėl to vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis ir komitetas pavedė tą daryti. Tai nėra ekstremali situacija, dėl tokių ginčų ekstremalių komisijų nešaukiame. Abi pusės per daug įkaito, reikia šiek tiek atvėsti ir suprasti, kokią atsakomybę neša abu operatoriai“, – sako aplinkos ministras.
Vis dėlto „NEG Recycling“ direktoriaus pavaduotojas L. Laukys teigia abejojantis, ar iš sąvartyno sugrįš visos atliekos. Jis mano, kad ten greičiausiai taip ir liks didžioji dalis biologiškai skaidžios frakcijos.