Ekorekomedacijos.lt komanda, keliaudama po Peru, kalbėjosi su pri­vataus rez­er­vato įkūrėju Kike Lazo apie didži­au­sias atogrąžų miškų grėsmes — miškų kir­timą, dra­matiškai augančią  žmonių populiaciją, žemės ūkio plėtrą, faunos ir floros naikin­imą bei kelių tiesimą.

Vienas iš būdų apsaugoti Ama­zonės miškus nuo išnykimo (pra­monės ir nele­galios žmonių invaz­i­jos) — steigti pri­vačius rez­er­va­tus, kurių savininkai savanoriškai saugo mišką, atstato jau padarytą žalą bei šviečia visuomenę, savanorius ir tur­is­tus. Nors Ama­zonės miškai yra dau­giau nei už 12 000 km nuo Lietu­vos, tačiau užmerkti akių į ten vyk­stantį miškų naikin­imą negalime.

Nuo maži­ausios pasaulyje beždžionėlės iki  vaistų nuo vėžio

Ama­zonės miškai kiekvieną dieną pagam­ina maž­daug 40 proc. atmos­feros deguonies. Čia gyvena net 2,5 mln. vabzdžių, apie 2000 paukščių ar 3000 žuvų rūšių. Iš viso čia susitelkę dau­giau nei treč­dalis pasaulio rūšių. 
Kapibara yra didžiausias pasaulio graužikas
Pavyzdžiui, drėgn­u­o­siu­ose Ama­zonės atogrąžų mišku­ose gyvena beždžionė, kuri tilptų į žmogaus delną - nykš­tuk­inė mar­mozetė, pasaulio didži­au­sias graužikas kapibara, didži­au­sia pasaulio gyvatė (anakonda), pasaulio rėksmin­giau­sias gyvū­nas beždžionė staugū­nas, kurios bal­sas girdi­mas už 13 kilometrų.
Citata
Kas 2 sekun­des Ama­zonėje yra išk­er­ta­mas fut­bolo aikštės miško plotas. Beveik mil­i­jonas žmonių Ama­zonę vad­ina savo namais. Dau­gu­mos iš jų pro­tėviai čia gyveno tūk­stančius metų, todėl Ama­zonės miškai yra svar­būs ne tik dėl unikalios gam­tos, bet ir kaip viet­inės kultūros namai, kuri gali išnykti kartu su Ama­zonės miškais.

Iš pasaulio atogrąžų miškų kilo cukra­nen­drės, bananai, man­gai, papa­jos, avokadai, juodieji pipi­rai, kašujo riešu­tai, kava, cina­monas, vanilė ar net šoko­ladas (t.y. kakao iš fer­men­tuotų kakavmedžio vaisių) ir dau­gybė kitų dabar var­to­jamų dalykų. Atogrąžų miškams gal­ime būti dėkingi už vais­tus, gydančius Parkin­sono, širdies ligas, atritą, leukemija ar vėžį. Skaiči­uo­jama, kad iš 3000 augalų, turinčių priešvėžinių savy­bių, 70 proc. iš jų auga atogrąžų mišku­ose. Dau­gu­mai šių augalų iškyla reali grėsmė išnykti, jei nebus sustab­dy­tas intensyvus miškų kirtimas.

Gre­itke­lis atvėrė medkirčiams kelią į džiungles

Dar prieš kelerius metus patekti į Ama­zonės širdį buvo sudėtinga. Keli­au­to­jai ir mok­slininkai čia atvyk­davo auto­busu ar  sunkvežimiu, tur­is­tai — pirk­davo brangius lėk­tuvų bili­etus. Dabar nau­joji autostrada, kuri sujun­gia dži­un­gles su liku­sia Peru dal­imi, palengvino įsiveržimą į dži­unglių gilumą, nele­galų miškų kir­timą, degin­imą ir nioko­jimą. Nau­jieji žemvaldžiai (ne savininkai, o tiesiog žmonės, kurie užgrobė šias žemes) remon­tuoja šį Ama­zone einantį kelią, kad galėtum nepaste­bė­tas įsikurti miško širdyje. Jie nepaiso įstatymų, nes yra įsitik­inę, jog šis regionas yra geri­au­sia vieta grei­tai sėk­mei. Viet­inė poli­cija nepa­jėgi apsaugoti miškų, nes jų plotai milžiniški.  
Mangai. R.Beinorytės nuotr.

Sunkios oro sąly­gos Andų kaln­u­ose vietini­ams gyven­to­jams nėra palankios aug­inti augalus, gyvulius, todėl žmonėms iš didelių miestų, kaimų yra daug lengviau prasi­mait­inti plėšiant jiems neprik­lau­sančius Ama­zonės miškus. Vietiniai gyven­to­jai (ypač jei augo mažame mieste­lyje) daž­nai neturi jokio išsilavin­imo. Savaval­iškai atėję į jiems neprik­lau­santį žemės plotą jie kerta mišką, medi­eną par­duoda nele­galiai. Kiti kerta ir degina miškus tik tam, kad galėtų (nele­galiai) sod­inti kukurūzus, ryžius. Užgrobtose ter­i­tori­jose įsibrovėliai medžioja gyvūnus, paukščius, kuri­uos vėliau par­duos nele­galioje rinkoje.

„Žmonės vad­ina tave bepročiu, nes nesupranta kodėl rizikuoji ir saugai atogrąžų miškus“, - sako Kikė. Kiekviena diena 5 val ryto prasideda ter­i­tori­jos patru­li­av­imu, kuris trunka iki 5 val. vakaro. Kike kartu su Robertu iš Anglijos miško išsaugo­jimu rūpinasi savanoriškai. Augalų aug­in­i­mas yra Roberto sri­tis — jis domisi natūralia med­i­c­ina, ieško nyk­stančių augalų rūšių, per­so­d­ina juos saugo­mame rez­er­vate. Kike  ben­drauja su rez­er­vato sveči­ais, orga­nizuoja veik­las, supažin­d­ina su nuostabiąja Peru gamta.

Dži­unglėse yra tik vienas įstaty­mas — dži­unglių

Kikė pabrėžia, kad didži­au­sia prob­lema, siekiant apsaugoti atogrąžų miškus nuo nele­galaus naikin­imo, yra sustab­dyti neteisėtą žmonių veržimąsi į dži­un­gles. Nors tai skamba gan papras­tai, bet toli gražu taip nėra. Pasak Kikės, tarp tavęs ir įsibrovėlių dži­unglėse galioja tik vienas įstaty­mas „La ley de la selva, la ley del mas fuerte“, kuris reiškia, kad ten žmonės visuomet turi savo mečetę ir gin­klą. Poli­cija bando gaudyti įsibrovėlius, tačiau kol jie atvyk­sta jau būna per vėlu — žala jau padaryta, o nusikaltėliai pabėgo. Dži­unglėse (ar rez­er­vate) aplink nerasi jokių ligo­ninių, maisto par­duo­tu­vių ar kavinių. Jei nori palikti rez­er­vatą — vien­in­telis kelias yra plaukti laivu, kuris neplaukia kiekvieną dieną, tik­sliau, plaukia vieną kartą per dvi savaites.
Citata
Skaiči­uo­jama, kad iš 3000 augalų, turinčių priešvėžinių savy­bių, 70 proc. iš jų auga atogrąžų mišku­ose. Dau­gu­mai šių augalų iškyla reali grėsmė išnykti, jei nebus sustab­dy­tas didži­ulis miškų kirtimas.

Kas 2 sekun­des Ama­zonėje yra išk­er­ta­mas fut­bolo aikštės miško plotas. Beveik mil­i­jonas žmonių Ama­zonę vad­ina savo namais. Dau­gu­mos iš jų pro­tėviai čia gyveno tūk­stančius metų, todėl Ama­zonės miškai yra svar­būs ne tik dėl unikalios gam­tos, bet ir kaip viet­inės kultūros namai, kuri gali išnykti kartu su Ama­zonės miškais.

Dabar atogrąžų miškas den­gia tik 5,5–6 proc. Žemės sausumos (buvo  7 proc.). Maž­daug pusė atogrąžų miškų jau nebe pirminiai (sen­oviniai), o antriniai miškai (pak­itę, atžėlę arba žmogaus atželd­inti). Tik maž­daug 20 proc. visų atogrąžų miškų išliko dideli­u­ose, neper­trauki­a­mu­ose masyvu­ose. Visa kita – išsaugota mažais, izoli­uo­tais lop­inėli­ais. Tok­i­u­ose mišku­ose augančių gyvūnų pop­u­liacija pas­merkta nykimui, kadangi nebe­gali lais­vai keli­auti ir daugintis.

Ką mes gal­ime daryti kitaip?

• Nepirk gaminių iš dram­blio kaulo, koralų, roplių ar kitų egzotiškų gyvūnų odos, vėžlio kiauto ar gyvūnų kailių

• Pirk ir var­tok mažiau

• Nepirk egzo­tinių gyvūnų zoo par­duo­tu­vėse (prieš perkant egzot­inį gyvūnėlį par­duo­tu­vėje, pasiteirauk, ar gyvū­nas gimė ir augo nelaisvėje)

• Prieš įsigy­damas gaminius iš natūralaus, egzotiško medžio (bal­dai, grindys ar kt.), įsitikink, kokia medžio kilmės šalis, ar šis gaminys turi ser­ti­fika­tus. Pagal­vok, ar tau tikrai reikalingi natūralaus raudon­medžio bal­dai, pagam­inti iš Pietų Amerikoje nyk­stančio medžio.

• Savano­ri­auk Ama­zonėje. Taip susi­pažinsi su nuostabia gamta, vietini­ais žmonėmis, savo rankomis prisidėsi prie kiln­ios veik­los bei įgysi neįkain­o­jamą patirtį.

• Paremk orga­ni­zaci­jas saugančias atogąžų miškus. Už gau­tus pini­gus pri­vačių rez­er­vatų savininkai išperka dau­giau žemės, saugo, ger­bia, prižiūri ir atkuria išnykusią florą ir fauną.

• Pirk tik perdirbtą popierių. Jei būtina spaus­d­inti — spaus­dink ant abiejų lapo pusių.

• Stenkis pirkti daik­tus, kurie pagam­inti iš antrinių žali­avų. Rūši­uok namu­ose ir kelionėje.

• Apie atogrąžų miškų išsaugo­jimą kalbėk su savo arti­maisi­ais ir drau­gais.

Straipsnis parengtas Ekorekomendacijos.lt