Dzūkijos laukia juodos dienos

Penkiuose Lietuvos rajonuose paskelbus afrikinio kiaulių maro grėsmės zoną, į ją pateko ir Dzūkijos miškai, nuo seno garsėjantys miško gėrybių – uogų ir grybų – gausa. Alytaus ir Šalčininkų miškuose gyventojų lankymasis šiuo metu draudžiamas, o štai Varėnos girininkai patikina tokių apribojimų netaikantys. Tai patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius. Jo teigimu, draudimas taikomas tik Varčios miške ir pasienio zonoje su Baltarusija.

Girininkas: popierizmo krūvos, vien todėl, kad kažkas sumąstė sumažinti šernų

Anksčiau GRYNAS.lt kalbintas Alytaus VMVT viršininkas Romas Černius yra sakęs, kad pavieniams žmonėms lankyti užkrato zonos miškus draudžiama.

„Nėra ko žmogui be reikalo eiti. Jeigu atsiranda reikalas, tai taip, bet jeigu žibučių pasiskinti – juk nebūtinai į šitą mišką važiuoti, galima į kitus“, - sakė R. Černius. Veterinaro teigimu, leidimą patekti į miškus, būtina suderinti su veterinarijos tarnyba. „Viską galima suderinti, bet įvairiems smalsuoliams apribojimai yra uždedami“, - tuomet konstatavo vyras.

Tiems, kurių smalsumas vis tik didesnis už galimybę išplatinti užkratą, numatomos ir baudos.
„Visi keliai, kuriuos galima pravažiuoti, paženklinti 303 ženklu. Jeigu jūs įvažiuosite ir pagaus policija, gausite nuobaudą. Pirmą kartą draugiškai įspėsime, kad negalima čia lankytis, o paskui imsimės priemonių, kad nebūtų manevruojama be leidimo“, - aiškino Alytaus VMVT vadovas. Pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 straipsnį, lankymasis maro židinio zonoje piliečiams gali užtraukti baudą nuo 20 iki 1000 litų, pareigūnams – nuo 100 iki 5000 litų.

A. Valūnas

Visur yra informaciniai ženklai, kad tai yra afrikinio kiaulių maro židinys, todėl eiti ir važiuoti draudžiama. Mes dabar papildomai budime, perspėjame žmones, nors nuo to mums atlyginimai nepadidėjo.

Savo ruožtu Dušnionių girininkijos, į kurios valdas patenka ir Varčios miškas, girininkas Algimantas Valūnas prisiminė, kad pernai gruodžio pabaigoje rasti keli kritę šernai Daugų miške, kuris ribojasi su Varčios mišku, tačiau taip ir nenustatyta, kad šernai būtų platinę virusą.

„Vieni šernai rasti prieš Kalėdas, kiti po, bet niekas taip ir nežino, ar buvo užkrėstų. Juos šaudė, šaudė, bet jų vis tiek yra. Nusprendė, kad reikia paskelbti užkrato zoną – mes iškabinome lenteles. Gavome raštą, kad iki balandžio pradžios nutraukiame visą medienos gamybą. Ar mes mišką sodinsime, ar naikinsime parazitus – nežinome. Taryba patvirtino, kad reikia uždėti užkardas, jokie veiksmai negali būti vykdomi, žmonės aplinkiniuose kaimuose visi įspėti. Visi turi dezinfekcines priemones, visas transportas, kuris įvažiuoja pasikrauti medieną, nupurškiamos ir surašomi aktai. Popierizmo krūvos vien dėl to, kad kažkas sumąstė sumažinti šernų masę“, - kritikos neslėpė A. Valūnas.

Norintieji grybauti, vis tiek tai darys

Kadangi pastaruoju metu Varčios miške nėra randama jokių kritusių šernų, girininkas atviras - kyla daug klausimų, ar tikrai draudimas riboti lankymąsi miškuose neturėtų būti atšauktas: „Žmogus turi teisę rinktis – miške jo niekas nešaudys. Jie mūsų klausia – ar leis grybauti? Visur yra informaciniai ženklai, kad tai yra afrikinio kiaulių maro židinys, todėl eiti ir važiuoti draudžiama. Mes dabar papildomai budime, perspėjame žmones, nors nuo to mums atlyginimai nepadidėjo“, - sakė A. Valūnas.

Jis svarsto, kad su draudimu eiti į mišką gali susiklostyti panaši situacija kaip su draudimu statyti automobilį bet kur. Norintieji tai daryti vis tiek daro, gauna baudų, tačiau dalis net ir po to nepasimoko.

„Kaimo žmonių nesustabdysi... Jeigu žmonės šiandien dienai sėkmingai į Černobilį su ekskursijomis važiuoja, praeina visas apsaugas... Tai, manau, kad ir čia bus panašiai“, - samprotavo A. Valūnas.

Anot jo, Varčios miške yra teritorijų, kur sezono metu netrūksta grybų ir uogų rinkėjų: „Keli metai buvo labai grybingi, tai baravykus krepšiais rinko. Manau, kad dalis žmonių vis tiek eis. Baudimai yra baudimai...Pateiksiu gerą pavyzdį su erkiniu encefalitu. Kiek žmonių skiepinasi, ir kiek ne – vis tiek eina ir užsikrečia, serga ir žmonės, ir šunys gaišta, bet vis tiek važiuoja. Dalis tautos dirba užsienyje ir nebegrybauja, grybauja tik likusi dalis – jie visą gyvenimą įpratę ką nors tempti. Jeigu jiems apribos pašalpas, jie visokiais būdais stengsis pramisti“, - samprotavo Dušnionių girininkijos girininkas A. Valūnas.

Miško turtai uždrausti ir daliai Šalčininkų gyventojų

Šalčininkai taip pat gali pasiguosti panašiu į Alytų likimu. Ruože 10 km nuo Baltarusijos sienos Šalčininkų miškuose vietos gyventojų vizitai nepageidaujami.

Šalčininkų miškų urėdo Ramūno Lukoševičiaus teigimu, kiek laiko bus taikomas toks apribojimas kol kas nežinoma. Viskas priklausys nuo to, kaip seksis kovoti su užkratu. Tai jau spręs VMVT.

„Realiai draudimas galioja nuo vasario pabaigos. 10 km nuo zonos miškuose toks apribojimas taikomas, - sakė R. Lukoševičiaus. - Mums asmeniškai žmonės neskambino, nes šis sprendimas priimtas savivaldybės, veterinarijos tarnybos prašymu. Kadangi esame ekstremalios situacijos komisijos nariai, padedame įgyvendinti (apsaugos priemones – red. past.). Išspausdinome skelbimą į laikraštį, veterinarijos tarnyba mums davė informacinius lapus – 10 km zonoje padedame iškabinti tuos informacinius pranešimus – kad zona užkrėsta kiaulių marų ir lankymasis draudžiamas“.

Jo teigimu, miškai, kurie ribojasi su pasieniu, užima nemažą teritoriją, todėl natūralu, kad vietos gyventojams draudimas šiuose miškuose grybauti ir uogauti turėtų sukelti nepatogumų.

„Sunku pasakyti dėl nuostolių. Tačiau ten patenka nemažai miškų, tarp jų ir tokių, kur gyventojai šalia gyvena“, - sakė Šalčininkų miškų urėdas.

Varėniškiai kol kas gali būti ramūs

Varėnos miškų urėdas Tomas Bazevičius GRYNAS.lt teigė, kad jų apylinkės miškuose draudimai  ten lankytis netaikomi.

„Mačiau, kad Šalčininkų ir Alytaus savivaldybės tokius apribojimus taiko, - sakė T. Bazevičius. - Negavome tokio rašto. Pas mus dar kol kas lankymasis neuždraustas“.

J. Milius

Varčios miške turėjome daugiausiai problemų – radome daug kritusių šernų ir dėl to uždraudėme. Grybų ir uogų ten neauga – ten tokios daugiausiai pelkės.

Panašu, kad vietiniai gyventojai Varėnos miškuose grybauti ir uogauti galės. Tai patvirtina ir pašnekovas, pridurdamas, kad jeigu vis tik savivaldybės administracija tokius apribojimus įvestų, tektų to laikytis. Tačiau kol kas urėdas patikina, kad tokių kalbų negirdėti.

„Nėra pas mus matyt ir tiek tų šernų, dėl to gal ir mažiau gali būti užkrato nešiotojų“, - svarstė T. Bazevičius. Jis sutiko, kad jeigu grybų ir uogų Varėnos miškuose būtų neleidžiama rinkti, vietos gyventojai iš tiesų patirtų nemažų nuostolių, nes daliai tai yra kone pragyvenimo šaltinis.

VMVT vadovas: ten, kur draudžiama lankytis, grybai ir uogos neauga

VMVT vadovas Jonas Milius, pasiteiravus, ar visuose miškuose, kurie patenka į maro užkrato grėsmės zoną, draudžiama lankytis vietos gyventojams, teigė, kad toks apribojimas taikomas tik Varčios miškui.

„Ten turėjome daugiausiai problemų – radome daug kritusių šernų ir dėl to uždraudėme. Grybų ir uogų ten neauga – ten daugiausiai pelkės“, - sakė J. Milius.

Kodėl taikomas apribojimas ir Šalčininkuose, VMVT vadovas patikslino, kad judėjimas apribotas tik teritorijoje 10 km spinduliu nuo maro užkrato židinio prie Baltarusijos sienos. Kiek laiko bus toks apribojimas taikomas prisipažino nežinantis ir J. Milius. Jis teigė, kad tai priklausys nuo to, kaip seksis pažaboti maro plitimo grėsmes.

Kalbinti girininkai sakė girdėję kalbų, tai draudimai lankytis miškuose gali užsitęsti net iki trijų metų, tačiau VMVT vadovas tokių kalbų nenorėjo nei paneigti, nei patvirtinti:
„Jeigu viskas bus gerai, manau, leisime ir greičiau – nuolat vyksta stebėsena“, - sakė J. Milius.