Kiek daugiau nei 200 tūkst. gyventojų turintis Vitoria Gasteisas (Vitoria Gasteiz) – nykštukas išsiskiriantis savo atkaklumu. Šis šiaurės Ispanijos miestas, dar vadinamas baskų krašto sostine, įrodė, kad kryptingai vystomas miesto plėtros strateginis planas galiausiai atneša saldžius vaisius.
Miesto tarybos narė Alba Canadas, atsiimdama Europos komisijos miestui suteiktą 2012-ųjų metų Žaliosios Europos sostinės titulą, pabrėžė, kad tai ne šios savivaldybės nuopelnas, bet 30 m. nuoseklaus darbo rezultatas.
Projektai buvo sumanyti taip, kad nepaisant įvairių politikos pokyčių, bet kurios miesto valdžios pagrindinis tikslas butų nuolat gerinti miesto gyvenimą.
Tokia nuostata, akivaizdu, pasiteisino. Ekologiškiausio Europos miesto estafetę Vitoria Gasteisas perims iš Hamburgo ir Stokholmo. Trisdešimt metų trunkantis kryptingas judėjimas darnaus miesto vizijos įgyvendinimo link nedidukei baskų sostinei draugiškose varžytuvėse padėjo įveikti tokius konkurentus kaip Barselona, Niurnbergas, Malmė ir Reikjavikas. 2012 m. senojo žemyno miestai mokysis iš ispanų kaip sukurti sveiką urbanistinę aplinką.
Didžiausius nuopelnus Vitorija Gasteisui atnešė politika nukreipta į siekį mažinti vandens vartojimą, darnaus viešojo transporto vystymas ir žaliojo miesto veido kūryba.
Pietų Europos šalys jau seniai susiduria su vandens trūkumo problemomis, kurios ypač paaštrėja vasaros mėnesiais, todėl baskų sostinės vandens išteklių taupymo programa itin reikšminga ne tik pačiam miestui, ji tampa pavyzdžiu visam pietų Europos regionui.
Per pastarąjį dešimtmetį miestui pavyko nuolat mažinti sunaudojamo vandens kiekį, per ateinančius metus bus siekiama dar 5 proc. sumažinti šį skaičių, o ateityje Vitoria Gasteisas užsibrėžė pasiekti dar drąsesnį sumanymą – vandens sąnaudos neturės viršyti 100 litrų vienam žmogui per dieną. Jau dabar į vandens sektorių investuojama daug, siekiama gerinti vandens kokybę, jo tiekimą, sprendžiamos nuotėkio problemos taip mažinant vandens nuostolius.
Įdomu, kad teritorijoje, kurioje pagaminama didžioji dalis visų šalies automobilių ir kurioje savo gamyklas turi tokios stambios kompanijos kaip Mercedes ir Michelin vis labiau vystomas viešasis transportas. Beveik visos miesto susisiekimo priemonės varomos ekologišku kuru, o gyventojai dažniau sėda ant dviračių, kurių judėjimui čia kuriamos vis palankesnės sąlygos.
Vitoria Gasteisas senas, ankstyvuosius viduramžius menantis miestas, į kurį trumpam užsukdavo savo kelią į Santjago de Kompostelą trumpinę piligrimai. Sukurti ekologišką aplinką naujoje vietoje, kaip tai daro kitų šalių miestai, kur kas paprasčiau, nei diegti modernias technologijas stengiantis nepakenkti paveldui.
Suklestėjus ekonomikai ir išaugus gamybai mieste buvo pastatyta gausybė naujų pastatų, tačiau tai buvo daroma lanksčiai ir kūrybingai, atsižvelgiant į bendrą urbanistinį kontekstą, siekiant, kad nauji pastatai nenustelbtų senųjų. Vis tik pramonės ir žemės ūkio aukso amžius nualino žaliąsias zonas aplink miestą, kurios buvo sėkmingai atkurtos, vos tik gyventojai nusprendė, kad nori gyventi sveikiau ir darniau.
Šiandien Vitoria Gasteisas visoje Ispanijoje garsėja savo parkų gausa ir grožiu. Vienam gyventojui čia tenka net 42 kvadratiniai metrai “žalumos”. 40 parkų, 80 tūkst. medžių ir 200 tūkst. krūmų – miestas vis labiau panašėja į didžiulį botanikos sodą, kuriame šalia tradicinių kaštonų, platanų, liepų ir uosių veši iš japonijos atkeliavusios rūšys ir ginkmedžiai, o šalia senosios miesto katedros stiebiasi iš už Atlanto atvykusi sekvoja. Be gausybės parkų, kilometrus nusidriekusių alėjų, miestą juosia savotiškas “žaliasis žiedas” – natūralūs Vitoria Gasteiso plaučiai.
Iš būsimos Žaliosios Europos sostinės būtų galima pasimokyti vieno svarbaus dalyko, jog ekologiškai aplinkai sukurti nereikia politinių grupuočių. Miesto valdžios kaita yra normalus reiškinys, tačiau vieniems keičiant kitus visai nebūtina nuolat perrašyti programų ir visko imtis iš naujo. Galima, kaip tai padarė Vitoria Gasteisas, tęsti miesto labui pradėtus darbus ir stengtis juos užbaigti nepaisant, jog projektai buvo sukurti kitų. Kai kalbama apie darnų miestą ir darnią aplinką neturėtų likti nei kairiųjų, nei dešiniųjų, raudonųjų ar žaliųjų, svarbiausia, visiems drauge veikti efektyviai ir protingai.