„Bet naftingo sluoksnio, kurį reikėtų stabdyti, nerado. Išžvalgė vandens plotą, kur dirbo žemsiurbė, bet naftos dėmių nepastebėjo. Jų nesimatė ir plaukiant žemyn upe, tad organizuoti ekologinės avarijos pasekmių likvidavimo neteko“, - vakare žurnalistei sakė Šilutės PGT budintysis.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, šiandien atidžiai stebėjusi žemsiurbės darbą Atmatoje, žemiau Skirvytės upės atsišakojimo, pernelyg nesikrimto dėl žinių apie mazutu dvokiančią plėvę srovėje. Ji atsirado, kai žemsiurbė užgriebė seklumos plotą ties neveikiančios žuvies apdorojimo įmonės teritorija. Gamtosaugininkai dar tiria šio incidento versijas ir atsakymo apie jo priežastis neskelbia.
„Ekologinė situacija Rusnės saloje nepakito, naftos produktai ant paplūdimio smėlio
neužnešti. Atmata švari, nei vanduo, nei smėlis, siurbiamas iš dugno ir pilamas į kairiąją priekrantę, nedvokia, nėra abejonių, kad yra saugūs“,- vakare pasidalijo savo pastabomis D.Drobnienė.
Nešmenys pilami poilsio zonoje
Seniūnijos vadovė penktadienį po pietų jau tarėsi su Vidaus vandens kelių direkcijos darbuotojais, žemsiurbės komanda, kaip iš nešmenų, pakeltų nuo vagos dugno, Rusnės salos priekrantėje galima būtų suformuoti platesnį ir ilgesnį paplūdimio plotą. Kad ir pliažui, ir tinklinio aikštei, ir vaikų žaidimams vietos ant smėlio užtektų.
„Atrodo, kad į mūsų interesus bus atsižvelgta, žemsiurbė šiemet yra moderniau įrengta, galimybės manipuliuoti įranga, kuri nukreipia smėlį į krantą, didesnės, nei pernai“, - sakė D.Drobnienė.
Kitame Atmatos krante būtent žemsiurbė, kasmet valanti seklumas, yra supylusi triskart platesnį ir ilgesnį priekrantės ruožą. Jis yra itin populiarus, per vasarą buvęs pilnas žmonių laukinis paplūdimys Šilutės krašte. Jo atsiradimas savivaldybei nekainavo.
Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos atstovas šių eilučių autorei penktadienį patvirtino - vasaros pabaiga ir rudens pradžia yra kasmetinio žemsiurbių darbų sezono Nemuno žemupyje pradžia. Šešių-aštuonių seklumų šalinimui iš laivakelio Nemunu iki pat Atmatos žiočių startas duotas tik prieš keletą dienų, kai žemsiurbė „Nemuno 11“ įstengė praplaukti pro Sovetsko tilto apačią. Seklumų valymas bus baigtas beveik po dviejų mėnesių, prieš laivybos sezono uždarymą.
Vos atkakusi į Nemuno žemupį, žemsiurbė pirmiausia valė nešmenų sankaupas nuo Minijos upės žiočių. Nes jose šiemet buvo įstrigusi ne viena užsieniečių jachta, o laivavedžiai viešai priekaištavo dėl prastai prižiūrimų Lietuvos valstybinių vandens kelių.
Valstybės siena eina upe, bet gylis jai nerūpi
Rusnės salos žmonės šiomis dienomis su dėkingumu žiūri ne tik į Kauno, bet ir į Rusijos Kaliningrado srities pusę. Šio anklavo valdžia šiemet finansuoja Kuršių marių seklumų ties Skirvytės upės, kuria eina Lietuvos-Rusijos federacijos valstybės siena, žiočių valymo darbus.
Šiemet krašte buvo du ledonešiai – sausio pradžioje ir pavasarį. Ledų sangrūdų kalnai užtvenkė Atmatos, Skirvytės, Rusnaitės upių žiotis, patvenkė srovei kelią į Kuršių marias, ir Nemuno žemupys apie šimto kilometrų ilgiu ir kelių kilometrų pločiu buvo užlietas keturiems ilgiems mėnesiams.
Rusnės gyventojai rekordiškai ilgai, iš viso 54 paras, stovėjo eilėse prie perkėlos į žemyninę dalį.
Kai potvynis nuslūgo, Pakalnės,Skirvytės ir jų atšakų žiotyse liko įstrigdyti kelmai ir smėlio sąnašų kalnai.„Rusnaitės, Šakutės vagose per vasarą laivai strigo, o seklumų valymui pinigų nėra“, - guodžiasi seniūnė D.Drobnienė.Šilutės rajono savivaldybė savo biudžetuose nė vienais metais nėra planavusi išlaidų vietinės reikšmės vandens kelių, vandens turizmui tinkamų upių seklumų valymui.
Išeitų, kad Skirvytės upės ir jos atšakų, kuriomis eina Lietuvos valstybės siena, o ja kursuoja ne tik šalies žvejų, bet ir pasieniečių laivai, saugūs gyliai yra vien tik Šilutės rajono savivaldybės rūpestis. Nors seklumų – bent keliolika, ant vienos jų yra pavojingai strigęs ir pasieniečių patrulinis kateris. Finansuoti šių ir kitų seklumų valymo darbus – tikrai ne Šilutės biudžeto, o šalies - išgalėms.
Kai niekas to nedaro, vandens keliai seklėja. Tad Rusijos pastangos iš Kaliningrado srities pusės įkinkyti į darbą žemsiurbę ir iškuopti Skirvytės upės žiočių sąnašas ir pagilinti laivakelį – vertos pagarbos. Jau vien dėl to, kad potvynio gniaužtai apie Rusnę per ledonešį bus mažiau pragaištingi.
Laivybos keliai investicijų tebelaukia
„Skirvytės, Pakalnės, Rusnaitės upės ir jų vandens turizmo arterijos nėra valstybinės reikšmės vidaus vandens keliai. Seklumas juose valyti mums nepriklauso. Jei savivaldybė parengtų poveikio aplinkai vertinimą, padengtų žemsiurbės darbų kaštus, tada šią užduotį atliktume“,- ramiai dėsto Valstybinės vandens kelių direkcijos atstovas.
D.Drobnienė įsitikinusi – šią sistemą reikia keisti. Valstybinei vandens kelių direkcijai derėtų imtis platesnio darbų fronto, nes to reikalauja kasmet intensyvėjanti laivyba krašte.
Navigacijos metu Vandens kelių direkcija krašte prižiūri tik Nemuno upės ruožą Kaunas–Jurbarkas (87,8 km), jame palaikydama 120 cm garantinį gylį, ruožą Jurbarkas–Atmatos žiotys (ilgis-126 km, gylis – 150 cm) ir Kuršių marių ruožą nuo Atmatos žiočių iki Nidos ir Klaipėdos ( ilgis- 68,1 km, garantinis gylis- 2m).
