Elektronikos kaupimas atskleidžia vieną rimtą problemą

Lietuvoje per metus kartu su buitinėmis atliekomis žmonės vis dar išmeta daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Geriausias sprendimas norint užkirsti kelią tokiam gamtos teršimui – grąžinti atliekas į gamybos ciklą, tačiau neretai pasirenkamas ir trečiasis atliekų „tvarkymo“ būdas – jų kaupimas. Pasak specialistų, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu. Kompulsinis kaupimo sindromas jau yra labai rimtas nerimo sutrikimas, todėl turi būti vertinamas taip pat atsakingai, kaip ir kiti psichologiniai sutrikimai.

Kaupimas veda į psichologines problemas

„Reikėtų atskirti du dalykus – polinkį kaupti nebenaudojamus daiktus ir jų kaupimo maniją, – teigia psichologė Lina Jurkštaitė-Pačėsienė. – Sprendžiant išmesti daiktą ar jį pasilikti dažniausiai žmogų veikia emociniai veiksniai: prisirišimas prie nuosavybės, nesaugumo jausmas jos netekus, kadaise patirtas nepriteklius ir pan. Pavojus atsiranda tuomet, kai emocinis ryšys su daiktais tampa nevaldomu polinkiu kaupti – tai obsesinis-kompulsinis simptomas, rimta psichologinė liga, kuriai atsikratyti gali prireikti psichiatro ir psichoterapeuto pagalbos.“

Psichologė pastebi, kad poreikis kaupti daiktus padidėja krizių, kataklizmų ar įtemptų politinių įvykiu metu ir būdingesnis senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi, kurių santykiai su kitais įtempti, kurie bijo nesėkmių socialinėje sferoje ar aplinką vertina kaip nesaugią. Kaupimo įprotis įgyjamas palaipsniui ir priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių.

„Panašių priežasčių skatinami žmonės kaupia ir sugedusius smulkiuosius elektros bei elektronikos įrenginius, tikėdamiesi juos „prikelti“ naujam gyvenimui, parduoti dalimis ar tiesiog baimindamiesi išmesti brangiai pirktą daiktą, – sako „EMP recycling“ generalinis direktorius Almontas Kybartas. – Praktika rodo, kad dažniausiai šie prietaisai tiesiog kaupiami be jokios realios naudos ir galiausiai išmetami į sąvartyną kartu su kitomis atliekomis.“ A. Kybartas įspėja, kad beveik visuose įrenginiuose yra arseno, aliuminio, švino, stibio bei kitų medžiagų, keliančių pavojų žmogaus sveikatai, todėl pasiryžus atsikratyti elektronikos prietaisų, juos reikėtų atiduoti perdirbimui.

Už tris kilogramus elektronikos - dovanos

Antrinių žaliavų supirkimu ir perdirbimu besirūpinanti „EMP recycling“ įgyvendina projektą „Sugedo? Mesk į specialų konteinerį“, kurio tikslas – supaprastinti nebenaudojamų smulkiųjų elektros įrenginių išmetimo procesą, atsikratant įpročio kaupti daiktus namuose ar mesti kartu su buitinėmis atliekomis. Tūkstantis specialių konteinerių, įrengtų 10-tyje Lietuvos regionų, pasiekiami patogiausiose ir didžiausio žmonių srauto sulaukiančiose vietose: mokyklose, savivaldybėse, seniūnijose, bibliotekose, verslo centruose ir kitose viešose įstaigose. 

Citata

Poreikis kaupti daiktus padidėja krizių, kataklizmų ar įtemptų politinių įvykiu metu ir būdingesnis senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kuriems trūksta pasitikėjimo savimi, kurių santykiai su kitais įtempti, kurie bijo nesėkmių socialinėje sferoje ar aplinką vertina kaip nesaugią.

Iki šių metų lapkričio mėnesio bent tris kilogramus smulkiosios elektros ir elektronikos įrangos surinkę bei į specialiuosius konteinerius įmetę žmonės gali sudalyvauti projekto „Sugedo? Mesk į specialų konteinerį“ akcijoje. Dalyviui svetainėje mesk-i-konteineri.lt tereikia išsirinkti norimą prizą, užrašyti jo pavadinimą ant lapelio ir, nurodžius savo kontaktus, įmesti į konteinerį kartu su smulkiosiomis EEĮ atliekomis. Norintys sužinoti, kur yra pastatyti artimiausi konteineriai, daugiau sužinoti apie vykstančią akciją bei jos prizus, gali užeiti į svetainę mesk-i-konteineri.lt.

Projekto „Sugedo? Mesk į konteinerį“ akcijos vaizdo klipą galite rasti ČIA.