Mažėja plastiko – daugėja popieriaus ir kartono
„Per pastaruosius trejetą metų komunalinių atliekų sraute surenkamų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų kiekis išaugo beveik 60 proc. 2019 metais tokių atliekų buvo surinkta 7961 tonos, o jau pernai – net 13552 tonos. Viena iš priežasčių, žinoma, buvo geresnis gyventojų įsitraukimas, rūšiuojant atliekas, tačiau buvo ir kitų reikšmingų veiksnių. Vienas tokių – smarkiai išaugusi prekyba internetu, kai siunčiamos prekės supakuojamos darsyk. Be to, nepamirškime, kad ne vienu atveju, siekiant tvarumo, popieriaus ir kartono pakuotės keitė plastikines“, – sako VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad popieriaus ir kartono pakuočių rinka auga visame pasaulyje.
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „MarketsandMarkets“ duomenimis, prognozuojama, kad nuo 199,8 mlrd. JAV dolerių apimties 2021 metais iki 2026 m. ši rinka pasieks 254,5 mlrd. JAV dolerių vertės apimtis, arba augs po 5 proc. kasmet. Augimo priežastys yra tokios pačios, kaip ir Lietuvoje – mažiau naudojama plastiko, jį keičia popierius ir kartonas, auga prekyba internetu.
Šiukšliavežės važinėja dažniau
Anot PTO atstovės, sparčiai didėjant popieriaus ir kartono atliekų kiekiams, atliekų tvarkytojams iškyla užduotis peržiūrėti tokių atliekų išvežimo grafikus. Pastarieji sudaromi atsižvelgiant ne tik į gyventojų, kurie naudojasi viena aikštele, skaičių ar konteinerio, kuriuo gyventojai naudojasi, talpą bei gyventojų įsitraukimo į rūšiavimo procesą, lygį, bet ir į vienam gyventojui tenkančius atliekų kiekius per metus. Kita vertus, nuo gyventojų irgi priklauso, ar racionaliai, teisingai naudojami tokie konteineriai.
„Popieriaus ir kartono pakuočių atliekų konteineriai skirti ne tik pakuotėms, bet ir laikraščiams, knygoms, žurnalams, sąsiuviniams ir kitokiems popieriaus gaminiams. Kaip greitai užpildomas popieriaus ir kartono atliekų konteineris, lemia ir gyventojų elgsena. Ne paslaptis, kad tokie konteineriai ne visada naudojami ne pagal paskirtį, į juos metamos ir nerūšiuotos atliekos. Labai dažnai tokios talpos užkemšamos ir nesmulkintomis didelių gabaritų kartono pakuotėmis, kurias derėtų arba susmulkinti, arba išvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles“, – primena E. Razbadauskaitė.
Ji taip pat įvardija ir kitą problemą – į popieriui ir kartonui skirtus konteinerius metamas higieninio popieriaus gaminiai – tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai ar servetėlės, kurie yra neperdirbami. Šioms atliekoms yra skirti nerūšiuotų buitinių arba maisto atliekų konteineriai.
Pasak PTO atstovės, nors gyventojai kartais skundžiasi perpildytais konteineriais, šios atliekos pagal grafiką išvežamos dažniau. Daugelyje miestų, kur infrastruktūra pakankamai išvystyta ir paslaugų teikėjas jas teikia kokybiškai – nevėluojama, pakankamas išvežimo grafikas yra kartą per dvi savaites. Vis dėlto tose savivaldybėse, kur, kaip pavyzdžiui Vilniuje, viena aikštele naudojasi kai kada du ar tris kartus daugiau gyventojų nei numatyta valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane – gali nepakakti konteinerius ištuštinti ir kas antrą dieną. Tad atsakomybe už visos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą turėtų dalintis visos šios sistemos grandys.
Ką reikėtų žinoti apie popieriaus ir kartono atliekas?
- Popierius gali būti perdirbamas nuo 4 iki 7 kartų.
- Iš perdirbtos žaliavos gaminant popierių sutaupoma apie 70 proc. energijos, palyginti su energija, reikalinga popieriui gaminti iš medienos arba pirminio pluošto.
- Kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo nuo 12 iki 17 medžių.
- Perdirbant popierių sutaupoma 80 proc. vandens, palyginti su gamyba iš pirminio pluošto.
- Yrant į sąvartynus patekusiam popieriui, susidaro metanas (CH4) – šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Viena į atmosferą patekusi CH4 tona turi 21–36 kartus didesnį poveikį formuojant šiltnamio efektą nei viena tona CO2.