Socialiuose tinkluose gyventojai dalinasi nuotraukomis, kuriose užfiksuoti Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnai. Žmonės nerimauja, kad žvėrys laikomi netinkamomis sąlygomis, yra neprižiūrimi ir išsekę, nemaitinami.
Tačiau Klaipėdos zoologijos sodo direktorius teigia, kad sode užtikrintos pačios geriausios sąlygos čia gyvenantiems gyvūnams.
„Lankytojams, norintiems pamaitinti gyvūnus, specialiai duodame baltos arba juodos duonos. Jūs pamatytumėte, ko jie patys tik čia neprisineša: kaulų, mėsos, bulvių lupenų, visus savo maisto likučius. Sąvartyną padaro. Nesvarbu, kad tie gyvūnai neretai geriau ėda nei žmonės, turint minty jų racioną, aišku“, – tikina sodo direktorius.
Įrašą, kuris socialinėje erdvėje sukėlė didelį atgarsį, matote apačioje. Komentaruose žmonės dalijasi ir daugiau įrašų, kuriuose užfiksuoti įtartinos būklės gyvūnai.
Veterinarijos specialistas, apsėklintojas, gyvulininkystės technologijos mokslus pabaigęs zoologijos sodo direktorius sako, kad tokie viešumoje pasirodantys pranešimai yra reguliarūs ir kaip jie ateina, taip ir praeina. O komentuojančių pasisakymai yra ne kas kita, kaip noras pasirodyti viską išmanantiems: „Taip pat tai yra noras sumenkinti veterinarų, gamtosaugos srityje dirbančių specialistų darbą. Čia tas pats, kas neturint teisių mokyti žmones vairuoti. Tas pats liečia ir tarnybas. Aš ir klausiu tuomet, jeigu visuomenės nuomonė svarbesnė už veterinarijos, aplinkosaugininkų nuomonę, tai kam tos tarnybos reikalingos, kurios pas mane pagal kažkieno nurodymus važinėja. Juk tarnybose irgi turi dirbti išsilavinę žmonės bei atskirti kas ir kaip, o ne vykti kaskart tikrinti“.
O tarnybos, pasak E. Legecko, į jo vadovaujamą zoologijos sodą atvyksta nuolat – tai yra po maždaug šešias komisijas per mėnesį: „Gauna skundą, atvyksta, apsižiūri, išvyksta. Dar nepasiteisino nei vienas skundas. Tuos skundikus reikia rodyti viešai, nes jie ateina į sodą ir per valandą pusantros nusprendžia kam, kur ir kas negerai, nepaisydami specialistų nuomonės, kurie yra baigę mokslus ir dirba daugelį metų ne tam, kad pakenktų gyvūnui. Būna, kad neatskiria, kai gyvūnai dauginasi, sako, kad negerai vienas su kitu elgiasi, o prižiūrėtojams nerūpi. Daug visokių situacijų, dėl kurių žmogus, neišmanydamas veterinarijos, gali jas vertinti visai kitaip. Būna, išlipa iš mašinos ir jiems jau smirda. Tada klausiu, tai ko jūs čia atvažiavote?“.
Kasdien sulaukiantys nuo 500 iki 1000 lankytojų, direktorius sako, kad tokių priekabiautojų pasitaiko nedaug – apie 2 proc. Zoologijos sodo darbuotojai prižiūri apie 200 gyvūnų, tarp jų – vienus iš rečiausių Baltijos šalyse baltuosius tigrus.
„Kinų mėlynajai avelei, apie kurios traumuotą koją kalbama, yra nutrūkęs kojos nervas. Išeitis tos kojos nematyti – avelę užmigdyti, nes jos pagydyti neįmanoma. Prieš dvejus metus taip susižeidė bešokinėdama. Tai taip pat pirmas toks atvejis veterinarų praktikų metu, kad būtent taip nutrūkęs nervas. Bet ji laksto, skausmo nejaučia, koja pilnai aprūpinama krauju. Taip, vaizdas negražus, bet ar dėlto ją reikia užmigdyti? Be to, ji laukiasi ir tai yra visais atvejais nehumaniška. Mes negalime to daryti vien dėl to, kad jos tokios nematytų atėję lankytojai. Ar tuomet ir visus neįgalius žmones turėtume suslėpti nuo visuomenės akių, kad nematyti jų negalios?“, – klausia E. Legeckas.
Gyvūnų globėjų asociacija kviečia neskubėti su išvadomis
Gyvūnų globėjų asociacijos direktorė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė pritaria, kad tokie skundai yra periodiški. Nors ir suprantamas visuomenės susirūpinimas, bet dažniausiai juos kelia žmonės, nesuprantantys realios situacijos ir nepažįstantys gyvūnų elgsenos: „Galiu pasakyti, kad žmonės kartais labai mėgsta užsidėti juodą maišą ir arba nieko nematyti, arba viską matyti tik juodai. Yra žmonių be kojų ir yra gyvūnų be kojų. Juk ne tik gražūs ir sveiki žmonės aplink, tokie pat ir gyvūnai. Yra sužeistų, sunkiai sužalotų, traumuotų. Visuomenė turi subręsti ir suprasti, kad gyvūnai – tokie patys kaip ir mes. Jie gali būti ir ne visai sveiki, ir silpni, ir neįgalūs. Nieko nebestebina parduotuvėje sutiktas neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus, o anksčiau tai buvo daugiau nei neįprasta, nes mes nebuvome pratę matyti kitokių žmonių. Taip pat kaip ir dar nesame subrendę matyti kitokių gyvūnų”, – sako J. Gustaitienė, norinti, kad Lietuvoje būtų įsteigtas edukacinis zoologijos sodas, kuriame būtų galima pamatyti pačių žmonių sužalotus paukščius, palikusius juos be sparnų, gulbes su nupuvusiomis kojomis, vienakojus gandrus, kitaip traumuotus gyvūnus. Tokių gyvūnų, pasak jos, nereikia slėpti, nes jie yra tarp mūsų ir neretai žmonės patys kalti dėl to, kad jie tokie yra.
Gyvūnų globėjų asociacijos direktorė teigia, kad yra gavę skundą, susiekia su to zoologijos sodo vadovais ar konkrečiais gyvūnus prižiūrinčiais veterinarais išsiaiškinti kokia situacija, ar reikalinga ir ar suteikiama pagalba. O Klaipėdos zoologijos sodo vadovas, anot jos, elgiasi gerai, nemigdydamas susižalojusio gyvūno. Būdama veterinarijos gydytoja, sako, didelės problemos nematanti. Nemato reikalo ir avelės slėpti nuo lankytojų: „Ne visi gyvūnai yra išgydomi, dauguma gyvena trumpiau nei mes. Gyvūnai lygiai taip pat sensta, silpsta, miršta, kaip ir mes visi”.
GRYNAS.lt prieš trejus metus jau yra rašęs apie galimai netinkamas sąlygas gyvūnams Klaipėdos zoologijos sode. Tąkart socialiniuose tinkluose gyvūnų nuotraukomis dalijosi turistai iš Latvijos.
Tekstą galite rasti ČIA.