Paskutiniais duomenimis, gaisras lokalizuotas, jis nebeplinta, tačiau ugniagesiai turės dirbti toliau. Skaičiuojama, kad būtini darbai truks mažiausiai visą ateinančią parą.
Įvykio vietoje dirbančio OVV Parengties organizavimo skyriaus viršininko Donato Gurevičiaus žiniomis, vis dar dirba apie 70 ugniagesių. Jiems padeda apie 30 karių.
Pavojus atslūgo
Nors gaisras jau lokalizuotas, jį iš dangaus vis dar gesino sraigtasparniai - lietuviškasis vandenį gaisrui gesinti sėmė iš Kuršių marių, latvių - iš Baltijos jūros.
Taip pat Neringos miškuose - dešimtys autocisternų. Miške darbuojasi miškininkai, savanoriai, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai, kariškiai. O kad ugnis neišplistų, pasitelkti ir buldozeriai.
Šeštadienį buvo dedama labai daug pastangų, nes buvo baiminamasi, kad jei ugnis nebus likviduota iki pietų, kol ims pūsti šiaurės vėjas, gali iškilti grėsmė Juodkrantės miesteliui. Iki pietų rytų vėjas ugnį gynė į Baltijos jūros pusę, kur yra aukštos įtampos laidai.
Po mišką vaikščioję žurnalistai rado nuo karo užsilikusių šovinių. O penktadienį pasigirdo ir sprogimai. Ugniagesiai tikino, kad sprogo karo laikų sprogmenys.
Nors atviros liepsnos ir neliko, atsikvėpti negalima. Ugniagesiai tikino, kad toks smilkimas yra labai pavojingas. Kaip tik todėl gaisravietės jie dar ilgai nepaliks. Miškininkai taip pat gaisro padarinius likviduos dar kelias savaites.
Sudegusios kalninės pušys greičiausiai bus panaudotos biokurui. Tačiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser GRYNAS.lt sakė, kad šis įvykis parodė, kad kalnines pušis reikia greičiau kirsti ir palikti paprastąsias pušis, kurios gaisrams nėra tokios jautrios.
GRYNAS.lt komandai kartu su miškininkais ir ugniagiasiais apžiūrinėjant gaisravietę iš tiesų matėsi, kad kalninės pušys visiškai suniokotos, o paprastųjų pušų pažeisti tik kamienai. Miškininkai sakė, kad šios pušys nesunkiai atsigaus.
Šeštadienį prieš pietus Neringos miškuose apsilankę GRYNAS.lt žurnalistai matė, kad ugnies gesinimo darbai toli gražu nesustojo. Žmonės pluša iš peties, jiems talkina sunkiasvorė technika. Nors gesinims vyksta intensyviai, kai kuriose miškų vietose vis dar rusena ugnis, smilksta miško paklotė. Dūmai taip pat dar nespėjo išsisklaidyti. Tačiau uždusti pavojaus jau nebėra.
Rytas buvo neramus
Šeštadienį ryte į Kuršių neriją tolimesniam gaisro gesinimui buvo kviečiamos papildomos ugniagesių pajėgos su didesnio pravažumo gaisriniais automobiliais iš Skuodo, Šilalės, Plungės ir kitų vietovių.
„Vyksta gesinimas, situacija nepablogėjo, nors pakilo vėjelis. Negalima palikti rusenančių senų židinių, o privažiuoti iki jų reikia tam tikros technikos. Todėl kviečiame papildomai“, - BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis.
Ankstų šeštadienio rytą į orą pakilo Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis, kuris pila vandenį iš viršaus, vėliau prie jo prisijungė į pagalbą iš Latvijos atsiųstas sraigtasparnis.
Tikimąsi, kad dar šeštadienį iki vakaro gali pavykti lokalizuoti gaisrą. Gaisrą gesina per 100 žmonių - apie 70 ugniagesių, 50 karių, taip pat padės miškininkai.
Naujausiais duomenimis, ugnis palietė apie 125 hektarus miško.
Gaisras Kuršių nerijoje kilo penktadienį apie vidurdienį. Pirmiausia degti pradėjo miškas šalia dviračių tako. Neringos savivaldybėje paskelbta ekstremali padėtis, ji nėra atšaukta.
Svarstoma, kad gaisrą galėjo sukelti numesta nuorūka.
Didelis gaisras Kuršių nerijoje buvo kilęs ir 2006 metų gegužę. Tąkart išdegė 235 hektarai Smiltynės miško. Jį gesino per 1460 žmonių.
Ugniagesiai miegojo neramiai
Tiesa, dar šeštadienį ryte Kuršių nerijoje įvykusios spaudos konferencijos metu ugniagesiai pranešė, kad situacija labai rimta. Sausą mišką vėl ėmė graibyti liepsnos. Tačiau ugnis dar nepasiekė vakarykščio lygio.
Miškininkai skaičiuoja, kad jau sudegė 125 ha miško. Ir jei liepsnos nesustos, žala bus dar didesnė. Šiuo metu pučiantis rytų vėjas kelia rimtą pavojų aukštos įtampos laidams. Ugnis plinta link jūros.
Tačiau gelbėtojai telkia vis gausesnes pajėgas, kad būtų galima vis įsismarkaujantį gaisrą likviduoti iki šeštadienio pietų, nes tada ims pūsti šiaurės vėjas ir dėl to iškyla pavojus Juodkrantės gyventojų saugumui.
Ieškoma daugiau vietų, kur autocisternas būtų galima pripildyti vandeniu. Tačiau miestų autocisternos į šią teritoriją jau įvažiuoti negali.
Be to, DELFI žiniomis Kuršių nerijoje įvyko keli nedideli sproginėjimai - rasta šaudmenų. Situacijų koordinavimo centro duomenimis, rasta apie 60 vienetų šovinių, keli dėl karščio ir ugnies sprogo. Iškviesti išminuotojai.
Gaisravietėje zuja smalsuoliai
Penktadienį vakare į gaisravietę atvykę GRYNAS.lt žurnalistai Kuršių neriją rado skendinčią dūmuose. O Baltijos jūros pakrantėje tvyrojo dar nespėjęs išsisklaidyti dėl gaisro kilęs smogas, kuris matėsi dar keliantis iš Klaipėdos į Neringą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko miškuose per naktį plušėjo budintys ugniagesiai – gelbėtojai, gausios policijos pareigūnų ir medikų pajėgos. Taip pat valstybės saugomoje teritorijoje vakare radome zujančius kariškius ir skraidančius sraigtasparnius.
Šeštadienį 5 val. ryto ugniagesiai gelbėtojai GRYNAS.lt patvirtino, kad naktį gaisras neatsinaujino. Nepaisant to, apie 3 val. nakties teko gesinti naujus gaisro židinius. Dėl to, kad buvo laiku sureaguota, ugnis dar kartą neįsiplieskė. Vis dėlto ore vis dar sklando dūmai ir tvyro degėsių smarvė.
Prie pagrindinio kelio įsikūrusiame ugniagesių štabe šiuo metu budėjimo režime kelios autocisternos. O likusioji dalis pasklidusi miškuose. Šalia štabo stovi kuro autocisterna, jei kilus naujam gaisrui iškiltų papildomas degalų poreikis.
Šeštadienį ryte įvyko pasitarimas, kurio metu bus nuspręsta, kokie darbai vyks visą dieną. Nors buvo manoma, kad gaisras sustabdytas, tačiau ugniagesiai iš sraigtasparnio pastebėjo tris naujus gaisro židinius. Du iš jų - prie aukštos įtampos laidų. O vienas atsirado naujoje vietoje.
Dėl to ugniagiasiai kartu su kariškiais nuo pat ankstyvo ryto iškubėjo į miškus. O į pagalbą vėl atskrenda sraigtasparniai su specialiais kaušais. Šeštadienį visą dieną tęsis gaisro likvidavimas.
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, į gaisravietę atvykęs vakar po pietų, šiandien jau išvyko.
Tačiau ekstremali padėtis, atrodo, vietos gyventojų neišgąsdino. Penktadienį jau sutemus GRYNAS.lt komanda, kartu su ugniagesiais ir Vidaus reikalų ministru Dailiu Alfonsu Barakausku apsilankiusi baigiamoje likviduoti dūmuose skendinčioje gaisravietėje, kur šiuo metu budi ugniagesiai, sutiko du įsidrąsinusius jaunuolius, važiuojančius dviračiais. Jie, ministro paklausti, ką veikia miške, juokaudami sakė, kad likviduoja gaisro židinius, kurių nepastebėjo ugniagesiai. Tačiau nesipriešino ministro paliepimui pasitraukti į saugesnę vietą.
Tik įvažiavus į mišką per tirštus dūmų debesis ėmė nesimatyti kelio, ant automobilio stiklo gulė sluoksnis pelenų. Matomumas siekė maždaug pusę metro. O aplink styrojo išdegusių pušų kelmai. Kas keliasdešimt metrų blykčiojo ugniagesių autocisternų švyturėliai ir kartkartėmis žybteldavo galingų prožektoerių šviesos bei girdėjosi vyrų šūksniai. O vietomis ruseno ugnis.
Įvažiavus į miško tankmę pamatėme besimėtančią ugnies paliestą gaisrininkų žarną. O pavažiavę dar toliau suradome ir visiškai sudegusią naują ugniagesių autocisterną.
Vaizdas kraupus! Tačiau GRYNAS.lt žurnalistus lydėjęs D. A. Barakauskas sakė, kad dieną viskas atrodė žymiai prasčiau. Paklausus apie sudegusį automobilį, jis sakė, kad pirmiausia nuo degančios miško paklotės užsidegė ratai, o vėliau ir pats automobilis.
Išvažiavus iš miško drabužiai smirdėjo dūmais, dantyse girgžėjo pelenai,o delnai buvo juodi nuo suodžių. Ugniagesiai visa tai kentėjo ištisą dieną. Tik šeštadienio rytą darbus perims nauja pamaina.
Nemažai išgyveno ir Juodkrantės gyventojai. Ne daug trūko, kad ugnis priartėtų prie šio gražaus kurortinio miestelio. Tuomet grėsmė būtų iškilusi ir žmonių pastatams.
Gyvūnai taip pat atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Įvykio vietoje dirbę vyrai pasakojo, kad jie bastėsi gaisravietėje nežinodami, kur dėtis.
Ministras: vyrai viskam pasiruošę
Tačiau nuostolių yra ir daugiau – apgadinti dar du ugniagesių automobiliai. Ministras apgailestavo dėl patirtų didelių nuostolių, tačiau pripažino, kad didelis pasiekimas yra tai, jog gaisro likvidavimo metu niekas nežuvo. Anot jo, situacija iš tiesų kėlė didelę grėsmę.
„Visa ugniagesių technika užpildyta kuru. Viskam pasiruošta. Budinčios komandos dirbs iki ryto. O anksti ryte įvyks štabo pasitarimas. Tada priimsiu sprendimą, kas bus daroma toliau. Rytoj įvykio vietoje dirbs ekspertai ir aiškinsis, dėl ko kilo gaisras. Dabar dėl priežasčių galima tik spėlioti. Iš viso išdegė daugiau nei 60 ha miško. Išdegimo lygis nevienodas. Labiausiai nukentėjo kalninės pušys. Jau dabar aišku, kad Kuršių nerijai padaryta didžiulė žala“, - kalbėjo gaisro likvidavimo operacijai vadovaujantis ministras, pridėjęs, kad reikalui esant latviai pasirengę atsiųsti dar vieną sraigtasparnį.
Anot jo, turės būti daroma viskas, kad daugiau tokia situacija nepasikartotų. O pasidomėjus, kokį sprendimą pašnekovas gali pasiūlyti, jis paminėjo, kad Vidaus reikalų ministerijai reikalingas sraigtasparnis, galintis gesinti gaisrus.
Ugnis gali vėl bet kada įsiplieksti
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Incidentų valdymo skyriaus viršininkas Laimonas Tubis teigė, kad naktį Neringoje liko 14 paruoštų autocisternų. O vėlai vakare atlikus žvalgybą atviros ugnies nesimatė.
„Vyksta smilkimas. Smilksta šakos, kelmai. Dabar dūmai atmosferos prispausti prie žemės. Visą nakti budi miškuose išsidėsčiusios pajėgos. O rytoj bent iki vakaro darbai tikrai vyks. Šeštadienį gesinsim ugnį, dirbs 30 kariškių, kils sraigtasparniai. Naktį vyksta mobilus gesinimas - nuolatinis židinių „gaudymas“. Visur pilna dūmų. Bet rytoj apskrisime ir situacija bus aiškesnė“, - aiškino pareigūnas.
Nakčiai Lietuvos ir Latvijos sraigtasparniai nutupdyti netoli Palangos esančioje Nemirsetoje. Reikalui esant latviai gali atsiųsti ir trečią sraigtasparnį. Nors likviduojant gaisrą patirta rimtų nuostolių, vis dėlto pašnekovas rezultatu liko patenkintas.
Tačiau čia pat jis pridūrė, kad atsikvėpti dar anksti, nes gaisras gali bet kada atsinaujinti. Be to, grėsmė kyla dar ir todėl, kad bet kada gali sprogti įkaitę karo laikų sprogmenys.
Neatmeta tyčinio padegimo versijos
Įvykio vietoje penktadienį nuo pietų darbavosi sunkiasvorė technika. Tokiu būdu buvo stumdoma samanų paklotė, kad susidarytų smėlio takas ir neplistų liepsna. Šeštadienį šie darbai bus tęsiami vėl.
Juodkrantės girininkijos girininkas Tomas Jukna linkęs manyti, kad gaisras nebuvo savaiminis. O taip pat jam nepanašu, kad jis būtų kilęs dėl neatsargaus elgesio.
Miškininkas svarsto, kad tai galėjo būti tyčinis padegimas. Juolab, kad ugnis įsiplieskė ne arti kelio, kur turistų srautas didžiausias. Tačiau tikslios žalos jis kol kas pasakyti negalėjo. Nepaisant to, anot jo, jau dabar aišku, kad nuostoliai bus milžiniški.