Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, techniškai netvarkingi, neapdrausti automobiliai yra išregistruojami iš transporto priemonių registro. Daugelis galvoja, kad po šio veiksmo automobilis – nebe jų bėda, tačiau savininko teisės nuo to nedingsta. Paliktas riogsoti automobilis kieme gali prišaukti nemenką baudą ir kaimynų pyktį dėl užimamos „aukso vertės“ vietos kieme.
Tūkstančiai apleistų
Be priežiūros paliktas automobilis pagal Lietuvos įstatymus yra prilyginamas pavojinga atlieka. Iš jo į dirvožemį gali ištekėti aplinkai žalą darantys skysčiai (kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys), išdaužyti automobilio stiklai ne tik teršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus.
Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvusios į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Todėl gyventojai ar įmonės dėl įvairių priežasčių kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevažiuojančius automobilius, nusižengia reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą.
Direktorius pasakojo, kad nelegalius atliekų tvarkytojus labiausiai domina katalizatoriai, spalvotieji metalai ir automobilio kėbulas, likusios atliekos jiems bevertės, o už tinkamą jų sutvarkymą jie tikrai nenusiteikę mokėti, todėl atsikrato, kaip išmano. Deja, tai nėra pats geriausias sprendimas aplinkai.
Jam antrina ir Demontuotojų asociacijos direktorius Vidas Pocius. „Svarbiausia šioje vietoje – žmogaus sąmoningumas. Automobilis, visgi, yra pavojinga atlieka: įvairūs chemijos produktai, skysčiai, sunkieji metalai ir t.t. Numetus tokią atlieką bet kur, ji neabejotinai užterš aplinką. Manau, kad bet kuris vairuotojo pažymėjimą turintis žmogus, turėtų suprasti ir žinoti, kad automobilis yra didelė atsakomybė. Tinkamai juo pasirūpinti, kai jis tampa nebenaudojamas – pareiga ir prieš save, ir savo vaikus ir aplinką, kurioje gyvename“, – teigė V. Pocius.
ENTPTA ir Demontuotojų asociacija vienija atliekų tvarkytojus, kurie pasirūpina, kad automobiliai būtų sutvarkyti tinkamai: pirmiausia nuleidžiami visi skysčiai (alyvos, stabdžių, aušinimo skysčiai ir pan.), tuomet pašalinamos kt. pavojingos atliekos ir galiausiai išardomas visos detalės, kurių kiekviena nukeliauja į jai tinkamą vietą: pardavimą, perdirbimą, deginimą arba sąvartyną, bet jokiu būdu ne į pamiškę.
V. Jankoit teigimu, vien 2016 m. jų asociacija pasirūpino, kad beveik 29 tūkst. automobilių būtų tinkamai sutvarkyti. Tiesa, ne visi jie palikti be priežiūros. „Mūsų tikslas surinkti visus nebenaudojamus automobilius ir juos tinkamai utilizuoti. Tokiais automobiliai tampa po avarijų, skendimų, bet netrūksta ir apleistų. Lietuvoje jų – tūkstančiai“, – įsitikinęs V. Jankoit.
Su juo sutinka ir V. Pocius. Jo vadovaujama asociacija 2015 m. utilizavo per 11 tūkst. automobilių. „Skaičiai iš tiesų dideli ir jie išlieka daugiau mažiau stabilūs. Lietuvos autoparkas yra gana senas, todėl kasmet nebenaudojamų automobilių atsiranda tūkstančiai“, – svarstė V. Pocius.
Gavę įspėjimą – greitai susitvarko
Savivaldybės atstovai gavę pranešimą privalo pirma nuvykti į vietą ir patys įsitikinti, ar tikrai nurodytas automobilis yra iš pažiūros nebenaudojamas. Didesnė dalis gyventojų pranešimų pasitvirtina, tačiau apžiūra – tik pirmas žingsnis.
Įsitikinus, kad automobilis nebenaudojamas, pradedamas ieškoti savininkas ir jam surašomas privalomas nurodymas susitvarkyti automobilį, antraip gali grėsti iki 300 eurų siekianti bauda. „Įstatymai numato, kad pirmiausia privaloma skirti savininkui nurodymą ir tik jei jo nepaisoma – galima skirti baudą, kuri nėra tokia jau ir maža, gali siekti iki 300 eurų, priklausomai nuo aplinkybių. Iš 1000 šiemet gautų pranešimų jau virš 700 atvejų savininkai gavę įspėjimą patys susitvarkė, o bausti teko vos kelis žmones“, – pasakojo A. Dinikis.
Jeigu nebenaudojamo automobilio savininkui paskiriama bauda – pareiga sutvarkyti atlieką nedingsta. Pakartotinai skiriamas nurodymas susitvarkyti, o jeigu jo vėl nepaisoma – kreipiamasi į teismą, kuris gali nuspręsti konfiskuoti turtą.
Specialistai GRYNAS.lt teigė, kad žmonės dažnai nežino, kad be priežiūros paliktas nebeeksploatuojamas automobilis – atlieka. „Dažnai žmonės tokiais automobiliai nepasirūpina iš nežinojimo ir nesupratimo, kad tai pavojinga atlieka. Būna ir kad savo nuosavybes teises supranta savotiškai: mano automobilis – ką noriu su juo tą ir darau. Tačiau taip nėra. Svarbu suprasti savo atsakomybę prieš aplinką ir, galų gale, kaimynus – juk kiemuose vietų automobiliams miestuose tikrai trūksta.
Svarbu atsiminti, kad tikrų bešeimininkių automobilių – vienetai. Dažniausiai jie vis tiek kam nors priklauso, o šiais laikais surasti savininką – nesunku. Yra pasitaikę vienetinių atvejų, kuomet tikrai automobilis būna pripažįstamas be savininko, tuomet teises į jį pasiima valstybė ir pasirūpina jo sutvarkymu, tačiau 99 proc. atvejų šeimininkai yra ir jie yra atsakingi“, – dėstė V. Jankoit.
Lietuvos įstatymai numato, kad tik turto savininkas gali nuspręsti, ką daryti su savo turtu. Todėl gavę įspėjimus iš policijos ar savivaldybės apie pareigą pasirūpinti nebenaudojamu automobiliu – savininkai privalo patys imtis veiksmų.
Galima nemokamai atiduoti visoje Lietuvoje
Ką daryti turint nebenaudojamą automobilį, kad nereiktų pyktis su kaimynais?
Tiesa, sumos nėra didelės, gali siekti keliasdešimt eurų. Tai nėra labai daug, tačiau automobiliai dažniausiai jau būna visiškai nebetinkami naudoti, o dar svarbiau, kad žinosite, jog nebenaudojamu automobiliu (kitaip sakant – pavojinga atlieka) buvo tinkamai pasirūpinta ir padaryta mažiausia žala aplinkai.
Asociacijos turi įsteigusios savo surinkimo aikšteles visose Lietuvos apskrityse, veikia beveik visuose rajonuose.
Ką daryti jeigu po jūsų langais stovi ilgai nebenaudojamas automobilis?
Paprasčiausias būdas: pranešti artimiausiai savivaldybei arba policijos komisariatui. Įstatymai šias institucijas įpareigoja imtis veiksmų nustatyti savininką ir paskirti jam prievolę susitvarkyti.
Pranešti apie apleistus automobilius taip pat nesunkiai galima ir internetu. Tai galite padaryti paspaudę šią nuorodą.