Trečiadienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis GRYNAS.lt oficialiai patvirtino, kad greičiausiai sausio mėnesį du medžioklės plotai išsprūs iš KU rankų ir bus išnuomoti aukcione. Iki šiol 10 metų šiuose plotuose laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimu ir stebėsena užsiima KU. Tačiau labai tikėtina, kad leidimas toliau vykdyti mokslinę – edukacinę veiklą jam pratęstas nebus.

Universitetas medžioklės nevadina prioritetine sritimi, nepaisant to, ji kartą per savaitę vis tiek įvyksta. KU yra skelbęs, kad medžioklėje dalyvauja 40 žmonių. Teisę medžioti Neringos pušynuose be KU turi ir medžiotojų būrelis „Girinis“.

V. Mazuronis: dabartinė tvarka netikslinga

Aplinkos ministras V. Mazuronis įsitikinęs, kad universitetui netikslingai paskirta valdyti medžioklės plotus, kadangi jo studijų programos tiesiogiai nėra susijusios su medžiokle ir miškininkyste. „Tokia galimybė (išnuomoti medžioklės plotus – red. past.) yra analizuojama. Pagrindinis argumentas – KU neturi nieko bendro nei su miškais, nei su medžiokle, nei su gyvūnais. Todėl laikyti tuos plotus nėra tikslinga“, - GRYNAS.lt atskleidė ministras.

Tiesa, medžioklės plotus Lietuvoje turi ne tik KU, bet ir kitos aukštosios mokyklos. Tačiau, Aleksandro Stulginskio universitetas, ministro nuomone, ir toliau turėtų išsaugoti šią privilegiją. Šios aukštosios mokyklos specialybės, jo žodžiais tariant, yra surištos su medžiokle ir, be to, universitetas vykdo rimtus mokslinius tyrimus.

Stirnos Kuršių nerijoje. DELFI skaitytojo Arno nuotr.

Tuo metu Neringos meras Darius Jasaitis yra sakęs, kad nepritaria tokiai idėjai, motyvuodamas, jog išnuomojus šiuos medžioklės plotus, nebus kam jais rūpintis ir Neringa taps turtingų medžiotojų safariu.

„Aš skaičiau, kad meras tuo labai susirūpinęs. Aš suprantu, kad jis medžioja ir yra susirūpinęs, bet nemanau, kad tie miškų plotai turi būti mero nuosavybė“, - rėžė V. Mazuronis, pridūręs, kad aukcioną laimės tas medžiotojų būrelis, kuris pasiūlys daugiau pinigų.

GRYNAS.lt kalbinti gamtininkai ministerijos pasiūlymą vadino logišku, tačiau pridūrė, kad, negana to, Kuršių nerijoje reiktų uždrausti medžioklę su varovais. Aplinkos ministras atskleidė, kad ir tokia galimybė svarstoma: „Mes nagrinėjame visus „už“ ir „prieš“ argumentus. Kol kas sprendimas nepriimtas. Tačiau aš nenoriu pasirodyti medžiotojų priešu. Aš juos labai gerbiu ir laikau gamtos patriotais, bet tokią galimybę vis tiek svarstom“.

KU atstovas: netekę medžioklės plotų, nenumirsime

Klaipėdos universiteto prorektorius, koordinuojantis medžioklėskaitos ir medžioklėtyros programos vykdymą, Rimantas Didžiokas teigė, jog aukštoji mokykla norėtų, kad leidimas medžioti būtų pratęstas dar dešimčiai metų, tačiau pridūrė, jog jei sprendimas bus priešingas, universitetas dėl to pernelyg neišgyvens.

Pašnekovas sutiko, kad universitete nėra su medžiokle tiesiogiai susijusių studijų programų, tačiau jis pridėjo, kad, nepaisant to, rengiami jaunieji medžiotojai, taip pat vyksta seminarai ir kursai. „Tai yra ne studijos, bet seminarai – švietėjiška programa“, - sakė prorektorius.

Leidimo, išduoto KU, galiojimas baigiasi sausio mėnesį. O jei jis nebus pratęstas ir dėl to nebebus galima toliau vykdyti medžioklės, aukštoji mokykla teigė pernelyg nesikrimsianti. „Ministerija yra šeimininkė ir ji gali spręsti. Galbūt mes kažko nepadarėme ir mums leidimą anuliuos. Kiek mūsų išmanymas leidžia, tvarkomės tuose plotuose. (...) Netiesa, kad be šito universitetas numirs ir neturėsim ką veikti“, - dėstė R. Didžiokas.
Kuršių nerija

Jis aiškino, kad KU medžioklę organizuoja kartą per savaitę. Pirmenybė teikiama universiteto darbuotojams, turintiems medžiotojo bilietą. Tačiau, pašnekovo žodžiais, savų neužtenka, todėl yra ir talkininkų. 

Neoficialių šaltinių duomenimis, KU medžioklėse kartais dalyvauja ir Klaipėdos regione gerai žinomi politikai. Paprašius patvirtinti arba paneigti šį faktą, R. Didžiokas teigė, kad Seimo nariai KU plotuose nemedžioja, o dėl savivaldybių tarybų narių jis nėra tikras.

„Seimo narių tikrai nėra. Aš juos pažįstu ir pagal pavardes skiriu. Galbūt ten yra savivaldybių tarybų narių. Nesu visiškai tikras. Gal vienas kitas ir yra. O daugiau politikų, mano supratimu, nėra“, - aiškino jis.

Nacionalinis parkas: mokslinius tyrimus gali užsakyti ir medžiotojai

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė, paklausta, ar tiesa, kad KU valdomose medžioklės plotuose vykdomose medžioklėse šmėžuoja ir gerai žinomi politikų veidai, teigė, kad medžioklėse nedalyvauja ir medžiotojų pavardžių nežino.

O paklausta, kaip nacionalinis parkas vertina ministerijos pasiūlymą išnuomoti šiuo metu KU priklausančius medžioklės plotus, pašnekovė atkreipė dėmesį į tai, kad svarbiausia, jog nenutrūktų medžioklėtvarkos tyrimai. Tiesa, ji pridūrė, kad juos gali užsakyti ir plotuose šeimininkausiantis medžiotojų būrelis.

„Mes manome, kad nacionaliniame parke medžioklėtvarkos srityje moksliniai tyrimai turi būti vykdomi. Klausimas – kas juos vykdys? Aišku, tai turi daryti mokslininkai. (...) Tačiau kiek man teko girdėti, „Girinis“ užsakydavo paslaugą, kad būtų atlikti tyrimai. Tyrimus gali užsakyti ir medžioklės klubas. Svarbiausia, kad juos atliktų kvalifikuoti asmenys, o kas už tai moka pinigus, nėra taip svarbu“, - kalbėjo L. Dikšaitė, pridūrusi, kad Kuršių nerijoje visiškai uždrausti medžioklę būtų netikslinga.

Gamtininkus šiurpina medžioklė su varovais

Aplinkos ministerijos pasiūlymą teigiamai įvertinęs gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pridūrė, kad dabartinė sistema jam primena sovietmetį. Maža to, jis mano, kad tokio paties sprendimo turėtų sulaukti ir kiti Lietuvos universitetai.
Kuršių nerija
„Universitetams atiduoti medžioklės plotai dažnai neturi didelės mokslinės reikšmės. Informaciją, susijusią su medžiokle, galima susirinkti iš medžiotojų būrelių. Atskirame plote vykdyti su medžiokle susijusius tyrimus, visų pirma, nelogiška. Kai tokia graži prestižinė vieta, visada kyla pagunda piktnaudžiauti. Bet aš nesakau, kad taip yra. Mano supratimu, tas žingsnis  (ministerijos sprendimas, - red. past.) yra logiškas. Universitetai neturėtų užsiiminėti jokiom medžioklėm. Tai yra sovietinė atgyvena. Anksčiau vos ne kiekvienas universitetas turėjo medžioklės plotus“, - sakė gamtininkas.
A. Gaidamavičius
Tokia medžioklė visur labai žalinga. Kuršių nerijoje iš vienos pusės yra marios, iš kitos – jūra. Kur tam žvėriui dėtis? Tai yra naikinimas, o ne medžioklė. Tai yra beprotybė ir elementarus žudymas.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad KU medžioja nemokamai ir todėl valstybė surenka mažiau pajamų. Vis dėlto, A. Gaidamavičius prasitarė visiškai nepritariantis medžioklei Kuršių nerijoje. Anot jo, medžiotojai specialiai maitina šernus ir siekia, kad išaugtų jų populiacija. O vėliau tie patys žmonės prieštarauja medžioklės uždraudimui, teigdami, kad būtina reguliuoti šių laukinių gyvūnų populiaciją.

„Matot, medžiotojai patys ir priveisė šernų. Jie veža kukurūzų, bulves, tortus, kurių pasibaigęs galiojimo laikas, ir pan. Jei žvėrys nebūtų maitinami, jie taip nesiveistų. Ten gamtinė mitybinė bazė yra skurdi“, - dėstė vyras.

Anot jo, Kuršių nerijoje daugiausiai yra šernų ir lapių. Elniai esą toje teritorijoje neturi kuo maitintis. Tiesa, gamtininko manymu, dar galima aptikti vieną kitą briedį ir stirną.  O už viską svarbiau, A. Gaidamavičiaus teigimu, kuo skubiau uždrausti medžioklę su varovais. Vyras įsitikinęs, kad Kuršių nerijoje ji prilygsta laukinių gyvūnų skerdynėms: „Tokia medžioklė visur labai žalinga. Kuršių nerijoje iš vienos pusės yra marios, iš kitos – jūra. Kur tam žvėriui dėtis? Tai yra naikinimas, o ne medžioklė. Tai yra beprotybė ir elementarus žudymas.“

Medžiotojas: aukcione tikriausiai dalyvausime

Tačiau gamtininko idėja Kuršių nerijoje be KU medžiojančiam medžiotojų klubui „Girinis“ vadovui Gintautui Baltranui didelio įspūdžio nepaliko. Anot jo, jei toje teritorijoje ribojama medžioklė, daugiau gyvūnų žūva atsimušdami į važiuojančias transporto priemones. „Kaip kas pažiūrės. Gal tokia žūtis humaniškesnė. Žvėrių skaičius turi būti reguliuojamas. Neringa yra uždaras regionas ir žvėrys mažiau migruoja“, - kalbėjo medžiotojas.

Pasidomėjus, kaip jis vertina Aplinkos ministerijos ketinimą nutraukti KU privilegijas, G. Baltranas pasiūlymo nesukritikavo. Jis atkreipė dėmesį, kad medžiotojų klubai už valdomus plotus priversti susimokėti, o universitetams tai nieko nekainuoja. 

„Tai liečia ne tik Klaipėdos universitetą, bet ir visus universitetinius plotus, kadangi tai tapo paprasčiausiu nemokau medžioklės objektu. Jeigu normalių klubų medžiotojai moka valstybei už plotus, tai šitie plotai buvo nemokami. Jų (universitetų – red. past.) mokslinės programos, švelniai tariant, truputį slabnos. Visur yra interesų. Kažkas nori turėti nemokamus medžioklės plotus. Jeigu juos galima gauti nemokamai, tai dar geriau“, - argumentavo pašnekovas, pridūręs, kad tikriausiai jo vadovaujamas klubas taip pat dalyvaus aukcione.