Sostinės simbolis ir istorinę reikšmę turintis Gedimino kalnas keičia veidą. Trečiadienį čia darbus pradėjo medkirčiai, kurie kerta kruopščiai atrinktus medžius. Taip siekiama sutvarkyti kalno landšaftą ir apsaugoti jį nuo erozijos.
Istorikai primena, kad Gedimino kalnas yra piliakalnis, o tokie istoriškai gynybinę funkciją turėję objektai visais laikais buvo be medžių. Tačiau vilniečių ir miesto svečių akys, pripratusios prie aukštais medžiais apaugusio kalno, kurie vešliai žaliuoja vasaros metu, dabar stovyniuoja nustebę - piliakalnis atrodo lyg plikas.
Apie Gedimino kalno slinkimo problemą prabilta prieš kelerius metus. Kalno problemoms neabejingas vilnietis, literatūros tyrinėtojas dr. Gražvydas Kirvaitis yra išsakęs mintį, kad kalno šlaito slinkimas susijęs būtent su medžių kirtimu. Kol Gedimino kalną dengė tankiai augę medžiai, jų šaknys neleido irti šlaitui, per lapus lietaus vanduo sunkiai pasiekdavo paviršių. Todėl kalnas ir negriuvo yra sakęs dr. Gražvydas Kirvaitis.