Geros žinios – Lietuvos ežeruose ir upėse knibždėte knibždės žuvys

Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista milijonai žuvų jauniklių. Kad žvejų laimikiai būtų gausesni, šiais metais skirta kur kas daugiau pinigų nei pernai. Žuvivaisos specialistai GRYNAS.lt atskleidė, kiek ir kokių žuvų vandens telkiniuose turėtų atsirasti.

Bus įžuvinta 200 vandens telkinių

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, išgirdęs, kokiu klausimu domimasi, iš karto patikino, kad „šiemet vandens telkinių įžuvinimui skirta labai daug pinigų – 2,5 mln. litų“. Tačiau tai - tik dalis pinigų, kadangi Žuvininkystės tarnyba šiemet, kaip ir kiekvienais metais, už savo lėšas į vandenį paleidžia milijonus mažų žuvyčių.

Dalis žuvų jauniklių į vandens telkinius paleisti pavasarį, bet pagrindiniams darbams dar tik ruošiamasi. Jie vyks rudenį. „Dabar tikrai žvejai pajus, kad žuvies bus daugiau. Žuvininkystės bendrovės tokiam procesui netgi nebuvo pasiruošusios. Todėl pavasarį žuvies paleista ne tiek daug. Pagrindinis įveisimas vyks rudenį“, - sakė pašnekovas.

Pasidomėjus, kiek vandens telkinių šiais metais planuojama įžuvinti, jis paaiškino, kad žuvimi pagausėti turėtų 200 ežerų ir tvenkinių. Šiuo metu įžuvinta keliasdešimt iš jų.

V. Graičiūnas pridūrė, kad šiais metais į vandenį bus paleidžiamos ne lervutės, bet jau paauginti jaunikliai: „Šiemet paleisime ne lervutes, bet paaugintas žuvis. Pirmiausia dėl to, kad tokias žuvis galima tiksliai suskaičiuoti ir pasverti. Tai svarbu, nes tokiu atveju nekyla abejonių, kad paleista tikrai tiek, kiek ir turėtų būti. Lervutės kelia žymiai daugiau klausimų. Šiųmetukai arba metinukai yra gyvybingos žuvys, kurios išleistos vienoje vietoje labai greitai pasiskirsto visame vandens telkinyje. Ir tokios žuvys išgyvena nepalyginamai geriau nei lervutės. Lervutes išpylus vienoje vietoje nemažą dalį kitos žuvys tuoj pat suėda. Be to, jos minta planktonu. O jei atšalus jo nelieka - tai neigiamai paveikia lervutes. Dėl to pirksime jau paaugintas žuvis.“

Įžuvinimui skyrė daugiau pinigų nei pernai

Taip pat Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas tikino, kad bus įžuvinti visų Lietuvos regionų vandens telkiniai. O prioritetines vietas, anot jo, įvardijo pačios savivaldybės, žinančios, kurie ežerai labiausiai mėgstami žvejų. Be to, V. Graičiūnas pripažino, kad bus įžuvinti ne tik didieji telkiniai, bet ir labai maži, nesiekiantys nė 1 hektaro ploto.

„Šiemet bus įžuvinta maždaug 200 vandens telkinių. Ypač daug bus įžuvinta arčiau miestų esančių telkinių, kad žvejams netektų labai toli važiuoti nuo savo namų. Aišku, daugiausiai pinigų – 1 mln. 200 tūkst. – atiteks Žvejų rojui. Šiemet apskritai skirta tikrai daug pinigų. Pavyzdžiui, pernai įžuvinimui buvo išleista 1,1 mln. litų. Finansavimo šaltinis – Aplinkos apsaugos rėmimo programa. Pernai jos biudžetas buvo 2,7 mln., o šiemet – 5,7 mln. litų“, - dėstė V. Graičiūnas.

Galiausiai jis atskleidė, kiek ir kokių žuvų šiemet bus paleista. Prioritetas teikiamas plėšriosioms žuvims. Šiais metais vandens telkinius planuojama įžuvinti 144 tūkst. sterkų, 278 tūkst. lydekų, 204 tūkst. šamų, 77 tūkst. lynų, 86 tūkst. karpių, 14 tūkst. baltųjų amūrų ir 4 tūkst. plačiakakčių.

Pašnekovas atskleidė, kad paleidžiami karpiai siekia 40 cm, todėl juos bus galima gaudyti dar šiais metais. O kitas žuvis žvejai galės gaudyti už metų ar dvejų.

Vėžiai labai greitai nyksta

Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjas Valdas Gečys GRYNAS.lt pripažino, kad šiemet jo atstovaujama tarnyba į vandens telkinius paleis 18 – 19 mln. įvairių žuvelių. Tačiau šis skaičius kiek mažesnis nei įprastai. Ir čia pat pašnekovas paaiškino, kodėl taip atsitiko: „Dalis įžuvinimo vyksta lervutėmis. Kalba eina apie seliavą. Seliavos veisimas priklauso nuo sugautų reproduktorių kiekio. Seliavų reproduktorių buvo sugauta mažiau, todėl ir ikrų paimta mažiau. O toliau įžuvinimas vyks paleidžiant paaugintus jauniklius. Jų skaičius išlieka stabilus arba netgi kažkiek padidėja.“

Citata

Šiais metais vandens telkinius planuojama įžuvinti 144 tūkst. sterkų, 278 tūkst. lydekų, 204 tūkst. šamų, 77 tūkst. lynų, 86 tūkst. karpių, 14 tūkst. baltųjų amūrų, 4 tūkst. plačiakakčių.

V. Gečys informavo, kad į vandenį paleidžiamos metų laiko žuvelės arba – dar mažesni 3-4 mėnesių jaunikliai. Be to, į vandenį paleidžiamos ne tik žuvys, bet ir vėžiai. Tiesa, žuvivaisos specialistas paminėjo, kad pastarųjų populiacija pastebimai mažėja.

„Anksčiau vėžių paleisdavome žymiai daugiau. Jei per metus būdavo įžuvinama po 15 tūkst. vėžių, tai šiemet – tik 7 tūkst. Vėžių ištekliai kasmet mažėja. Mes nepajėgūs jų atstatyti. Ir apskritai nežinomos nykimo priežastys. Veisiam tik plačiažnyplius vėžius. O iš ežero į ežerą perkeliam ir siauražnyplius. Mokslininkai sako, kad gamtoje plinta invazinės rūšys, kurios akimirksniu atsiranda ten, kur anksčiau nebūdavo. Ir jos išstumia mūsų rūšis. Invazines rūšis mažiau veikia ir ligos“, - aiškino V. Gečys.

Pasidomėjus, kiek šiemet Žuvininkystės tarnyba į vandens telkinius paleis žuvų jauniklių, pašnekovas pateikė netrumpą sąrašą. Anot jo, planuojama paleisti 950 tūkst. sykų, 10 mln. seliavų lervučių, 7 tūkst. plačiažnyplių vėžių, 300 tūkst. ungurių, 1,5 mln. sterkų, 1,5 mln. vėgėlių, 3 mln. 400 tūkst. lydekų, 105 tūkst. šamų, 10 tūkst. lynų, 10 tūkst. paprastųjų karosų, daugiau nei 600 karpių, 225 tūkst. lašišų, 170 tūkst. šlakių, 170 tūkst. margųjų upėtakių, 5 tūkst. kiršlių, 10 tūkst. aštriašnipių eršketų.