Valstybės – ne 132
Metodinėje indekso aprašymo dalyje nurodyta, kad valstybės sąvoka naudota ir tam tikriems ekonominiams ar administraciniams vienetams, nebūtinai nepriklausomybę paskelbusioms ir visuotinai pripažintoms teritorijoms.
„Per Lietuvos žiniasklaidą praeitų metų rudenį nuvilnijo naujiena, kad pagal miškų išsaugojimą esame pirmi pasaulyje. Būtent šis šūkis puošia ir 2013-ųjų Miškininko kalendorių. Tačiau kitoks įvertinimas pagal EPI indeksą Lietuvos miškams niekada nebuvo skirtas.
Nuo 2000 metų, kai buvo pradėtas skaičiuoti indeksas, „miškų“ eilutėje puikuojasi tas pats 1. Tokį įvertinimą kasmet gauna ne mažesnis nei 20 valstybių sąrašas, kuriame daugumoje yra neišsivysčiusios šalys. Be to, 2012-ųjų EPI indekso miškų eilutėje įvertinimą 1 gavo dar per 50 administracinių vienetų. Tai Angilija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Amerikos Samoa, Azerbaidžanas, Bulgarija, Barbadosas, Butanas, Kuko salos, Žaliojo kyšulio salos, Kaimanų salos, Džibutis, Egiptas, Gabonas, Gibraltaras, Gambija, Guamas, Gujana, Iranas, Irakas, Jordanija, Kirgizija, Kiribatis, Kuveitas, Libija, Lesotas, Moldova, Maldyvai, Maršalo salos, Malta, Nepalas, Omanas, Okupuotos Palestinos teritorijos, Pranzūcų polinezija, , Šv. Elenos sala, San Marinas, Serbija, Seišelai, Turkmėnistanas, Tongas, Tuvalu, Taivanas, Britų Mergelės salos, Valio ir Futunos salos, Samoa, Jemenas ir kitos,“ – tvirtino žali.lt susivienijimo narys Svajūnas Plungė.
„Akivaizdu, kad Lietuvos aplinka yra geresnė už daugelio kitų šalių. Tačiau, lyginant su kitomis šalimis ekonominiais bei administraciniais vienetais, Lietuvos vertinimo pokytis yra priskirtas prastėjančio EPI indekso šalių grupei. Kitų šalių rezultatai gerėja gerokai sparčiau.
2005-2006 m. mūsų šalis buvo tryliktoje vietoje, nuo 2008 m. – jau tik septynioliktoje. Tai reiškia, kad mes dedame per mažai pastangų aplinkos gerovei didinti. 2009-2012 m. mūsų įvertinimas nekinta, t.y. yra 65,5. Tačiau nuo 2001-ųjų iki 2006-ųjų jis nuo 61,9 nukrito iki 65,1.
Itin suprastėjęs Lietuvos įvertinimas dėl aplinkos poveikio žmogaus sveikatai. Per pastarąjį dešimtmetį jis nukrito nuo 36 iki 43. Sunku suprasti, kodėl viena šio indekso sudėtinė dalis eskaluojama politiniame lygyje ir klijuojama į kalendorius kaip Lietuvos didelis pasiekimas, kai diskusijos apie bendrą indekso įvertinimą niekur nesigirdi. Šis indeksas yra skirtas palyginti šalis pagal bendrą įvertinimą, o ne atskiromis dalimis,“ – pabrėžė S. Plungė.
Anot Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialisto Dano Augučio, tyrimui naudota daug ir įvairių ataskaitų duomenų. Miškų atveju – informacija, kurią Lietuva pateikė Jungtinių tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijai (UN Food and Agriculture Organization) Global Forest Resources Assessment (GFRA) ataskaitoje. „Pagal šią ataskaitą vertinti trys rodikliai: miškų plotas, medynų tūris, miškų nykimas. Visi šie parametrai yra kiekybiniai, labai tarpusavyje susiję. Tiek medynų tūris, tiek plotas – didėja. Tai rodo Lietuvos miškų ūkio sėkmę. O kas tie užaugantys kubiniai metrai – svetimžemiai raudonieji ąžuolai, greitos generacijos karklynai ar brandūs juodalksnynai? To pasakyti negalime“ – aiškino D. Augutis.
Lietuvos miškų ūkis – pirmaujantis Europoje
Tikrai negalima abejoti, kad miškų ūkis – sėkminga Lietuvos ekonomikos sritis. Štai studijos, kurią 2012 m. parengė Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų instituto ir akademiko prof. Antano Buračo vadovaujama mokslininkų grupė, duomenimis, būtent Lietuvos valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra didžiausia Europoje - 16,3 procento. Lenkijoje ji tėra 10,4, Suomijoje – 13,9 procento. Urėdijos į šalies biudžetą sumoka net 16 kartų daugiau negu 1996 m. – 114 mln. Lt. Iš viso valstybės mokesčiams atseikėjama 42 proc. gautų pajamų. Tai didžiausias procentas Europoje.
Prieš beveik dešimtmetį priimta Miškingumo didinimo programa, kurioje buvo numatyta iki 2020 m. padidinti šalies miškingumą 3 proc., įgyvendinta. Teigiama, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos valstybinių miškų vertė padidėjo milijardu litų. Per tą laiką pasodinta beveik 12 tūkst. ha naujų miškų. Valstybiniai miškininkai daug investuoja į modernius medelynus. Juose užauginama daugiau nei 90 proc. visų sodmenų miškams atkurti ir naujiems įveisti.
Sėkmingai valdomą Lietuvos miškų ūkį atspindi ir EPI indekso miškų eilutė. „Tačiau pagal šį tyrimą neįmanoma nustatyti kaip Lietuva saugo miškus. Jis per daug paviršutiniškas. Tą pripažįsta ir tyrimo autoriai, metodinėje dalyje akcentuodami, kad nors ir yra svarių priežasčių įtraukti miškų valdymo vertinimą į EPI, bet šis vertinimas nėra pakankamai reprezentatyvus,“ – teigė D. Augutis.
Duomenų patikimumas – diskutuotinas
Anot EPI rengėjų, net ir šiuo metu vertinamų kiekybinių duomenų kokybė lyginant skirtingas šalis varijuoja, nes taikoma skirtinga metodika arba skiriasi duomenų surinkimo intervalai. Šalys savo nuožiūra parenka minimalų medžių aukštį, taip pat aukštį, iki kurio yra matuojama medienos kubatūra, pačios pasirenka, kokia šakų dalis įskaičiuojama. Kai kurioms šalims tiesiog trūksta lėšų atlikti reguliarias miškų apžiūras.
Pažymima, kad šiuo metu vos 10 proc. pasaulio miškų atliekama Nacionalinė miškų inventorizacija, kuri dažniausiai ir yra pirminis duomenų šaltinis. Be to, tik 50 valstybių naudoja lauko inventorizacijų duomenis, kiti pasikliauja palydovų nuotraukomis ar ekspertų apskaičiavimais. Deja, neegzistuoja nepriklausomas duomenų patikrinimo mechanizmas, todėl mažai kas gali būti atlikta, siekiant įsitikinti duomenų patikimumu. Tyrimo autoriai akcentuoja, kad didesnis biomasės kiekis nebūtinai reiškia ir geresnę miškų būklę. Tam įvertinti svarbi medyno rūšių įvairovė, jų paplitimas.
„Tyrimas remiasi logika, kad turi būti iškertama mažiau miškų nei priauga. Europoje šiuo principu vadovaujamasi jau daugiau nei 100 metų. Tačiau kiekybiniai parametrai jau seniai kritikuojami tarptautinių gamtosauginių organizacijų. Jungtinių Tautų Miškų forumas yra sudaręs išsamų daugiau nei 400 miškų stabilumo parametrų sąrašą. Idealu būtų vertinti daugelį iš šių parametrų, bet tik maža dalis šalių turi tokias monitoringo sistemas, kad šių rodiklių stebėjimas duotų analizei tinkamus rezultatus.
Pagal kiekybinius rodiklius vienodą vertę turi, pavyzdžiui, atogrąžų džiunglės, kur viename miško hektare gali būti 400 skirtingų medžių rūšių ir iškirstų džiunglių vietoje pasodintos vienos rūšies palmių plantacijos,“ – pabrėžė D. Augutis.
Vis tiek verta didžiuotis
Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius doc. dr. Gediminas Brazaitis Lietuvos bendrą 17 vietą vertina kaip labai aukštą, priskirtiną prie lyderių. „Tai viso aplinkos sektoriaus, tame tarpe ir miškininkų, labai aukštas įvertinimas. Išeitų, kad džiaugtis aukštu miškų įvertinimu kaip ir rūpintis suprastėjusiu aplinkos poveikio sveikatai vertinimu – netikslinga. Lietuva pasirodė labai gerai, tad galime ja didžiuotis.
Lietuvoje ir pasaulyje yra sudaromi įvairūs indeksai, atliekami unifikuoti vertinimai, siekiant palyginti atskiras valstybes, jose vykstančius procesus. Aplinkos gerovės indeksas – vienas iš jų. Iš esmės nėra svarbu ar Lietuva pirma, ar trečia, ar septyniolikta. Tokių indeksų prasmė yra išskirti pirmaujančius, vidutiniokus ir prasčiausiai besitvarkančius. Kitokios šio indekso prasmės aš nematau,“ – teigė G. Brazaitis.