Ginčas tarp privačių ir valstybinių miškų savininkų: kodėl vieni moka už kelius, kiti - ne?

Trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl miškų ir saugomų teritorijų įstatymų pataisų. Iškilo diskusija dėl privačių ir valstybinių miškų mokamų mokesčių į specialų fondą, iš kurio finansuojamas miško kelių tvarkymas. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas iškėlė pasiūlymą įtraukti pataisą, kad privatūs miškų savininkai finansiškai prisidėtų prie bendrų miškų infrastruktūros gerinimo reikalų, tam stipriai oponavo Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis. Anot jo, tokiems pokyčiams reikia ruoštis, o ne primesti staiga.

Ne argumentas, kad miškai gauti nemokamai

„Neradau argumentų, kodėl iki šiol į fondą, kuris naudojamas kelių, kitų miškų infrastruktūrų reikmėms, mokėjo tik valstybinių miškų institucijos. Tuo tarpu privačių miškų savininkai į fondą nemokėjo nė vieno lito. Paradoksalu, kad kai buvome išvažiuojamame posėdyje saugomose teritorijose ir pravažiuoti per mišką mums reikėjo kviesti didžiulius džipus. Tada ir kilo klausimas, kaip čia yra? Pasirodė, kad tai yra privačių miškų savininkų teritorijos – eina vienas plotas valstybinis, kitas privatus ir važiavome taip, kad atrodė reikia tanką samdyti“, - situaciją apibūdino A. Salamakinas.

Jis pabrėžė, kad tokius mokesčius reikėtų taikyti tik tiems, kurie vysto miškų kirtimus. Jeigu šie nėra vykdomi, nėra gaunamos pajamos, taigi, nėra ko ir mokėti. Tačiau jeigu mediena yra kertama ir parduodama, būtų socialiai teisinga taikyti tokius pačius reikalavimus abiejų tipų miškams.

Komiteto pirmininkas siūlo taikyti 5 proc. mokestį, tiek, kiek dabar į fondą moka valstybiniai miškai.

„Man gana įdomus jūsų argumentas, kad valstybiniai miškai tuos miškus gavo nemokamai, o jūs mokėjote. Siūlau paieškoti kitų argumentų“, - ragino A. Salamakinas.

Privačių miškų atstovas: mokame 15 proc. pajamų mokestį

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas A. Gaižutis į išsakytą kritiką atsakė šitaip: „Dėl tokio siūlymo yra įvedamas naujas mokestis. Naujas mokestis pagal įstatymus gali būti įvestas tik mokestiniais įstatymais, miškų įstatymas nėra mokestinis įstatymas. Tai teisėkūros dalis. Antras argumentas, priimant nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą 2020 m., buvo numatyta, kad bus peržiūrėta su privačių miškų savininkais susijusi mokesčių sistema. Tai bus daroma plačios diskusijos metu, numatyta, kad šitie siūlymai bus pateikti ir įgyvendinti 2015 m., o dabar yra 2013-ieji.

Šitas pasiūlymas – naujas mokestis - numatytas įsigalioti 2014-aisiais. Ir trečias dalykas – sakyti, kad savininkai nemoka nieko nuo pajamų, gautų nuo medienos, gryna neteisybė, nes savininkai nuo visų pajamų moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, - sakė A. Gaižutis.

P. Saudargas

Daugiau mokėti niekas nenori, bet matome, kad tie surinkti pinigai miškams grįžta. Kitas dalykas – valstybiniai miškai prisideda į bendrą krepšelį, todėl, kodėl privatūs neturėtų prisidėti. Siūlyčiau pataisai pritarti.

Jo teigimu, kelių tvarkymui ir priežiūrai yra suformuota kelių priežiūros programa, valdoma Kelių direkcijos, ten moka visi, mokėdami už akcizus, degalus ir transporto priemones. Šios lėšos ir galėtų būti naudojamos miško kelių tvarkymui.

„Miško savininkai neturi nuosavų kelių, tai yra viešo naudojimo keliai. Pagrindinė problema, kurią matome ir keliame nuo 2005 m. - miško keliai yra įtraukti į niekieno balansą, jie nepriklauso savininkui, jų neprisiima savivaldybės, jie neįtraukti į valstybinių miško urėdijų balansą. Išeina taip, kad vienintelis finansavimas iš šalies iš kelių fondo dar gaunamas iš miškų urėdijų, bet tai nėra dideli pinigai – po kelis šimtus tūkstančių per metus. Bet jie tvarko tik tuos kelius, kurie besiriboja su valstybiniais miškais. Išeina taip, kad į kelių fondą mokame visi, o privatiems miškams iš tų mokesčių netenka nė lito“, - aiškina A. Gaižutis.

Situaciją mato skirtingą

Anot jo, įvedus dar vieną mokestį, nenumačius kam konkrečiai jis bus skirtas, situacija išliks ta pati.

„Diskutavome, kad reikia formuoti mokestinę bazę, kad būtų galima kaupti lėšas bendrosioms privačių miškų ūkio reikmėms, tas mechanizmas tikrai reikalingas, tačiau siūloma pataisa tikrai neduos jokių rezultatų, nes pirma reikia kelius priskirti į balansą“, - sakė A. Gaižutis.

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas prisiminė, kaip istoriškai susiklostė dabar esantis 5 proc. mokestis, kurį moka valstybiniai miškai.

„2009 m. 5 proc. mokestis į biudžetą gimė valstybei nustačius mokesčius iš savo valdomo turto. Savininkai, kurie užsiima ūkine veikla, susigrąžino nuosavybę, anksčiau nacionalizuotą, praktiškai visos įmonės jau sumoka mokesčius įsigydamos mišką. Ir tas miškas yra iš karto įtraukiamas į buhalterinę apskaitą, nuo to kasmet skaičiuojami pelno ir kiti mokesčiai. Todėl situacija yra iš esmės skirtinga“, - ašikino A. Gaižutis.

A. Gaižutis

Sakyti, kad savininkai nemoka nieko nuo pajamų gautų nuo medienos, gryna neteisybė, nes savininkai nuo visų pajamų moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Komiteto narys Paulius Saudargas, įsijungęs į diskutuojamą klausimą, teigė suprantantis miškininkų išsakomą poziciją, nes niekas nenori mokėti papildomų mokesčių. Tačiau, jo teigimu, sąlygos miškams turėtų būti vienodos, todėl ir mokestis į fondą turėtų būti privalomas visiems.

„Daugiau mokėti niekas nenori, bet matome, kad tie surinkti pinigai miškams grįžta. Kitas dalykas – valstybiniai miškai prisideda į bendrą krepšelį, todėl, kodėl privatūs neturėtų prisidėti. Siūlyčiau pataisai pritarti“, - sakė P. Saudargas.

Po balsavimo pasiūlytai pataisai vienbalsiai pritarta.