„Rūšiuojamų pakuočių atliekų tvarkymas daugelį metų buvo atliekamas nekokybiškai, nes pernelyg liberali tvarka leido verslo atstovams, atsakingiems už pakuočių atliekų sutvarkymą, išvengti dalies pareigų, tokių kaip infrastruktūros priežiūra, konteinerių tinklo plėtra ar administravimo išlaidos, bei paliko galimybę savavališkai spręsti, kaip dažnai iš gyventojų surenkamos atliekos. Šiandien priimti įstatymo pakeitimai aiškiai priskiria šias funkcijas gamintojų ir importuotojų organizacijoms, tad teisinių ar praktinių ginčų kilti dėl jų įgyvendinimo nebeturėtų“, - sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Įstatymu numatyta gamintojų ir importuotojų organizacijoms priskirti prievolę apmokėti ne tik pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, tačiau ir visas kitas sistemos veikimą užtikrinančias išlaidas: pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, priežiūros ir plėtros kaštus bei šių paslaugų administravimo sąnaudas.
Vilniau miesto vicemeras Valdas Benkunskas aiškina, kad iki šiol šios išlaidos griūdavo ant savivaldos pečių: „Nors lėšomis pakuočių atliekų tvarkymui disponuodavo gamintojai ir importuotojai arba kitaip tariant – verslas, kuris į prekės kainą įskaičiuoja pakuotės sutvarkymo mokestį, per metus Vilniaus mieste dėl to patirdavome maždaug 750 tūkst. eurų nuostolį. Nuo šiol šios lėšos bus sutaupomos, mažės mokestinė našta gyventojams ir kils paslaugų kokybė. Už tai pirmiausia esame dėkingi aplinkos ministrui ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei.“
A. Gedvilienė teigia, kad gyventojams tenkantis dvigubas apmokėjimas buvo viena esminių priežasčių, dėl kurių buvo imtasi reformos.
„Gyventojai mokestį už pakuočių atliekų tvarkymą sumokėdavo verslui, o dalį darbų tekdavo nudirbti savivaldybėms iš gyventojų sumokamų mokesčių. Matydami, kad tai yra absoliučiai neteisinga vartotojų atžvilgiu, sugriežtinome reglamentavimą ir nustatėme, kad visos išlaidos, susijusios su rūšiuojamų atliekų tvarkymu ir šios sistemos veikimu, būtų padengiamos iš verslo subjektų surenkamo pakuotės sutvarkymo mokesčio, o nesilaikant finansinių įsipareigojimų, įsijungtų garantinis mechanizmas“, - pabrėžia A. Gedvilienė.
Nuo šiol gamintojų ir importuotojų organizacijos Vyriausybei ar kitai jos įgaliotai institucijai turės pateikti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad pakuočių atliekų tvarkymas, įskaitant visas su tuo susijusias išlaidas, bus finansuojamas tinkamai.
Įstatymu taip pat numatyta įvesti būtinuosius reikalavimus, kuriais vadovaujantis bus skelbiami konkursai pakuočių atliekų tvarkymo paslaugoms įsigyti. Nustatydama juos, Aplinkos ministerija išgrynins gyventojų aptarnavimo sąlygas, įskaitant ir rūšiuojamų pakuočių atliekų surinkimo ir išvežimo dažnį. Tikimasi, kad būtinieji reikalavimai užtikrins sąžiningą, į kokybišką gyventojų aptarnavimą orientuotą paslaugų teikimą.