Trečiadienį parko direktorė V. Petiukonienė taip pat pagaliau atvyko į Seimą pasiaiškinti dėl įvairių pažeidimų jos valdomoje teritorijoje.
Po GRYNAS.lt tyrimų apie statybas parkų draustiniuose pirmadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai patys dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje Verkių regioniniame parke ir apžiūrėjo įtartinų statybų bei valstybinės žemės užgrobimo atvejus, prie jų prisijungė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. GRYNAS.lt žurnalistai taip pat kartu su Seimo nariais vyko į parką. Seimo nariai apsilankė keturiuose objektuose, daugelis neslėpė nuostabos, savo akimis pamatę tokias statybas draustiniuose.
Pirmiausiai Seimo nariai apžiūrėjo Turniškės kraštovaizdžio draustinyje esančius objektus: įspūdingą verslininko, restorano „Verkiai“ savininko Lino Pučinsko „dvarą“ draustinyje ir šalimais iškastus tvenkinius bei išdarkytą draustinio paklotę valstybinėje žemėje Verkių g. 136, taip pat apsilankė šalia esančioje teritorijoje Verkių g. 128-126. Ten taip pat valstybinėje draustinio žemėje buvo iškastas tvekinys. Be to, ir kitame sklype akivaizdžiai užimta valstybinė žemė, o visuomenei sunku prie jos prieiti. Vienas sklypas draustinyje priklauso Jonui Voluckiui, įmonės „Kodmeda“, kuri Lietuvos gydymo įstaigoms tiekia rentgenodiagnostines medžiagas ir įrangą, direktoriui. Sklypas, šalia kurio yra iškastas vandens telkinys, priklauso Gintautui Kazlauskui – įmonės „Literna“ direktoriui.
Iš vieno namo gyventojos pasigirdo įdomus faktas, kad savininkai žinojo, jog būtent tą dieną į parką atvyks Seimo nariai. Jie pasakė net tikslias valandas, taigi lieka neaišku, kas nutekino informaciją apie politikų apsilankymą. Kaip tik dėlto Seimo nariai nepamatė visiškai tikros situacijos, nes užtvarai daug kur buvo pakelti, o savininkai – pasiruošę vizitui.
Vėliau Seimo nariai nuvyko į Riešės hidrografinį draustinį, Gulbinų g. 74, kur pamatė prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovės Ingos Malinauskienės vykdomas statybas. Jie taip pat apžiūrėjo ir išdarkytus valstybinės žemės plotus, nukastą, sulygintą šlaitą, akmenimis apdėtą upelio pakrantę bei vietas, kur buvo iškirsti medžiai. Įdomus faktas, kad nauji medžiai šalia sklypo, valstybinėje žemėje, taip pat yra sužymėti. Seimo nariai suabejojo, ar ir jie nebus iškirsti.
Išvarė net Seimo narius
Galiausiai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai aplankė paskutinį objektą parko teritorijoje – garsiąją buvusią Gulbinų pionierių stovyklą, kurioje dabar dygsta prabangūs namai, šis kvartalas vadinamas antruoju Lauru kvartalu. Buvusi pionierių stovykla buvo privatizuota ir nors tai yra rekreacinė teritorija, kuria privalo būti leidžiama naudotis visiems, ten išdygo gyvenamųjų namų kvartalas, kurio didžiulę teritoriją juosia aklina tvora, visur kabo ženklai, kad objektas yra saugomas.
Šioje teritorijoje įvyko incidentas. Nors rekreacinė teritorija turi būti atvira žmonėms, už jos yra Gulbino ežeras, prie kurio kiekvienas turi teisę prieiti, be to, teritorijoje yra miškas, kurį aptverti draudžia įstatymas, tačiau net Seimo nariai buvo išvaryti iš teritorijos.
Įėjus pro vartelius ir spėjus nueiti vos kelis žingsnius Seimo narius pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris pareiškė, kad jiems čia būti draudžiama. Paaiškinus, kad Seimas atvyko vykdyti parlamentinės kontrolės, apsaugos darbuotojas paskambino savininkui. Savininkas tiek savo darbuotojui, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui pareiškė, kad Seimo nariai į teritoriją įeiti negali. Seimo nariam beliko bristi mišku per siaurą ir purviną ruožą, kuris nėra aptvertas, kad galėtų prieiti prie ežero, bei iš kitos tvoros pusės apžiūrėti parke dygstančius didžiulius prabangius namus. Be to, prie ežero yra nemažai lieptų, kurie kažkokiu būdu tapo privačiais, mat ant jų užrašas: „Privatus pontonas. Prašome nelipti.“
Ir tai dar ne viskas. Seimo nariai pamatė dar įžūlesnį atvejį, kai ant paties ežero kranto yra statoma kvartalo pirtis nesilaikant nei vandens apsaugos juostos reglamentavimo, nei kitų įstatymų.
Kyla klausimas – kas elgiasi taip drąsiai, jog išvaro net Seimo narius, ką jau bekalbėti apie paprastus žmones? Teritorija priklauso įmonei „Gulbinų turizmas“, o jos vadovas – verslininkas Sigitas Kubilius, susijęs su transporto sektoriumi. Tai 14,48 ha ploto teritorija.
Nors dabar, kai akivaizdžiai pastatyta gyvenamųjų namų gyvenvietė vietoj rekreacinės teritorijos, parko direktorė V. Petiukonienė Seimo nariams prisiekinėjo, kad ji nuo pat pradžių priešinosi tokioms statyboms, tačiau tai nėra tiesa. GRYNAS.lt pavyko surasti 2011 metais direktorės duotą interviu žiniasklaidai, kuriame ji aiškino, kad tai bus labai prabangūs poilsio namai, kuriais ji netgi didžiavosi.
„Kodėl mes turime orientuotis į minimalizmą tokioje prestižinėje vietoje? Juk yra įvairių žmonių, vieni mėgsta kaimo turizmą ir sodybas, kitiems labiau patinka komfortiškas poilsis ant ežero kranto čia pat Vilniuje. <...> Visi dokumentai – ir detalusis planas, ir statybos leidimas rodo, kad tai rekreacinė teritorija, skirta rekreacinei statybai. Tai bus aukštos klasės poilsio namai, tikrai ne tokie, kokie buvo sovietmečiu, bet jie nebus skirti nuolat gyventi. Tačiau nerimo banga lydi mus visus tuos metus, kol tęsiasi šio sklypo istorija. Man atrodo, kad taip pasikeisti situacijai nėra šansų, tas kvartalas tikrai ne gyvenamųjų namų“, - dar 2011 metais žiniasklaidai kalbėjo V. Petiukonienė.
Tačiau dabar į teritoriją atvykę Seimo nariai įsitikino, kad tai prabangus gyvenamųjų namų kvartalas, prie kurio negali prisiartinti net Seimo nariai. Šio objekto jie negalėjo pavadinti poilsiaviete, kaip anksčiau sakydavo parko direktorė.
Rekreacinė zona privalo būti prieinama visuomenei, tačiau nors Saugomų teritorijų tarnyba dar prieš metus informavo institucijas apie šią situaciją ir jos ją žinoto, nei viena institucija nesiėmė veiksmų, kad tvoros nebeliktų ir kad visuomenė laisvai galėtų patekti prie ežero.
„Nustebino vaizdas, nesitikėjau nieko panašaus pamatyti. Vienur vieni akivaizdūs galimi pažeidimai, kitur – kiti ir mastas šitų dvarelių tikrai stebina. Vienas už kitą didesni dvarai ir vietomis privatizuota valstybinė žemė. Ji tarsi ir valstybinė, bet didžiausia problema, kad ja naudojasi žmonės verslui. Pamatėme stulbinančių dalykų. Savo mastu rimčiausias objektas - Didžiųjų Gulbinų gyvenvietė, ar kaip čia pavadinti. O savo užmoju blogąja prasme nustebino Verkių 136 adresas, kur „Tiškevičiaus rūmai“, vos ne Gintaro muziejus pastatytas tarsi privačioj teritorijoje, tačiau aplinkui, valstybinėje žemėje, suformuotas visas „Tiškevičiaus parkas“: tvenkiniai iškasti draustinio teritorijoje, kitur nukasta, suoleliai, sūpynės, pusnuogės antikinės skulptūros valstybinėje žemėje ir šlagbaumas ant keliuko“, - iš karto po išvykos įspūdžiais dalinosi Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.
Seimo nariai pažėrė daug kritikos
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete situaciją Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose aptarinėjo ne tik tikrąją situaciją parkuose jau pamatę komiteto nariai, tačiau ir nemažai Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovų. Į komiteto posėdį atvyko taip pat atvyko Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžių Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė V. Petiukonienė, kuri pirmąjį posėdį praleido.
Taip pat komiteto posėdyje dalyvavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis.
Parkų direktorė V. Petiukonienė Seimo nariams vėl aiškino tas pačias istorijas, kad akivaizdžiai nauji tvenkiniai, iškasti draustinyje, valstybinėje žemėje, iš tiesų yra sutvarkytos senos kūdros, išvalytas sąvartynas, kuris iš tiesų buvo net kitoje parko vietoje. Ji vėl teigė, kad užtvarais keliai užtverti ne dėl to, kad visuomenė negalėtų patekti į draustinius, o dėl to, kad tai – apsauga nuo šiukšlintojų. Direktorė Seimo nariams net išdalino vizualinės medžiagos, kuri galbūt galėjo juos suklaidinti, nes ten matomas senas sąvartynas parke, bet visai ne toje vietoje, kur prie turtingo verslininko namų buvo kasami tvenkiniai draustinyje. Taip pat direktorės atneštoje medžiagoje rašoma, kad „mūsų valstybėje galioja dvigubi standartai“.
Parko direktorė neatrodė mananti, kad padarė kažką negero, tačiau Seimo nariai vis tiek turėjo jai aibę klausimų ir kritikos.
„Pradėkime nuo Verkių g. 136. Teko lankytis ir noriu paklausti – tas objektas, kuris yra pastatytas, tie „Tiškevičiaus rūmai“, trumpai tariant, problema, mano galva, kad visuomenės interesas yra pažeistas, nes akivaizdu, kad yra valstybinės žemės teritorija aplink objektą, kuri yra atitverta nuo žmogaus ir visa infrastruktūra yra nuomojama. Taigi verslas iš to gauna pajamas. Kitas klausimas dėl Gulbinų stovyklavietės, kur net Seimo neįleido, niekaip nepavyko prasibrauti, nors tai yra rekreacinės paskirties infrastruktūra, klausimas, kodėl tai yra aptverta. Prie ežero visuomenė nelabai gali patekti, o ant jo stovi pontoniniai lieptai, stovi pirtis jau beveik pastatyta, kabo ant vandens“, - kalbėjo P. Saudargas.
„Ne viskas parko direkcijos kompetencijoje. Šioje valstybėje yra dvigubi standartai. Ta tvora buvo sovietmečiu, kadangi tai buvo pionierių stovykla, tvora toje vietoje pasilikusi ir dabar“, - kalbėjo V. Petiukonienė.
„Bet tada vaikus saugojo, o ką dabar saugoja?“- klausė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė.
„Mafijozus“, - retoriškai atsakė A. Salamakinas.
„Jeigu valstybėje yra dvigubi standartai ir šitie vyrai daro, ką nori, kur jūs kreipėtės pagalbos: ar pas ponią R. Baškytę, kai ji buvo Saugomų teritorijų tarnybos direktorė? Aš nesuprantu, negi komitetas turi braidžioti po purvus? Ar yra taip, kad valstybėje yra dvigubi standartai ir mes visi kapituliuokime: Seimo nariai, jūs, R. Baškytė, L. Nalivaikienė. Viskas - dedam šaukštus ir einam kur nors dirbti kitur?“ - klausė A. Salamakinas.
„Mes viešinome šį reikalą, kad tai yra tik imitacija rekreacinės paskirties objekto. Kai jie baigė statybas, parašėme jiems raštą, jog džiaugiamės, kad pas mus atsirado naujas rekreacinis objektas, pateikite kainyną, kiek kainuoja čia apsigyventi“, - kalbėjo V. Petiukonienė.
„O jūs projektą derinote?“ - klausė A. Stancikienė.
„Taip, projektą derinome“, - atsakė V. Petiukonienė.
„Tai šitie pastatai yra saugomai teritorijai tinkami, jų architektūra ir t.t.?“- klausė A. Stancikienė.
„Taip, čia yra rekreacinė teritorija“, - atsakė V. Petiukonienė.
Tvoros būti negali, bet jos griauti nenori
VTPSI viršininkė L. Nalivaikienė, paklausta, kaip įmanoma užsitverti valstybinį mišką ir pasakyti, kad tai yra rekreacinė teritorija, kai iš tikrųjų ten gyvenama, ji teigė, kad tvorą nugriauti būtų sunku ir ją gąsdina ilgas bylinėjimosi procesas: „Kiekvienas objektas yra skirtingas ir su savo istorija, kiekvienas atvejis bus išnagrinėtas mūsų inspekcijos. Kalbant apie stovyklavietę, ten yra patvirtintas detalusis, techninis projektas, gauti leidimai. Ta tvora nuo seno ten stovėjo ir dabar priversti ją nugriauti būtų labai ilgas bylinėjimasis iki Aukščiausiojo teismo. Bet šis atvejis atrodo negražiai, nes sunku prieiti prie ežero, mes patys, kai darome reidus, reikia eiti mišku aplinkui, kad prieitumėme teritoriją. Bet toje vietoje ant vandens pirtis buvo, tik reikia nuvažiuoti ir pasižiūrėt, kokio dydžio ji dabar pastatyta.“
„Gerbiamos ponios, jūs mane galite priploti kaip tą musę, bet aš niekaip nesuprantu, kaip galima užsitverti valstybinį mišką?“ - replikavo A. Salamakinas.
„Šitoje vietoje šiek tiek kitaip galvoju, tai yra rekreacinė teritorija, ji yra skirta visuomenės reikmėms ir negali būti užtverta. Mes patys buvome nuvykę praeitais metais į teritoriją, mums labiau pasisekė negu Seimo nariams, nes mus įleido į teritoriją, tik mes buvome lydimi sargybinių. Mes prieš metus parašėme raštą Aplinkos ministerijai, Statybų inspekcijai, kitoms institucijoms su prašymu – padėkite atstatyti teisybę. Tai yra visuomenei skirta teritorija: kaip galima ją užtverti, kaip galima į ją neįleisti žmonių?“ - su L. Nalivaikienės pozicija neliesti tvoros nesutiko VSTT direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė.
„Palaukit, Rūta, tai ką jie visus durniais laiko, atsiprašant, kad sako, jog ten rekreacinė teritorija, gali išsinuomoti patalpas. Jeigu mane ir komiteto narius išvijo iš ten, tai kaip išsinuomoti? Jie mus durneliais laiko, pasidarė gyvenamas patalpas“, - konkrečių veiksmų iš Statybų inspekcijos reikalavo A. Salamakinas.
„Mes dar nepadarėme galutinio tyrimo, bet garantuoju, kad detaliajame plane ir techniniame projekte ta tvora bus. Nereikėjo derinti tos tvoros“, - kalbėjo L. Nalivaikienė.
„Pagal mūsų teisės aktus, kaip išeina. Tu turi rekreacinę teritoriją, pasistatai realiai gyvenamą namą, visiems deklaruoji, kad tai rekreacinis pastatas, visi mato, o realiai sustabdyti galimybių nėra. Mes tą matome, kai išduodame leidimus. Šioje vietoje reikia tvarkyti įstatymus“, - kalbėjo savivaldybės architektas M. Pakalnis.
„10 ar 15 metų vyksta velniava, o jūs tik dabar siūlot keist įstatymus“, - replikavo A. Salamakinas.
Mano, kad namų kvartalas draustinyje – nieko blogo
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė A. Stancikienė stebėjosi ne tik dėl buvusios pionierių stovyklos, bet ir dėl dviejų ištisų namų kvartalų draustinyje: „Kalbant apie Gulbinų pionierių stovyklą. Žiūrint į detalųjį planą, pavyzdžiui, parkas suderino, bet niekur neįrašė, kad reikia užtikrinti laisvą patekimą į rekreacinę zoną. Be to, pažiūrėkite, kokie mažiukiai medinukai pastatai ten buvo, o matėme, kokie ten fabrikai pastatyti po 300 galbūt ir po 400 kv. m. Ir parko direkcija saugomoje teritorijoje leido šias statybas. Jūs turėjote visus svertus. Be to, mano klausimas susijęs dar su kitu žiniasklaidoje minėtu atveju, su Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje pastatytais dviem kvartalais, t.y. „Rasų slėnis“ ir „Rasų namai“. Viename kvartale - 16 prabangių namų, kitame – 18 prabangių namų, visa tai pastatyta visiškai šviežiai: vienas prieš du metus, kitas šiek tiek anksčiau. Ar parko direkcija derino šį atvejį?“
Parko direktorė V. Petiukonienė, išgirdusi klausimą, atsisuko į savivaldybės atstovą M. Pakalnį. Ir sulaukė Seimo narės pastabos: „Jūs nežiūrėkit į poną Pakalnį. Ar jūs derinot tuos kvartalus?“
„Taip, vietoj buvusių chemijos sandėlių“, - atsakė V. Petiukonienė.
„Chemijos sandėlių, matyt, tikrai buvo 16, 18... Mes šnekame apie teritorijas, kurias reikia rekultivuoti, reikia pašalinti objektus, bet jeigu tai yra draustinis, pirmoje eilėje prioritetas turėtų būti teikiamas draustiniui. Jūs manote, kad rekultivuojant galima statyti ištisus kvartalus ir tai žalos draustiniui nedaro?“ – klausė A. Stancikienė.
„Ką chemijos sandėliai, tai gyvenamasis prioritetas yra mažesnė blogybė. Aš pasakiau, kas buvo ir kas dabar yra, aš nesu pasiruošusi taip detaliai atsakyti į klausimus“, - atsakė V. Petiukonienė.
Savivaldybės architektas M. Pakalnis teigė, kad kvartalų statybas draustinyje suderino visi: „Visos institucijos suderino, kokie 22 parašai ant to detaliojo plano.“
„Man šiuo atveju yra labai svarbi ir Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, jeigu jau savivaldybė prisiėmė išsaugoti valstybės įsteigtus regioninius parkus, tai aukščiausiame lygmenyje savivaldybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kas ten vyksta“, - kalbėjo R. Baškytė.
Direktorė užsiminė apie spaudimą ir grasinimus, nors anksčiau tai neigė
„Aš iš tokio krašto, kur samanotos bakūžės ir tai, ką pamačiau parke, sustingdė man ir žandikaulį, ir kraują. O koks vaidmuo čia yra steigėjo, savivaldybės, kokios pagalbos sulaukiate iš steigėjo, nes rezultatyvių bylų kol kas, kaip suprantu, jūs neturėjot?“ - klausė Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Vidas Mikalauskas.
„Kiek prašom pagalbos, tiek sulaukiam“, - atsakė parko direktorė.
„O jie prašo, kad leistumėt daugiau statyti. Tas prašymas iš mero A. Zuoko buvo, kad reikia tikrai leisti žmonėms čia kurtis?“ – klausė A. Salamakinas.
„Per šitiek metų daug merų buvo. Gal šitame kabinete nereikia apie tokius dalykus šnekėti, bet yra taip, kaip yra. Spaudimai ir prašymai ne iš valdžių, o iš verslo grupuočių ir gąsdinimai taip pat. Be spaudos aš jums galiu papasakoti labai daug dalykų, bet už kiekvieną savo pasakytą žodį turėsiu atsakyti, todėl leiskite man patylėti“, - kalbėjo parko direktorė V. Petiukonienė.
Direktorės pareiškimas, kad ji patyrė spaudimą ir gąsdinimus, Seimo nariams pasirodė ganėtinai keistas, nes prieš savaitę GRYNAS.lt telefonu susisiekė su parko direktore ir paklausė, kokį spaudimą ji jautė ir iš ko. Tuo metu direktorė puolė piktintis žurnalistais ir teigė, kad jokio spaudimo niekada nebuvo patyrusi.
„Aš nustebau ir net pasipiktinau jumis. Kaip jūs galite rašyti tokius dalykus, kurių nebuvo. Čia gaunasi BBS agentūra – viena boba sakė. Tas sakė tam, tas tam. Jokio spaudimo niekada iš nieko nėra gauta. Nerašykite to, ko nėra. Tai iš piršto laužti dalykai“, - prieš savaitę GRYNAS.lt sakė V. Petiukonienė.
Išlieka neaišku, ar parko direktorė tiesos nepasakė pirmą kartą, ar Seimo nariams apie spaudimą kalbėjo tikėdamasi pasigailėjimo. GRYNAS.lt žurnalistė po komiteto posėdžio paklausė direktorės apie kokį spaudimą ji kalba, jeigu prieš savaitę tai neigė, tačiau atsakymo sulaukti nepavyko, demonstratyviai nusisukusi direktorė greitu žingsniu nuskubėjo į liftą.
VTPSI viršininkė: reikia pripažinti, kad buvo suklysta
„Girdime, kad detalieji planai buvo patvirtinti 2002, 2005 metais, bet palaukite, ne panacėja detalusis planas. Procesas juk vyksta kaip: kreipiasi užsakovas į savivaldybę ir prašo išduoti planavimo sąlygas. Jas savivaldybė išduoda tik po to, kai gauna specialiuosius planavimo reikalavimus, kuriuos iškelia saugoma teritorija. Tai aš kaip suprantu, jūs kaip direkcija nekėlėte jokių specialiųjų planavimo sąlygų nei Ribiškių atveju, nei Gulbinų stovyklos atveju, nei visais kitais atvejais. Mane domina, kaip jūs išdavinėjate sąlygas, nes tada pirminis procesas iš savivaldybės tiesiog neišeitų ir būtų sustabdytas pirminiame etape“, - parko direktorės elgesiu stebėjosi A. Stancikienė.
Iš parko direktorės atsakymo sulaukti nepavyko, atsakyti į klausimą teko Statybų inspekcijos viršininkei L. Nalivaikienei, kuri laikėsi pozicijos, kad apginti viešąjį interesą labai sunku: „Pati didžiausia bėda, tai seni suderinti detalieji planai. Tu nebegali apriboti ir privalėsi išduoti leidimą būtent tokiai kvadratūrai. Apginti viešąjį interesą šiuo klausimu nei per prokuratūrą, nei per kitas institucijas neįmanoma, nes yra suėję senaties terminai. Tiesiog reikia pripažinti, kad yra suklysta, padarytos klaidos ir pagalvoti, kaip padaryti, kad daugiau tokių planų neatsirastų.“
Seimo nariai ir vėl iškėlė klausimą, kodėl tai yra vienintelis parkas Lietuvoje, kuris neturi patvirtinto savo apsaugos reglamento ir dėl to nėra specialiųjų projektavimo sąlygų, galima statyti bet kokius namus.
„Aš kai pamačiau klinikos direktorės namą, tai mane siaubas apėmė. Arba tie, kur už tvoros – architektūriniai šedevrai... Pone Pakalni, jūs architektas, ar matėte, kas ten pridaryta?“- klausė A. Salamakinas.
„Ne, aš Gulbinuose nesu buvęs. Žinot, architektūra yra toks dalykas – vienam yra gražu, kitam negražu. Negali nederinti, nes negražu, įstatyme nebėra kokybinių kriterijų. Aš galėčiau atnešti parodyti, kokius namus atneša derinti, juoksitės iki apsiverkimo. Bet jeigu yra charakteringi kraštovaizdžiai, mes turime įvardinti, kokie jie yra charakteringi ir ką mes saugome. Jokiu būdu nereiškia, kad mes visur turime saugoti lūšnas“, - kalbėjo M. Pakalnis.
„Kaip čia aiškiau pasakyti... Dėl Dievo meilės, aš pamačiau tai, kas per 25 metus atsitiko Lietuvoje, va ten. Tai yra paroda, reikia vežti žmones ir rodyti, kaip žmogus, dirbdamas normaliam darbe, uždirbo 2-3 milijonus ir statosi kažkokį tai... Velnias žino. Kaip suprasti, jeigu ateina aukščiausi komiteto valdžios atstovai ir sako jiems: eikit von, jūs čia nepageidaujami. Kas atsitiko Lietuvoj? Visi protingi sėdim žmonės, kas atsitiko? Pinigų karta yra aukščiau visko, jokios moralės, nieko, valdžios, esame - mes. Va tie „mes“ gyvena jūsų parke, reikia užtverti jį visą ir vežti žmonėms rodyti, kaip ta daktarė įsikūrusi, polikliniką turi, kaip su tuo rezervatu. Ką Lietuva padarė per tuos metus su savo skurdu ir turtuoliais. Ne septyni kartai yra atskirtis, manau, kad 100 kartų“, - padėtimi parke piktinosi dėstė A. Salamakinas.
Pasipiktino valstybinės žemės grobimu
„Čia nuskambėjo tai, kad ten normalūs žmonės gyvena. Aš manau, kad normalūs žmonės gyvena tikrai ne už grotų, jie nėra aptverti ir jie yra laisvi. Bet mane šokiravo grobuoniška intervencija į valstybės žemę, į mišką. Pasižiūrėkite, ką jie daro su paupiais, skardžiais, slėniais, takais. Ir visi sako, kad viskas gerai, nes ten kažkas išpils šiukšles. Ne dėl šiukšlių šlagbaumai statomi“, - kalbėjo V. Mikalauskas.
„Va tie šlagbaumai, kodėl jie nenuversti, ar jūs žmonių neturit? “- klausė A. Salamakinas parko direktorės.
„Jeigu bus pasakyta, kad parke negali būti šlagbaumų, bus nuversti visur“, - atsakė V. Petiukonienė.
Išgirdusi parko vadovės pasiaiškinimus, A. Stancikienė suabejojo, ar V. Petiukonienei iš viso užtenka kompetencijos užimti šias pareigas. „Ką jūs kalbat, ar jus išlaikėte visus atestavimo egzaminus ir apskritai ar galite būti direktore?“ - klausė A. Stancikienė.
„Šokiravo jūsų atsakymas dėl tų tvorų, kad štai pionierių tvora yra paveldėta ir dėl to viskas yra tvarkoje, chemijos sandėliai paveldėti ir pirtis pionierių paveldėta - visą sovietmečio palikimą mes puoselėjame. Bet dėl tvoros, galbūt ji turi teisę egzistuoti pagal leidimus, bet ar gali būti taip, kad į valstybinį mišką žmogus negali patekti, mes pabandėme, nepavyko, ar gali taip būti?“ – klausė P. Saudargas.
„Ne, negali taip būti“, - atsakė VTPSI viršininkė L. Nalivaikienė, nors jos vadovaujama tarnyba nesiskubina imtis veiksmų, kad jos neliktų.
„Dirbu 20 metų ir pirmą kartą nepatekau į teritoriją. Iki ko prisigyvenom? Buvau ištiktas šoko. Kitas dalykas, atėjom į teritoriją ir apsauginis rėkia: tik nepaveiksluokit. Kas tai? Karinis objektas? Aš nesupratau, rekreacinėj teritorijoj. Vidmantai, kodėl paveiksluoti negalima?" – A. Salamakinas klausė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vadovo V. Bezaro.
„Čia, matyt, apsauginio noras. Tos kelios klaidos, kurios padarytos 1990 metų pradžioj, dabar išlenda visu aktualumu. Pirma, privatizacija net iki pat vandens. Šito parko situacija turbūt niekuo nesiskiria nuo Neringos, daugelis nori statyti gražiose vietose. Dėl architektūros, pagrindinė bėda, gal čia ir parko direkcijos kaltė, kad vienintelis parkas, kuris neturi apsaugos reglamento ir savo nuostatuose nėra sudėjęs, kokia turi būti architektūra. Visuose parkuose labai aiškiai pasakyta: aukštis, užstatomas plotis, net stogo kampai, kokie turi būti, šitame parke kaip nėra, taip nėra“, - kalbėjo V. Bezaras.
Siūlymai perimti parką valstybei ir kreiptis į teisėsaugos institucijas
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas dar nepriėmė galutinio nutarimo dėl situacijos Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose, tačiau iš esmės yra trys siūlymai įvairioms institucijoms, kurie dar bus pakoreguoti.
Siūlyti Aplinkos ministerijai nustatyti efektyvią ir griežtą tvorų, užtvarų ir statomų pastatų atitikimo teisės aktų reikalavimams saugomose teritorijose kontrolės mechanizmą.
Siūlyti Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms ginant viešąjį interesą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl užfiksuotų pažeidimų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose įvertinimo.
Siūlyti Vyriausybei spręsti klausimą dėl parkų perdavimo VSTT kompetencijai.
Pakoreguotas nutarimo projektas bus priimtas kituose Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.