GRYNAS.lt neseniai buvo aprašęs istoriją tame pačiame parke, kai Turniškės kraštovaizdžio draustinyje, Verkių g. 136, išdygo didžiulė pilis, iškasti tvenkiniai valstybinėje žemėje, per valstybinę žemę nutiestas kelias ir užtvertas užtvaru, o parkas įnirtingai gina šias statybas. Statybas vykdė įtakingas verslininkas, tame pačiame parke turintis restoraną „Verkiai“ Linas Pučinskas. Tačiau tas atvejis toli gražu nebuvo vienintelis, GRYNAS.lt žurnalistai sužinojo apie dar vieną labai panašų atvejį tame pačiame parke, tik kitame, jau Riešės hidrografiniame draustinyje, Gulbinų g. 74, kur buvo sulygintas šlaitas, išdarkyta miško paklotė valstybinėje žemėje, o sklype kyla didžiulis namas. Šias statybas vykdo prestižinės Baltijos-Amerikos klinikos vadovė Inga Malinauskienė.
Tačiau tai dar taip pat nėra visos istorijos, kai draustiniuose išdygsta didžiuliai statiniai, o aplink sklypą naudojama valstybinė žemė šiame parke. Išnagrinėjus Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritoriją žemėlapyje, GRYNAS.lt surado daugiau nei 20 sklypų, kuriuose privatūs asmenys savo reikmėms naudoja valstybinę žemę. O kai kada į ją paprasti parko lankytojai patekti negali. Devyni nauji atvejai rasti įvairiuose draustiniuose, esančiuose šiame parke.
Statiniai valstybinėje žemėje
Žolyno gatvėje, trijuose sklypuose, kurie patenka į Antakalnio kraštovaizdžio draustinį, yra nemažai statinių. Akivaizdu, kad statiniai yra didžiuliai ir draustinio teritorijoje juos pastatyti teisiškai būtų nelengva. Tačiau dar labiau glumina tai, kad didžioji dalis statinių yra valstybinėje žemėje, o teritoriją aplink juos juosia tvora. Visa teritorija aplink namus yra aptverta, o prie kelio į teritoriją stovi vartai, taigi žmonės negali patekti į valstybinę žemę.
Sklype Žolyno g. 45B statinio sklype savininkas - Kęstutis Jaskutėlis, Advokatų kontoros „GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai“ advokatas. Jam priklauso ir visas sklypas.
Kitas kaimynystėje esantis sklypas priklauso architektei Sigitai Ambrasienei bei UAB „Visa pica“ direktoriui Bonifacui Ambrasui. Jam taip pat priklauso ir sklype esantis pastatas.
GRYNAS.lt pavyko susisiekti ne su visais draustinyje sklypus turinčiais asmenimis. Advokatas K. Jaskutėlis teigė, kad jo statiniai nėra valstybinėje žemėje: „Teiginiai apie valstybinę žemę skamba keistokai, turbūt įsivėlė klaida. Žemė buvo įsigyta prieš maždaug 15 metų iš privataus asmens.“
Vis dėlto nusiuntus advokatui nuotrauką su sklypų ribomis atsakymo sulaukti nebe pavyko.
Paklausus, ar statiniai yra valstybinėje žemėje, B. Ambrasas neatmetė, kad gali būti, jog yra užtverta dalis valstybinės žemės: „Gali būti, nežinau. Mano namas yra vidurinis, ten kažkur 15 metų tas namas stovi. Bet žmonės ten vaikšto pro šalį, tik į kiemą įeiti negali. Skambinkite Vidai (Petiukonienei, parko direktorei - aut. pas.), ji geriau viską žino.“
Kūdra valstybinėje žemėje ir gausybė statinių draustinyje
Turniškės kraštovaizdžio draustinyje esančiuose dviejuose sklypuose - Verkių g. 126 ir 128 - pastatyta nemažai statinių. Negana to, aplink sklypus esanti valstybinė žemė yra neprieinama visuomenei ir naudojama tik sklypų savininkų. Iš žemėlapio nuotraukos panašu, kad valstybinėje žemėje veikla vyksta abiejuose sklypuose.
Vieno sklypo savininkai valstybinėje žemėje iškasė tvenkinį ir iki pat dabar sėkmingai juo naudojasi, dar yra išgrįstas takelis nuo tvenkinio iki namo, panašu, kad valstybinėje žemėje stovi ir kiti statiniai, o įdomiausia yra tai, kad prie tvenkinio niekas negali prieiti, nes iš vienos pusės du sklypus juosia aklina tvora, iš kitos pusės yra natūralus kanalas ir prie tvenkinio valstybinėje žemėje labai norint galima tik priplaukti. Taip pat ten galimai lygintas šlaitas, sėta žolė ir visa tai padaryta draustinio teritorijoje.
Vienas sklypas draustinyje priklauso Jonui Voluckiui, įmonės „Kodmeda“, kuri Lietuvos gydymo įstaigoms tiekia rentgenodiagnostines medžiagas ir įrangą, direktorius. Sklypas, šalia kurio yra iškastas vandens telkinys, priklauso Gintautui Kazlauskui – įmonės „Literna“ direktoriui. Įmonės veiklos sritys yra didmeninė prekyba, elektrodalys ir elektroįranga.
„Ten šalia yra tas tvenkinys, ten kaimyno. Pas mane nieko valstybinėje žemėje nėra“, - komentavo J. Voluckas.
G. Kazlauskas GRYNAS.lt teigė kad tvenkinys yra sena pelkė, tačiau GRYNAS.lt turimos archyvinės nuotraukos įrodo, kad tai nėra tiesa, nes nei 2006, nei 2009 metais tvenkinio ten nebuvo: „Jau kai pirkau, šalia mano sklypo buvo užpelkėjusi kūdra, aš ją išvaliau ir sutvarkiau. Už gerus darbus aplinkos apsaugos departamento buvau nubaustas.“
Kitame draustinyje – dar vieni „rūmai“
Tuputiškių geomorfologiniame draustinyje, Džiaugsmo g. 50, taip pat galima aptikti įdomių statybų atvejį. Viduryje miškų, draustinyje, galima pamatyti net kelis statinius ir didžiulį namą. Negana to, prie sklypo prijungtas ir gabaliukas valstybinės žemės.
Registrų centro duomenimis, sklypas ir pastatas priklauso Janinai Armoškienei bei Edmundui Armoškai. Jis yra buvęs verslininkas, dabar vienas stambiausių Lietuvoje meno kolekcininkų, kūrinių padovanojęs net Valdovų rūmams.
Su E. Armoška GRYNAS.lt susisiekti nepavyko.
„Milijonierių advokato“ valdos draustinyje
Iškartų kraštovaizdžio draustinyje stovi didžiulis namas, nors maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose – 0,2, bet neviršijant 300 kv.m sklypo užstatymo. Vis dėlto GRYNAS.lt šaltiniai abejoja, ar šis namas telpa į užstatymo intensyvumo rėmus. Be to, archyvinėse nuotraukose sklype nesimato jokios senos sodybos. Ir dar vienas dalykas, pagal įstatymą draustiniuose draudžiama statyti statinius bei plėsti sodybas šlaituose ir 50 m atstumu nuo jų. GRYNAS.lt šaltiniai abejoja, ar 50 m atstumas nuo šlaito išlaikytas.
Negana to, per valstybinę žemę draustinyje iki namo yra nutiestas kelias, dėl kurio buvo kilę net teisminių ginčų, tačiau teismo nuosprendis teisininkui buvo palankus. Prie kelio stovi ženklas „eismas draudžiamas“, taigi šiuo keliu valstybinėje žemėje naudojasi tik advokatas.
Visa ši valda priklauso „milijonierių advokatu“ vadinamam Martynui Žilinskui, jis ne vienoje byloje atstovavo „VP grupės" narių – vienų įtakingiausių verslininkų Lietuvoje – interesams, jis taip pat buvo Nerijaus Numavičiaus ir jo žmonos Linos skyrybų advokatas. Advokatas taip pat gynė garsų krepšininką Simą Jasaitį skyrybų su žmona byloje.
„Ten buvo didelė sodyba, todėl ir atstatytas didelis namas, dabar teisminiai ginčai yra pasibaigę. Šiaip manau, kad žmogus gali apsitverti tik tiek teritorijos, kiek jam priklauso, kitaip negalima“, - GRYNAS.lt sakė M. Žilinskas.
Namas – pusiau valstybinėje žemėje
Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje stovi namas, kuris apskritai užeina už sklypo ribos ir pusė jo patenka į valstybinę žemę. Sklypo ir pastato savininkai yra Regina Veselienė ir Martynas Veselis, kuris yra VšĮ „Natūralumo galia“, įmonės, kuri veda seminarus apie sveiką gyvenimo būdą, vadovas. Jis GRYNAS.lt užsiminė apie tai, kad parkas prašė sutvarkyti šalia esantį mišką.
Namas stovi pusiau valstybinėje žemėje, o privačiame sklype auga tujos. GRYNAS.lt žurnalistus prie sklypo pasitiko tik keli skalijantys dideli šunys, laimei, jie buvo aptvertoje teritorijoje.
„Tą namą, kai pirkom, tai jis koks buvo, toks buvo. Mes nieko nepristatėme. Namas yra gal net 1970 metų statybos. Su parko direkcija kalbėjome. Kai jie aplinkui miškus pjovė, tai jie paprašė pagalbos, kad mes padėtumėm tuos medžius sutvarkyti. Tai mes aplink sklypą viską susitvarkėme“, - pasakojo M. Veselis.
Užtverta valstybinė žemė
Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, Ribiškių take 8, yra užtvertas didžiulis plotas valstybinės žemės. Taip pat aplinkui nulygintas šlaitas, užsodinta veja, akivaizdžiai sudarkytas valstybinis draustinio plotas, o tvora taip pat juosia didžiulį plotą.
Valstybinėje žemėje yra sukurtas daržas, panašu, kad ten sklypo savininkai ūkininkauja. Tvora nepanaši į naują, todėl išlieka neaišku, kodėl ne vienerius metus leidžiama aptverti valstybinę žemę. Sklypas priklauso Jonui Valentukevičiui, o namas Arthurui Markusui Ebersonui.
Kitas atvejis, kur yra užtverta valstybinė žemė, – Rūtų g. 21. Nors šalia esantis namas nepatenka į parko teritoriją, tvora yra aptvertas valstybinės žemės plotas, kuris yra Lydlaukių geomorfologiniame draustinyje. Dalyje teritorijos tvoros nebeliko, yra tik kuoliukai, tačiau yra tankiai susodintos tujos, suformuota gyvatvorė ir valstybinė žemė draustinyje tapo privataus kiemo pratęsimu.
Sklypas priklauso Beatai Dovgialo, kuri GRYNAS.lt teigė, kad jokios tvoros aplink savo sklypą nemato.
„Nežinau, negaliu atsakyti jums į šitą klausimą, aš tai nemačiau ten jokios tvoros“, - GRYNAS.lt kalbėjo B. Dovgialo.
Vis dėlto, GRYNAS.lt žurnalistai buvo nuvykę į vietą ir tvorą bei tujų gyvatvorę matė savo akimis, todėl išlieka neaišku, kaip tvoros nemato sklypo savininkė.
Aplink sklypą „sutvarkyta“ draustinio žemė
Markučių kraštovaizdžio draustinyje, Dilgynės gatvėje 3A ir 3B, stovi nemaži namai. Negana to, aplinkui yra „sutvarkytas“ nemažas plotas valstybinės draustinio žemės, užsėta veja. Namas ir sklypas Dilgynės g. 3B priklauso Lilijai Žukauskienei, kuri, internete prieinamais duomenimis, yra buvusi Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento direktorė. O sklypas Dilgynės g. 3A priklauso Onai Grešnajai. Pastaroji, internete prieinamais duomenimis, yra buvusi Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinė bei visuomenės veikėja. 1995–1997 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narė.
Viename iš sklypų yra net aptvertas valstybinės žemės gabalėlis, prie sklypo dabar vyksta mįslingi statybos darbai, panašu, kad gali būti įrengta automobilių parkavimo aikštelė. Kitame sklype tvora yra tik aplink sklypą, tačiau akivaizdu, kad žmonės taip pat „aptvarkė“ valstybinės žemės plotus aplinkui. Be to, sklype stovi nemažai statinių ir didžiulis namas. O visa tai padaryta draustinio teritorijoje. Įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad 1995 metų archyvinėse žemėlapio nuotraukose šioje teritorijoje nėra matoma jokių senų sodybų, todėl išlieka neaišku, kaip ir kodėl leista draustinyje statyti naujus namus.
Dar vienas atvejis, kai aplinkui sklypą yra „sutvarkytas“ didelis valstybinės draustinio žemės plotas, yra Ribiškių kraštovaizdžio draustinyje, Ribiškių take 10. Sklype galima rasti statinių valstybinėje žemėje, tiesa, jie yra seni. Tačiau visas valstybinės žemės šlaitas yra išlygintas, užsėtas veja, prisodintas dekoratyvinėmis gėlėmis bei augalais. Visa tai padaryta draustinio teritorijoje, kur tokie darbai yra draudžiami.
Sklypas priklauso nekilnojamo turto įmonės „Ireco būstas“ direktoriui Sauliui Kulviečiui ir Ingai Kulvietei, tačiau savininkas daug pakomentuoti negalėjo, nes sklypą įsigijo neseniai.
„Negaliu nieko pakomentuoti, nes įsigijome tik prieš savaitę laiko“, - kalbėjo S. Kulvietis.
Ne su visais šių išvardintų sklypų ir pastatų savininkais GRYNAS.lt žurnalistams pavyko susisiekti.
Savivaldybė pradėjo vidinį tyrimą
Visa ši informacija su devyniais statybų ir valstybinės žemės užėmimo atvejais įvairiuose draustiniuose Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei, buvo klausiama, ar statyboms yra išduoti leidimai. Tačiau savivaldybė teigė po GRYNAS.lt tyrimų pradėjusi vidinį tyrimą ir pati besiaiškinanti situaciją parke.
„Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo vidinį tyrimą dėl Verkių ir Pavilnių regioninio parko veiklos, todėl, kol vyksta tyrimas, savivaldybė susilaiko nuo platesnių komentarų“, - laiške rašė savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė.
R. Šimašius svarstytų variantą dėl parko perdavimo valstybei
Po GRYNAS.lt tyrimų dėl situacijos parke sunerimo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, kuris kaip vieną iš siūlymų svarsto galimybę parką perimti iš savivaldybės ir prijungti prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius svarstytų tokį pasiūlymą.
„Mero nuomone, Seimo narių pasiūlymas perduoti parką valstybei iš tikrųjų svarstytinas variantas, nes šiuo metu savivaldybė neturi pakankamai svertų kontroliuoti, kas vyksta parke, mat nelegalių statybų ir kitų aktualių probleminių klausimų priežiūra patikėtos kitoms valstybės institucijoms“, - Vilniaus mero nuomonę perdavė jo patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
Pasak jo, R. Šimašius laukia ir parko direktorės Vidos Petiukonienės pasiaiškinimo: „Vilniaus meras dar nebuvo susitikęs su parko direktore, nes vis dar laukia jos raštiškų paaiškinimų dėl naujienų portale „Delfi“ aprašytų atvejų.“
Po GRYNAS.lt tyrimų – daugybės institucijų dėmesys
Po GRYNAS.lt tyrimų apie statybas Verkių ir Pavilnių regioniniuose parko prižiūrimuose draustiniuose Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sudarė komisiją iš keturių institucijų: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI), Valstybinės miškų tarnybos bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Visa GRYNAS.lt turima informacija apie šiuos atvejus buvo perduota šioms institucijoms, kurios teigė juos ištirsiančios.
Taip pat informacija buvo perduota ir Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri nepriklauso ministro suburtai komisijai, bet teigė visus atvejus ištirsianti savo atžvilgiu.
„Atliksime patikrinimus ir jei bus nustatyti pažeidimai, imsimės visų priemonių, kurios yra numatytos įstatymuose“, - laiške rašė NŽT atstovas Audrius Gelžinis.
Aplinkos ministras: parko vadovai sau leidžia per daug
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė, kad parko vadovė sau leidžia per daug: ne tik, kad nedraudė darkyti gamtos draustiniuose, bet kai kuriais atvejais tai netgi leido.
„Manau, kad kai kurie saugomų teritorijų vadovai įvardyti imasi daugiau negu galėtų sau leisti. Ne tik, kad nekontroliavo ir nedraudė, bet derino ir leido. Gali būti puikiai sutvarkyta, žalos nepadaryta, bet vis tiek tai turi būti atitinkamai suderinta. Dabar pasitvarko taip, kaip reikia, ir žiūri, kokios bus baudos, gal pavyks išsisukti. Matyt, reikės peržiūrėti sankcijas ir griežtinti atsakomybę, nes yra turtingų žmonių, kurie namo, kad yra aukščiau už įstatymą, tvarkas ir vadovus, kitą kartą gal ir juos pastato į tokią padėtį, kad jie suderina“, - kalbėjo K. Trečiokas.
Pasak ministro, parką galbūt ir galėtų perimti valstybė, bet ir dabar krūvis yra nemažas: „Vienas iš galimų sprendimų buvo toks, kad galbūt reikėtų perimti Saugomų teritorijų tarnybai, bet ji ir su savo teritorijom pilnai nėra susitvarkiusi, tai dar didingi krūvį. Bet jeigu kartu sutartume, kad tai būtų visiems geriau, kodėl ne. Anksčiau apie šitą problemą negirdėjome, parkas savarankiškai tvarkėsi, bet kad jie turi statytojų interesų, vystytojų interesų, mums niekas nesigyrė.“
A. Salamakinas: reikia imtis radikalių priemonių
Po GRYNAS.lt tyrimų situaciją parke nagrinėja ir Seimo aplinkos apsaugos komitetas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas GRYNAS.lt teigė, kad problemų dėl parko pastebėjo jau prieš metus, bet dabar metas imtis radikalių priemonių.
„Šitas statinių skaičius manęs tikrai nestebina. Jau prieš metus mačiau, kad ten vyksta tikrai kažkas negero, bandėme šnekėtis ir su Saugomų teritorijų tarnybos tuometine vadove Rūta Baškyte, ji irgi patvirtino, kad ten yra negerai, bet viskas priklauso nuo nelemto jo pavaldumo. Tuometinis meras Artūras Zuokas turėjo daugiau dėmesio skirti, jam buvo sakoma, bet visą laiką sakė, kad tai savivaldybės jurisdikcijoje ši teritorija ir tarsi Seimui draudžiama kištis, bet kai pamatėme, kad tie dalykai nesustoja, teko įsikišti ir Seimui. Prieš metus ir gražiuoju, ir piktuoju prašiau, kad arba jūs tvarkotės, arba ieškosime kitų priemonių. Jeigu jūs radote tiek atvejų, tada reikia imtis radikalių priemonių“, - kalbėjo A. Salamakinas.
A. Salamakinas ne kartą sakė girdėjęs, jog parko direktorė patyrė spaudimą. Paklausus, kas jam taip sakė, paaiškėjo, kad ši informacija buvo paskleista iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos: „Manau, kad pirmiausiai tai yra direktorės problema, kada buvo aiškinama, kad ji negali atsispirti spaudimui įtakingų žmonių. Nu atsiprašau, tada kreipkis į vyresnę vadovybę ir t.t. Jai reikėjo iš karto kelti aliarmą. Aš kalbėjau su R. Baškyte ir klausiau, kodėl tokie dalykai vyksta ir ji man tada pasakė, kad direktorė patiria didžiulį spaudimą.“
GRYNAS.lt primena, kad Pavilnių ir Verkių regioninio parko vadovė V. Petiukonienė praėjusį trečiadienį neatvyko į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį, nors ir buvo kviesta. Toks parko vadovės elgesys supykdė Seimo narius, nes jie V. Petiukonienei turėjo daug klausimų. Nors vadovė ir neatvyko, jos atžvilgiu buvo išsakyta labai daug kritikos ir kilo diskusijos, ar ji toliau gali eiti savo pareigas.
Komiteto nariai ketina patys apsilankyti parke ir apžiūrėti GRYNAS.lt aprašytus statybų draustiniuose atvejuose. Trečiadienį Aplinkos ministerijos iniciatyva į orą kyla sraigtasparnis, iš kurio atsakingi specialistai parke ieškos daugiau nelegalių statybų atvejų.
Parko direktorė: pasipiktinau jumis
Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direktorė V. Petiukonienė GRYNAS.lt teigė, kad jokio spaudimo nėra patyrusi iš nieko ir statybų leidimus derino savo nuožiūra.
Paklausta, ar jautė spaudimą, ji nesutiko su A. Salamakinui R. Baškytės perduotais teiginiais: „Aš nustebau ir net pasipiktinau jumis. Kaip jūs galite rašyti tokius dalykus, kurių nebuvo. Čia gaunasi BBS agentūra – viena boba sakė. Tas sakė tam, tas tam. Jokio spaudimo niekada iš nieko nėra gauta. Nerašykite to, ko nėra. Tai iš piršto laužti dalykai ir galvoju, kaip aš atrodau kaip žmogus prieš visas savo valdžias, aš labai nemėgstu neteisybės. Palaukime, kol pasibaigs tyrimas ir tada gali paaiškėti, kad tai visai ne direkcijos kompetencija“, - kalbėjo V. Petiukonienė.
GRYNAS.lt pateikia interviu su V. Petiukoniene:
- Aš visuomet stengiuosi išsiaiškinti, kieno tai kompetencija. Bet sutikite, kad direkcija pirmoji turėtų signalizuoti dėl pažeidimų?
- Bet direkcija ir signalizuoja. Jūsų yra paklausimas dėl Verkių 126-128. Ten buvo kastas tvenkinys savaitgalį. Mes iškvietėme aplinkos apsaugos inspekciją. Jai perdavėm informaciją, ji dirba savo darbą, bet padvėsusios katės vis tiek kariamos ant mano galvos. Kiekvienas mes turime savo kompetenciją, mes esame atsakingi už gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. Aš negaliu būti atsakinga ir už Miškų tarnybą, ir Statybos inspekciją, ir aplinkos apsaugos departamentą.
- Sakote, kad esate atsakinga už gamtos apsaugą. Ar čia gamtos apsauga yra išdarkyti plotai valstybinės žemės, paklotės, dvarai draustiniuose?
- Ar išdarkyti, ar sąvartynai išvalyti? Šnekėkime profesionaliai.
- Tvenkiniai buvo kitoje vietoje negu sąvartynas. Nesakau, kad yra blogai valyti sąvartynus, bet jūsų parke daugybė tokių atvejų su valstybine žeme.
- Palaukime tyrimo pabaigos ir pasižiūrėkime, ar iš tikrųjų parko direktorė yra pats didžiausias nusikaltėlis visame tame, ką jūs konstatuojate. Aš 17 metų dirbu darbą su tokia meile ir atsidavimu, nei darbo valandų, nei savaitgalių nežiūrėdama. Įvertinimas darbo ir kultūros paveldo vertybių atkūrime, ir pritaikyme, ir darbas su visuomene. Šitiek metų dirbant darbą sumalt, sutrypt ir visi sako: o mes net nesitikėjome, kad tu tokia. Atrodo toks menkas niekas – keletas straipsnių, kurie nubraukia visus žmogaus gyvenimo nuopelnus.
- Tai nėra menkas niekas, tai yra jūsų draustiniai, apstatyti dvarais...
- Palaukime tyrimo išvadų ir pasižiūrėsime.
R. Baškytė apie spaudimą direktorei: negaliu šito įrodyti
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui A. Salamakinui, jo žodžiais tariant, teigė, kad parko direktorė jautė spaudimą. Tačiau pati V. Petiukonienė aiškino jokio spaudimo nepatyrusi. GRYNAS.lt paklausus, ar tikrai turi kažkokios informacijos apie galimą spaudimą, R. Baškytė teigė, kad įrodyti to negalima.
„Aš tik apie keletą atvejų, o šiaip ten visko būna, Vilnius yra ganėtinai atsakinga teritorija. Aš dabar negalėčiau nei įrodyti, nei parodyti ir pati ji, manau, šito nesakytų. Ji sakė, kad prisiims atsakomybę už visus atvejus“, - kalbėjo R. Baškytė.
Žinote daugiau nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt, garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.