Kilometrinėse automobilių eilėse, vykstantiems į Kuršių neriją ir atgal, po 2–3 valandas stovėti tenka ne tik savaitgaliais, bet jau ir darbo dienomis.
Į pagalbą skuba sustiprintos kelių policijos pajėgos, tačiau Smiltynės perkėlos vadovas sako, kad automobilių kamščių per metus būna vos 3–4 savaitgalius.
„Kai eilė yra tvarkoma ir nėra važiuojančių be eilės ar važiuojančių ne visai sąžiningai, tada ta eilė juda ir visi puikiai supranta, kad tai tiesiog kamštis, kokių būna ne tik prie kelto, tačiau ir autostradoje, ir miestuose“, – teigia „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Darius Butvydas.
Netrukus į Klaipėdą atplauks itin dideli laivai, kurių apsisukimo vieta ties naująja Smiltynės perkėla. Keltų darbą, specialistų teigimu, maždaug iki pusvalandžio gali tekti stabdyti. Uostamiesčio gatves užkimš dar daugiau automobilių.
Specialistai tvirtina, kad kuo skubiau būtina nuspręsti, ką statyti – tiltą, kuris, skaičiuojama, kainuotų apie 200 mln. litų, ar, pavyzdžiui, tunelį.
„Tunelis būtų tris kartus trumpesnis ir tris kartus pigesnis. Antra, jo eksploatacija būtų daug paprastesnė“, – teigia inžinierius statybininkas Juozas Zykus.
Anot Uosto direkcijos, geriausiai tiktų lengvų konstrukcijų estakada. Ją pastačius pietinėje miesto dalyje, automobiliams nebereikėtų važiuoti į centrą. Jos prieigose įrengus aikštelę, sumažėtų srautai į Neringą.
„Šiandien transporto srautus reguliuoja ne keltai, o mokestinė sistema. Keltai tiktai gali sukelti problemą t. y., kamščius, emisijas, arba gali nesukelti“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Pastačius statinį per marias būtų išspręsta automobilių kamščių problema, ekologijos ir užterštumo klausimai. Naujasis aplinkos ministras yra pasisakęs prieš tiltą į Kuršių neriją.