„Grigiškių“ vadovas: be aplinkosauginio ženklo negali patekti į užsienio prekybos tinklus

GRYNAS.lt jau rašė apie aplinkosauginį ne maisto produktų ženklinimą „ES gėlės“ logotipu. Šiuo ženklu žymimi produktai, kuriuos gaminant buvo padarytas minimalus poveikis aplinkai. Tiesa, Lietuvoje dažniau atpažįstami maisto produktus žymintys ženklai, o bendrovių, kurios būtų sertifikavę savo produkciją pagal „Ecolabel“ („ES gėlės“) ženklo reikalavimus – vos kelios.

Tačiau medienos perdirbimo ir popieriaus gamybos įmonės „Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis teigia, jog šiaurės šalyse aplinkosauginiais ženklais nepaženklintų prekių jau nepripažįsta dalis prekybos centrų. Todėl „Grigiškės“ tapo viena iš dviejų Lietuvos įmonių, kurių produkcija buvo sertifikuota ir paženklinta „ES gėlės“ ženklu. GRYNAS.lt su šios akcinės bendrovės prezidentu kalbasi apie tokio sprendimo motyvus.

- Kodėl siekėte paženklinti savo gaminius aplinkosauginiu ženklu?

- Su atitikties aplinkosaugai reikalavimais susidūrėme dar prieš keletą metų, norėdami parduoti produktus į Skandinaviją: dauguma Skandinavijos prekybos tinklų reikalauja, kad tiekiama produkcija atitiktų aplinkosaugos reikalavimus. Atitikties sertifikatas gali būti skandinaviškas (Žalioji gulbė) ar koks kitas, svarbu, kad jis būtų. Be jo ir Skandinavijoje, ir Vokietijoje, ir kitose šalyse tiesiog negali patekti į prekybos tinklus. Tam tikrose šalyse nuo seno labiau paplitę vienokie ar kitokie ženklai – Vokietijoje vienoks, Skandinavijoje kitoks ekologiškumo ženklas – ir jį žmonės lengviau atpažįsta. 

Tai nėra vien įėjimo į atskiras rinkas klausimas: toks sertifikatas parodo ir tam tikrą konkurencinį pranašumą, ir požiūrį į vartotoją, todėl mes turėjome galvoti ir kažką pasirinkti.Pasirinkome universalų ženklą, kuris galėtų būti naudojamas ne tik Skandinavijoje, bet ir kitose rinkose. Lietuvoje dar nesusidūrėme, kad kas nors reikalautų tokio ar kitokio aplinkosaugos sertifikato ar ženklinimo, nes Lietuvoje tai vis dar yra naujiena.

- Ar sertifikavimo procesas buvo sudėtingas?

- Setifikavimo procesas tikrai nebuvo lengvas. Mūsų gamyba ir žaliavos buvo tikrinamos pagal eilę klausimų... Vien užpildyti klausimynus neužtenka. Tiesą sakant, dar prieš pradėdami formalų sertifikavimo procesą, mes pasitikrinome kompanijos viduje - ar tikrai atitinkam kriterijus, ar ko nors nepamiršom, nepraleidom, nepražiūrėjom.

Didžiausia problema yra žmonės – jų supratimas, kaip tas ženklas veikia, kad jie turi laikytis tam tikrų procedūrų, ir taip toliau. Čia didesnė problema, ir jos sprendimas trunka ilgiausiai – žmonėms paaiškinti, pasakyti, nurodyti ir apmokyti, kaip viskas turi būti daroma.

- Kaip žmonės priėmė šiuos pokyčius?

- Tai nebuvo itin dideli pokyčiai, jie buvo suprantami. Mūsų žmonės jau supranta, kad negali teršti gamtos, kad privalo laikytis taisyklių. 

Mums dažnai rėžia akį pavyzdžiui, išvažiavus kur nors į kitas šalis – Rusiją ar dar kažkur – kur pakelėse primėtyta visko, butelių ir taip toliau, kur tiesiog matai, kaip šiukšles per langą išmeta... Mūsų žmonės tą jau supranta, nes jie pavažiuoja į Vakarus, Skandinaviją, ir mato, kad ten niekas taip nedaro – ir patys keičiasi. Matai, kaip per langą išskrenda iš automobilio cigaretė – nors imk, stabdyk ir sakyk, paaiškink žmogui – bet aš tikiuosi, kad tas keičiasi, ir į gerąją pusę.

Ir tos akcijos „Darom“ daugeliui tikrai padėjo: kada išeina žmonės į talkas, mato, kad „aš šiukšlinau ir aš dabar turiu susirinkti šiukšles“. Kai tas šiukšles susirenka, pamato, kad tikrai vaizdas visai kitoks – gražu, kada gamta neprišiušklinta – ir tai suveikia.

- Kiek kainavo pats sertifikavimo procesas ir kiek kainuoja jo palaikymas?

- Serifikavimas apima daug procesų, taip pat ir pakuotės keitimo, todėl kiek kainavo visas procesas, viešai neatskleisime. O sertifikavimo metinis mokestis yra apie 1700 Lt – mūsų dydžio įmonei tai nėra dideli pinigai. 

- Kokią produkciją ženklinate šiuo ženklu?

- Šis ženklas apima visus mūsų plonojo popieriaus gaminius – tualetinio popieriaus, servetėlių, nosinaičių, popierinių rankšluosčių. Visų, išskyrus tuos gaminius, kurie turi spalvą arba kvapus , nes šie priedai mažina ekologiškumo lygį. Šis aplinkosauginis ženklas gali būti naudojamas ant 132 mūsų gaminių. 

- Ar šiuo ženklu pažymėta produkcija parduodama Lietuvoje? Ar jį pastebi vartotojai?

- Kadangi dar nepraėjo metai, dar ne ant visų pakuočių šis ženklas yra atvaizduojamas, todėl mes tokio tyrimo dar nedarėme. Ateityje tikrai norėtume tokį tyrimą pasidaryti ir pažiūrėti, ar žmonės supranta, ar žino, ar mato, kuo skiriasi vienoks produktas ir kitoks produktas, kaip jis pagamintas, iš kur jis atvežtas. Ateityje darysime tokius tyrimus.

 Kai jau padarai kokybišką produktą, būtų „griekas“ nepasisakyti, kad tai yra geras produktas. Kai kas vis dar galvoja, jei gaminys atvežtas , iš užsienio importuotas, tai jis yra geresnis nei vietinis. Bet manau, kad šiandien tai jau toli gražu nėra teisybė – didelė dalis produktų, pagamintų vietoje, yra tiesiog geresni.

- Kokie tolimesni jūsų planai šioje srityje?

- Prieš keletą metų mes pasistatėme pirmąją biokuro katilinę, ir šiandien beveik nenaudojame dujų, nenaudojam iškastinio kuro – naudojame ekologišką, iš atsinaujinančių šaltinių, iš biomasės. Taip pat pradėjom statybas „Klaipėdos kartone“, ir po metų ir ten turėsime katilinę, kur taip pat naudosime kurą tik iš atsinaujnančių šaltinių (biomasės). Dar vieną tokią katilinę statome Grigiškėse, nes planuojame savo veiklos plėtrą – planuojame iki 2014 m. pastatyti dar vieną modernią popieriaus mašiną, tuomet mūsų gamybiniai pajėgumai beveik padvigubės.

Turėkime omenyje, kad pas mus higieninio popieriaus vartojimas dar augs 2- 3 kartus: jeigu dabar Baltijos šalyse per metus naudojama apie 7 kg vienam gyventojui, tai Vakaruose – 16 – 19 kg, tad tai yra didelis augimo potencialas. Tuo metu jeigu pažiūrėsime į Rusiją, Baltarusiją – ten sunaudojama vos apie 2 kg higieninio popieriaus. Tualetinio popieriaus sunaudojimas nedidės –daugiau potencialo turi kitos higieninio popieriaus rūšys, ypač virtuviniai rankšluosčiai, dar yra servetėles, nosinaitės ir visi higieniniai popieriai.