Vandens lygis akivaizdžiai nukrito
Susisiekus su Karoliu, jis informavo, kad krentantį Buivydiškių I tvenkinio vandens lygį pastebėjo vakar pavakare. „Supratau, kad bus bėda su pralaida, nes II tvenkinio vandens lygis geras (net kiek per aukštas), o pirmo – nukritęs“, – sako jis.
„Nuvažiavęs iki pralaidos pastebėjau, kad keli vyrai jau mėgina kažką parankinėm priemonėm tvarkyt – buvo pralaužta medinė pralaidos pertvara ir vanduo didele srove bėgo per skylę. Nuvykę į vietą visa tai dar pamatysite, vanduo toliau bėga. Susiradome kažkiek papildomų lentų, bet jos mažai padėjo, nes srovė stipri, skylė didelė, pralaidai reikia rimto tvarkymo. Bėda čia tame, kad per keliolika metų medinė pralaidos pertvara tiesiog perpuvo. Prireikė tik paskutinės liūties, vandens lygis pakilo, sukilo slėgis tvenkinyje ir pralaidą pralaužė“, – komentavo jis.
Vyro teigimu, per vakar dieną vanduo nukrito apie 1 m, o per šiąnakt – dar apie 0,2 m. „Spėju, kad natūralaus papildymo iš kitų tvenkinių gali neužtekti ir vandens lygis toliau žemės. II ir III tvenkiniuose pralaidos solidesnės, su sklendėm, o I-asis – tiesiog su medine pertvara, kuri su laiku supuvo“, – kalbėjo pašnekovas.
Karolis sako, kad Buivydiškių tvenkiniuose gyvena ir peri ausuotieji kragai, įvairios antys, laukiai, gulbės, jam taip pat ne kartą teko girdėti didžiają krakšlę, matyti vėžių. Anot jo, į tvenkinį vietiniai žvejai nuolat įleidžia atsivežto mailiaus: lynų, karosų, yra ešerių, o pagal ten ateinančių žvejų skaičių, žuvies juose tikrai turėtų būti.
Aiškinasi situaciją
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad Vilniaus AAI ir Vilniaus GGAAI pareigūnai šiandien buvo vietoje.
„Nustatyta, kad Buivydiškių I tvenkinio pralaidoje supuvo lentos ir galimai viena iš jų sulūžo, dėl ko pradėjo kristi vandens lygis tvenkinyje. Požymių, kad pakenkta gamtos ištekliams šiuo metu nėra, kritusių žuvų neaptikta. Informuosime Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Susisiekimo ministeriją dėl pažeisto hidrotechninio įrenginio, kad pagal kompetenciją imtųsi priemonių dėl pralaidos sutvarkymo ir tvenkinio vandens lygio kritimo sustabdymo“, – praneša departamentas.
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas apie trečią valandą popiet sakė, kad šiuo metu žinoma tik tiek, kad buvo vykdyta rekonstrukcija dėl didesnio pralaidumo, tačiau daugiau duomenų šiuo metu nėra, aplinkosaugininkai į savivaldybę kol kas nesikreipė.
Miesto savivaldybė bando išsiaiškinti realią situaciją.
Papildyta 17.00
Vietinė gyvūnija poveikį pajus
Lietuvos hidrobiologų draugijos narys, ichtiologas Kęstutis Skrupskelis sako, kad šiuo metu yra dideli karščiai, todėl sumažėjęs vandens tūris tvenkinyje reiškia, kad visas likęs vanduo daug greičiau sušils.
„Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažesnis ištirpusio deguonies kiekis vandenyje, taigi natūralu, kad sumažėjęs vandens lygis jeigu ne tiesiogiai, tai bent jau per šalutinį poveikį – deguonies stygių, tikrai pasireikš kaip neigiamas poveikis žuvims. Dėl to, kad staiga sumažėjo vandens, pavojaus žuvims žūti kaip ir nėra. Jos visos jau baigė savo nerštą, tikimybė, kad išdžius ikrai, labai menka. Nebent porcijomis neršiantys karosai galėjo būti juos padėję šiuo metu. O žuvų mailius pakankamai protingas, kad atsitrauktų, taigi jis tikrai neliko sausumoje“, – aiškina K. Skrupskelis.
Anot jo, dėl nusekusio tvenkinio pavojus gali kilti įvairioms vabzdžių lervoms, nes šiuo metu vyksta vandens bestuburių ritimasis. Taigi, dalis tų lervų galėjo likti sausumoje, išdžiūti ir žūti.
Ornitologas Marius Karlonas sako, kad šiuo metu yra paukščių perėjimo sezono pabaiga ir dar peri ar jauniklius augina kai kurie paukščiai.
„Jeigu ten yra užpelkėjusių pakraščių, nendrynų, ten tikrai galėjo būti vandens paukščių, kaip pavyzdžiui, ausuotųjų kragų, lizdų. Jie kartais savo lizdus suka iki pat rugpjūčio mėnesio. Taip pat kartais antys veda vėlyvas vadas žolės tankmėje ar nendrynuose. Vis dėlto, nemažos dalies paukščių, ypač vandens, jaunikliai būna išsiritę jau gegužės mėnesį. Jeigu tvenkinys visiškai išsektų ir nebūtų kito šalimais, antys ir kragai su jaunikliais negalėtų pereiti į toli esantį vandens telkinį. O kragiukai išvis nelabai vaikšto, tik plaukia. Jei taip nutiktų, reikėtų jau žmogaus pagalbos juos pergabenant į kitą vandens telkinį“, – pasakoja ornitologas.
Jo teigimu, didžiausias pavojus paukščiams kyla dėl to, kad nusekus pakrantei, jos žolėse ir nendrynuose esantys sparnuočių lizdai tapo prieinami plėšrūnams: „Tokiu atveju prie lizdo prieiti gali ne tik natūralūs plėšrūnai, tokie kaip audinės, kiaunės, bet ir katės.“
Papildyta 18.37
Tikrino narai
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas apie pusė septintos vakaro informavo, kad kaip paaiškėjo, buvo pajudėjusios tvenkinio užtvankos pertvarinės lentos ir sunkėsi vanduo.