Gyvūnų kankintojai neturi ribų: išmokite atpažinti krauju aptaškytą inkvizitorių

Nors šiandien Lietuvoje brakonierių ir yra sumažėję, tačiau aplinkosaugininkai ar vietos gyventojai miškuose vis dar randa tuščių, o kartais ir su įstrigusiu žvėreliu neleistinų naudoti medžioklėje kilpų. GRYNAS.lt aiškinasi, kokia brakonierių kilpomis padaroma žala, ką daryti miške radus kilpą ir kaip su žiauriais kilpininkais kovoja aplinkosaugininkai.

Nesuprato žalos

Kilpų naudojimas – labai žiaurus brakonieriavimo būdas, kai miške paliekama metalinė kilpa ir ją įkliūva žvėrelis. Kol žūsta, jis patiria didžiules kančias.

Anksčiau kilpomis brakonieriavimo Trakų gyventojas Eugenijus. Tiesa, vieną dieną jį sučiupo aplinkosaugininkai. Vyrui teko sumokėti didžiulę baudą. GRYNAS.lt nusprendė pakalbinti buvusį brakonierių ir sužinoti, kodėl vyras rizikavęs ir medžiojęs kilpomis.

Vyras pripažino niekada nebuvęs medžiotoju, tačiau gyveno netoli miško ir kasdien matydavo stirnų, briedžių, kiškių, lapių. Internete perskaitęs, kad, pavyzdžiui, už lapės kailį galima gauti nemažai pinigų, Eugenijus ryžosi nelegaliai medžioklei kilpomis.

„Nepagalvojau apie gresiančią atsakomybę. Tiek finansinę, tiek moralinę. Tiesiog paskaičiau, kad už lapės kailį neblogai moka, kasdien matydavau jas prie miško, todėl nusprendžiau pamėginti kokią vieną kitą pagauti. Kilpa buvo tuščia kelias dienas, o trečią dieną mane pagavo aplinkosaugos darbuotojai. Matyt, susekė, o gal kaimynas paskundė. Matė, kaip vaikščiodavau su peiliu į mišką“, – pasakoja buvęs brakonierius.

Paklaustas, ar gailisi dėl brakonieriavimo, Eugenijus vienareikšmiškai atsakė, kad jo poelgis nedovanotinas: į kilpą pakliuvęs žvėrelis kankinasi, tačiau jis to nežinojęs, kol viso to jam nepasakojo jį sučiupę aplinkosaugininkai. Jie skyrė kilpininkui ir piniginę baudą.

Aplinkos ministerija informuoja, kad už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų
reikalavimų pažeidimus, šiuo atveju už medžioklę naudojant kilpas, laukia baudos: medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymas, gaminimas, pirkimas ar pardavimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

Žvėrelis kenčia

Brakonieriai nežiūri į tai, kad į kilpą patekęs žvėris labai kankinasi. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doc. dr. Alius Ulevičius pasakoja, kad tai yra bene baisiausias nelegalios medžioklės būdas.

„Žala, visų pirma, tam individui, kuris pakliūna į kilpą. Ji sužaloja gyvūną: gyvūnas užsiveržia kilpą, blaškosi, susilaužo kojas ir pan. Be to, dažnai jis graužia tą kilpą ir taip susižaloja dantis. Jeigu gyvūno kojos patenka į kilpą, jis dar gali ištrūkti gyvas, jei kaklas – pasismaugia“, – aiškina mokslininkas.

Anot A. Ulevičiaus, nuo kilpų nėra apsaugotas niekas: į ją gali pakliūti ir naminis gyvūnas, pavyzdžiui, į mišką paleistas palakstyti šuo. Taip pat į kilpą gali pakliūti ir Lietuvoje retos rūšies miško gyvūnas.

Kilpininkai – neturintys leidimo medžioti

Aplinkosaugininkai aktyviai kovoja su brakonieriais, tarp jų ir kilpininkais, todėl neteisėtos medžioklės atvejų užfiksuojama vis mažiau. Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas teigia, kad medžiojimo kilpomis atvejų augimo nėra, tačiau pavienių atvejų pasitaiko. Dažniausiai tokį būdą renkasi medžioklės leidimų neturintys asmenys.

„Medžiojimo kilpomis daugėjimo nefiksuojame, bet yra tam tikra procento dalis tokių asmenų, kurie gyvena kaimo pakraščiuose, bedarbiai, nebaigę mokslų ir nesuvokiantys, kokią žalą brakonieriaudami daro ne tik gyvūnams, bet ir gamtai. Išsilavinusių žmonių, gaudančių gyvūnus kilpomis, nepasitaiko“, – tvirtina S. Mikėnas.

Skundžia vietiniai gyventojai

Vilniaus RAAD pareigūnas pasakoja, kad prie kovos su brakonieriais prisideda visi: tiek vietiniai gyventojai, tiek leidimus medžioti turintys žmonės. Jis aiškina, kad norint sugauti kilpininką kartais reikia nemažai palūkėti, tačiau kantrybė duoda rezultatų.

„Medžiotojai, gyventojai, gamtos mylėtojai, kurie lankosi miške išeina pabėgioti, pavaikščioti, vedžioja šunis, kurie, beje, taip pat kartais pakliūna į tuos spąstus - visi šie žmonės praneša apie kilpas, o mes įvertiname situaciją ir organizuojame pasalas. Tuomet laukiame, kol prie kilpų ateina asmenys, arba, jei yra sniego, matome pėdsakus, kurie kartais nuveda iki kažkokios sodybos. Be to, galima matyti sugauto grobio vilkimo pėdsakus“, – sako aplinkosaugininkas.

Kilpininką atskirti paprasta

Pasak S. Mikėno, atskirti kilpininką labai paprasta. Jis vardija, kokie bruožai leidžia manyti, jog miške vaikštantis gyventojas turbūt laukia savo grobio.

„Šiaip kilpą pamatyti nežinančiam asmeniui, jei ji pakabinta kažkur ant medžio, labai sudėtinga. Na, o asmuo, kuris paspendė tas kilpas, išsiskiria: pasaloje budintys pareigūnai iškart mato, kaip žmogus žvalgosi būtent į tas vietas, kur yra kilpos. Nors pažeidėjai taip pat yra gana gudrūs. Jei mato, kad kilpa vis dar paruošta gaudymui ir be žvėries, kilpininkas net nesiartina prie jos, praeina nuo kilpos atitinkamu atstumu ir žvalgosi į jas“, – pasakoja Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Radus kilpą reikis skambinti bendruoju pagalbos centro telefonu

Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas taip pat pažymi, kad Utenos apylinkėse sutinkamas vienas kitas kilpininkas, tačiau jų pagausėjimo tikrai nėra. Aplinkosaugininkas priduria, jog didelį indelį į kovą su brakonieriais turi vietos gyventojai, informuodami aplinkosaugininkus apie galimus neteisėtos medžioklės atvejus.

„Gyventojai praneša, jei pastebi kilpas. Tuomet mes surengiame pasalas ir laukiame, kada brakonierius ateis. Dažniausiai, jeigu pasirodęs asmuo yra kilpininkas, jis su savimi turi su šia veikla susijusių daiktų: peilį, atsarginę kilpą ar panašiai. Ir šiaip radus gyvūną kilpoje reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu, o ne pasiimti jį į namus. Kitas būdas atpažinti kilpininką yra paimti paliktą kilpą ir ją sutraukti. Brakonierius, pamatęs tokią kilpą, ją vėl pataisys“, – teigia aplinkosaugininkas.

Radus miške kilpą aplinkos apsaugos inspektoriai ragina žmones skambinti bendruoju pagalbos centro telefonu ir radinio neliesti, nebent, anot Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko S. Mikėno, kilpoje būtų įstrigęs besikankinantis gyvūnas.

„Miške radus kilpą galima pranešti tiesiogiai pareigūnams arba bendruoju pagalbos centro numeriu. Visada yra budintys pareigūnai, kurie visą laiką perduoda informaciją. Niekad nereikia tos kilpos liesti, išskyrus atvejį, kai akivaizdžiai matosi, kad žvėrelis yra pakliuvęs ir kankinasi. Bet tokia situacija dažnai naudojasi brakonieriai, sakydami, kad norėjo tik išlaisvinti gyvūną. Tai siūlymas, kad iškart skambintų 112“, – pabrėžia pašnekovas.

Organizuojami reidai

Visos Lietuvos aplinkos apsaugos pareigūnai organizuoja reidus, kurių metu tikrinami miškai, ar juose nėra brakonierių. Taip pat organizuojama kasmetinė akcija „Medžiok saugiai“, kurios metu aplinkosaugininkai dar atidžiau stebi šalies miškus. Kaip informuoja Aplinkos ministerija, šiemet pareigūnai visoje Lietuvoje suorganizavo pusketvirto šimto reidų, skirtų gyvūnijos apsaugai. Juose užfiksavo 136 pažeidimus. Reidų metu inspektoriai patikrino beveik 1800 medžiotojų. Nuo spalio mėn. vidurio vykusios akcijos „Medžiok saugiai“ metu iš brakonierių konfiskuoti 27 pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės – spąstai, kilpos, šautuvai, naktinio matymo prietaisai bei 2 automobiliai.

Brakonieriavimas kilpomis žvėreliams sukelia dideles kančias. Todėl visi gyventojai turėtų prisidėti prie kovos su gyvūnų kankintojais ir, kaip sakė aplinkosaugininkai, sužinojus apie brakonieriavimo atvejį, pranešti bendruoju pagalbos centro telefonu.