Išleidžiamos į vandens telkinius nuotekos – vienas pagrindinių jų taršos šaltinių, kurių monitoringą nuo liepos 1 d. užtikrins Aplinkos ministerijos pakeisti Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Jie įpareigoja viešai skelbti informaciją apie išleidžiamas nuotekas.
„Rezonansiniai aplinkos teršimo nuotekomis Lietuvoje incidentai verčia mus visus – ir aplinkosaugininkus, ir gyventojus – kuo atidžiau stebėti, ar neviršijamos taršos normos. Visuomenė jau galės visada matyti išleidžiamų nuotekų užterštumą jas išleidžiančiųjų svetainėse“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pakeistieji Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai įpareigoja ūkio subjektus (išskyrus viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus), kurie per parą išgauna daugiau kaip 100 m3 paviršinio ar požeminio vandens ir į aplinką išleidžia daugiau kaip 100 m3 nuotekų, viešai savo interneto svetainėje skelbti kiekvieną mėnesį atnaujinamą informaciją apie paimamo vandens ir išleidžiamų nuotekų – iš kiekvieno išleistuvo – kiekį.
Ūkio subjektai, nuo 2021 m. liepos 1 d. atliekantys ir nuolatinius taršos šaltinių išleidžiamų teršalų matavimus, ir nenuolatinius, turės skelbti šių matavimų rezultatus. Jeigu ūkio subjektas neturi interneto svetainės, jis privalės sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su matavimų rezultatais kitais būdais.
Ūkio subjektai, kuriems yra privalomas išleidžiamų teršalų nuotekose monitoringas ir kuriems pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą nenustatomi leistinos taršos normatyvai, nuo 2021 m. liepos 1 d. turi vykdyti į gamtinę aplinką išleidžiamose komunalinėse ir buitinėse nuotekose pagrindinių teršalų – amonio jonų, nitratų, nitritų, bendro azoto, fosfatų, bendro fosforo, cheminio deguonies suvartojimo, skendinčių medžiagų – monitoringą.
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų pakeitimai skirti įgyvendinti 2020 m. pakeisto Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatas.