GRYNAS.lt pradėjus domėtis, kodėl tvora vis dar stovi valstybiniame miške, kai tai draudžia įstatymai, susiklostė absurdiška situacija, kai atsakomybę valstybinės institucijos bando permesti viena kitai.
Apsistodavo aukščiausi valstybės pareigūnai
Garsioji sovietmečio rezidencija Žvėryne, Latvių gatvėje, kurioje apsistodavo aukščiausi valdžios pareigūnai, buvo pastatyta 1980 metais Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Tai reiškia, kad tvora, apjuosianti valstybinį mišką jau stovi beveik 40 metų. Pastatas su mišku užėmė 5,04 ha teritorijos, tačiau užstatytas plotas teužima tik 1931 kvadratinių metrų.
Aukščiausi svečiai ir valstybės pareigūnai poilsio namuose apsistodavo maždaug iki 1995 metų. Jau 2000 metais buvo bandyta pastatą parduoti, tiesa, nesėkmingai. Antras bandymas privatizuoti svečių namus buvo 2011 metais.
Naujas Vyriausybės svečių namų šeimininkas atsirado 2014 metais. Svečių namai, Registrų centro duomenimis, priklauso įmonei „Global Enterprises“, kuri yra valdoma SBA koncerno, sklypas yra nuomojamas. Taigi jau kelerius metus svečių namai yra privačiose rankose, sklypas yra žymiai sumažintas, todėl miške esanti tvora liko valstybinėje žemėje. Svečių namuose jau daug metų nevykdoma veikla, neapsistoja aukščiausi valstybės vadovai, taigi tvora nėra reikalinga, o pagal galiojančius įstatymus, mišką aptverti yra draudžiama - jis privalo būti prieinamas visuomenei. Tačiau valstybinės institucijos daugelį metų draustinyje stovinčią tvorą tiesiog pamiršo.
VSTT kovojo, kad miškas nebūtų privatizuotas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba dar 2009-2011 metais priešinosi tam, kad miškas būtų privatizuojamas kartu su Vyriausybės svečių namais. Taip pat tarnybos specialistai konstatavo, kad miškas turi būti atitvertas visuomenei. Po tarnybos raštų Vyriausybei ir kitoms institucijoms miškas nebuvo pritavizuotas, bet atitvertas taip pat nebuvo.
„Pagal Saugomų teritorijų įstatymą valstybinių draustinių valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus namų valdų, asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemę bei iki 5 hektarų ploto sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų“, - rašoma VSTT rašte dar 2009 metais.
Taip pat buvo konstatuota, kad tuo metu nagrinėjamas žemės sklypas yra valstybės nuosavybė. Gali būti parduodami žemės sklype esantys statiniai, bet ne žemės sklypas.
Taip pat VSTT atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą, draustinių nuostatus bei Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas veikla, susijusi su statybomis, draustiniuose yra ribojama. Kraštovaizdžio draustiniuose neleidžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusių pastatų, išskyrus vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose. Draustiniuose neleidžiama statyti rekreacinių pastatų. Svečių namų pastatą galima rekonstruoti, bet norint padidinti užstatymo plotą, keisti jo naudojimo pobūdį kiltų rimtų juridinių problemų.
Beje, VSTT šio Vyriausybės svečių namų pastatą norėjo perimti savo nuosavybėn. VSTT siūlė, kad svečių namų pastatas galėtų būti pritaikytas visuomenės reikmėms, jame įrengiant Nacionalinį saugomų teritorijų centrą.
Tačiau šis noras nevirto realybe. Taip pat nors VSTT aktyviai kovojo, kad miškas būtų neįtrauktas į sklypą jį privatizuojant ir į šią pastabą buvo atsižvelgta, sovietinė tvora, neleidžianti visuomenei patekti į valstybinį mišką, stovi kaip stovėjusi, o visos institucijos kratosi atsakomybės.
Savivaldybė: tvora turėjo būti nugriauta prieš privatizavimą
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė GRYNAS.lt teigė, kad tvora turėjo būti nugriauta dar prieš privatizuojant pastatus. Vis dėlto, savivaldybės nuomone, tai – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcija.
„Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas Latvių g. 70 yra 1, 2350 ha ploto. Jis suformuotas minimalaus ploto, reikalingo jame esančiam pastatui eksploatuoti. Esama tvora, pastatyta valstybinės reikšmės miško žemėje ir į sklypo ribas nepatenka. Mūsų turimais duomenimis, tvora Nekilnojamojo turto registre neregistruota“, - laiške rašė R. Rudukienė.
Pasak savivaldybės atstovės, patikrinimą turėtų atlikti NŽT: „Siekiant išvengti neteisėto miško žemės užtvėrimo, tvora turėjo būti nugriauta dar prieš pastatų privatizavimą. Tačiau, savivaldybė neturi įgaliojimų veikti atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Tai – Nacionalinės žemės tarnybos funkcija.“
Valstybinės institucijos mėto atsakomybę viena kitai
Kadangi sena tvora yra aptveriamas valstybinio miško plotas, informacija apie aptvėrimą buvo perduota Valstybinei miškų tarnybai. Šios direktorius Paulius Zolubas GRYNAS.lt teigė, kad atliks patikrinimą vietoje, tačiau po kurio laiko pareiškė, kad teritorijoje nėra valstybinio miško, tik želdiniai.
„Situaciją patikrinome – tai valstybės nuosavybė, geodeziškai atmatuota 2012.09.11. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, miško nėra“, - laiške rašė P. Zolubas.
Tačiau paaiškinus, kad pačiame sklype miško nėra, nes privatizuojant pastatą sklypas buvo sumažintas, tačiau tvora, aptverianti valstybinį mišką, yra už sklypo ribų ir ji ten stovi jau daugybę metų, Valstybinės miškų tarnybos vadovas irgi teigė, kad tai – NŽT kompetencija. Jo vadovaujama tarnyba dėl tvoros pašalinimo nežada nė piršto pajudinti: „Tikrai neteisingai supratau klausimą - tvora už sklypo ribų. Informacija perduota žemės valdytojui.“
NŽT atliks patikrinimą
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) informavo, kad ketina atlikti patikrinimą ir imtis veiksmų dėl tvoros.
Vilniaus miesto NŽT teritorinis padalinys informuoja, kad yra numatęs atlikti patikrą vietoje, jei pasitvirtins pirminė informacija, tai tvoros savininkai bus įpareigoti nusigriauti statinį. Jei nepavyks nustatyti tvoros šeimininko, bus kreiptasi su prašymų pripažinti jį kaip bešeimininkį turtą ir jį nugriauti. Bet kuriuo atveju NŽT atliks visus numatytus veiksmus šiai problemai spręsti.
VTPSI pradėjo patikrinimą
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) šiuo metu atlieka patikrinimą dėl tvoros, stovinčios draustinyje. Tiesa, jį pradėjo labai nenoriai.
„Informacijos apie tvorą Latvių g. 70 inspekcija neturi. Siūlome dėl nurodytos situacijos kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą“, - iš pradžių laiške rašė VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams Vida Aliukonienė.
Paklausus, kodėl kitos tvoros, esančios valstybinėje žemėje yra VTPSI kompetencija, o ši tvora nebe VTPSI rūpestis, aiškaus atsakymo taip pat gauti nepavyko.
„Jei tvora aptverta NŽT valdoma valstybinė žemė, tuomet NŽT turi imtis veiksmų, siekdama atlaisvinti valstybinę žemę. Jei žemė perduota miškininkų dispozicijon – tuomet Valstybinė miškų tarnyba. Kiekvienas subjektas privalo tinkamai rūpintis jam perduotu valstybiniu turtu. Statybos inspekcija turi įgaliojimus, kurie aiškiai apibrėžti teisės aktais. Yra nustatyti veikimo senaties terminai. Pasidomėsime tvoros pastatymo aplinkybėmis, tačiau iš Jūsų pateiktos informacijos panašu, kad tvora pastatyta daugiau nei prieš 10 metų“, - laiške rašė V. Aliukonienė.
Paaiškinus, kad tvarka, kai senesni negu 10-ies metų statiniai netiriami, jau nebegalioja ir neseniai buvo pakeista, VTPSI atstovė persigalvojo ir teigė, kad situacija bus patikrinta: „Bus pavesta Vilniaus skyriui išnagrinėti situaciją. Apie išvadas ir tolesnius veiksmus informuosime papildomai.“
VTPSI patikrinimo rezultatai dar nėra žinomi.
Savininkai dar nežino, ką statys draustinyje
SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė GRYNAS.lt teigė, kad jeigu tvora yra blogos būklės, verslininkai gali ją suremontuoti. Paklausta, ar jie negali jos nugriauti, nes jos remontuoti nereikia, atstovė teigė, kad tai nėra jų sprendimas.
Nors įmonė pastatą privatizavo dar 2014 metais, iki šiol nėra atskleistų planų, ką įmonė ketina daryti su šiuo pastatu, mat draustinyje naujos statybos nėra leidžiamos. Pasak atstovės, kol kas dar nėra nuspręsta, yra svarstomos įvairios koncepcijos ir tikimasi surasti draugišką gamtai variantą.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu GRYNAS.lt. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu grynas@grynas.lt.