Įtarimų sukėlė automobiliai, aprasojusiais langais

Vilniaus neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai prie Vilnelės ir jos užtvankų traukia kasdien.  Užsimaskavę vyrai ilgas valandas sėdi patamsyje ir laukia prie upės traukiančių brakonierių. Lašišos saugomos pasitelkus ir vaizdo stebėjimo kameras, tačiau vien to neužtenka.

Antradienį prie kiaurą parą budinčių neetatinių inspektorių prisijungė ir Šaulių sąjungos atstovai, svetainės „Museline.lt“ žvejai mėgėjai ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas. O taip pat reido dalyviai prie upės sutiko Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vyr. specialistą Darių Simanavičių, kuris dažnai po darbo atvyksta stebėti upės.

Įvairiose vietose pasklidę reido dalyviai pasislėpę laukė brakonierių. Ilgai laukti neteko. Nuo reido pradžios praėjus porai valandų prie Vilnelės buvo pastebėti du vyrai. Tačiau jie nieko blogo padaryti nespėjo. Pajutę, kad pateko į pasalą, brakonieriai pasipustė padus.

Taip pat buvo patikrinti ir prie Vilnelės pastebėti įtartini automobiliai. Tačiau juose surasti ne brakonieriai, bet pasimylėti nusprendusios porelės. Viena mašina, aprasojusiais stiklais, stovėjo visai šalia upės. Pareigūnams pasibeldus į stiklą automobilyje užsidegė šviesa ir pravėręs automobilio langą jaunas vaikinas išrėžė, kad čia niekas nebrakonieriauja. Tuomet pareigūnai paprašė patraukti automobilį nuo žolės. Vaikinas sutiko tai padaryti ir po kelių minučių nuvažiavo į kitą vietą.

Aplinkosaugininkų išgąsdintas brakonierius bėgo slėptis namo

Panašūs įvykiai pasikartoja kasdien. Kai kurie brakonieriai tokie įžūlūs, kad netgi grasina lašišas saugantiems vyrams. Reido dalyviai pasakojo, kad į lašišų brakonieriavimą įtraukiami net vaikai. Vyrai turi žinių, kad vaikams iš asocialių šeimų į rankas įbrukamos meškerės, kurių valo gale daug kabliukų. Nepilnamečiams liepiama neteisėtai gaudyti lašišas.

Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Kęstutis teigė, kad nuo pareigūnų slapstosi ne tik vaikai, bet ir rimti brakonieriai. Vieną jų praėjusį šeštadienį neetatiniai inspektoriai sučiupo.

„Brakonierius sužvejojo lašišą ir paslėpė ją po lapais. Bet negalėjo jos pasiimti, kadangi aplink ilgai vaikščiojo neetatiniai aplinkosaugininkai. O kai mes jį pradėjome sekti, jis pabėgo namo ir pasislėpė. Tada buvo patikrinta jo mašina. Surasti brakonieriavimo įrankiai, svarstyklės, svarmenys. O prie pirtelės buvo surasta meškerė ir žuvis“, - pasakojo laiko reidams negailintis Kęstutis.
Citata
Viena mašina, aprasojusiais stiklais, stovėjo visai šalia upės. Pareigūnams pasibeldus į stiklą automobilyje užsidegė šviesa ir pravėręs automobilio langą jaunas vaikinas išrėžė, kad čia niekas nebrakonieriauja. Tuomet pareigūnai paprašė patraukti automobilį nuo žolės. Vaikinas sutiko tai padaryti ir po kelių minučių nuvažiavo į kitą vietą.

„Laiko man tikrai ne gaila, svarbu, kad žuvies būtų“, - pridėjo žvejas. Aplinkos viceministras L. Jonauskas sakė, kad aplinkosaugininkai jau greitai galės ramiau atsikvėpti, nes lašišų nerštas netrukus baigsis. Tuomet beliks apsaugoti lašišų migracijos kelius.

Per sezoną galima „uždirbti“ naujam automobiliui

Ir čia pat jis atskleidė, kad per lašišų neršto sezoną „etatiniai“ brakonieriai uždirba labai daug. „Teigiama, kad per sezoną brakonierius gali uždirbti iki 50 tūkst. litų. Kilogramas lašišos patinas juodojoje rinkoje kainuoja 20 litų, patelės kilogramas – 25 litus. Ikrai perkami atskirai. Kai padidinom baudas, pakilo jų kainos. Anksčiau puslitris kainuodavo 50 litų, dabar nuo 70 iki 100 litų. Šiuo metu lašišos patelė kainuoja maždaug 500-700 litų, o patinas šiek tiek pigiau. Kad tai finansiškai naudinga, išduoda faktas, jog brakonieriauti grįžta net emigrantai“, - sakė viceministras, pridėjęs, kad lašišos gaudamos ne asmeniniam naudojimui.

D. Simanavičius paaiškino, kad brakonierių veikimo principai aplinkosaugininkams gerai žinomi. Dieną jie krante įsmeigdami pagaliuką pasižymi lašišos neršto vietą. O naktį, kai aplink nesimato žmonių, jie ateina į tą vietą ir naudodami meškerę su daug kabliukų bando užkabinti lašišą. Jei iš pirmo metimo nepavyksta, pavyks iš antro ar iš trečio, nes lašišos toli nuo lizdo nenuplaukia. Išgąsdintos jos kiek nutolsta, tačiau netrukus grįžta vėl.

Tačiau aplinkosaugininkai žino kiekvieną neršiančių lašišų lizdą ir stengiasi jo nepaleisti iš akių.