Kova dėl išlikimo
Pasitvirtino šių ir ateinančių, rinkiminių, metų atliekų tvarkymo sektoriaus ir jo dalyvių prognozuotas veikimo lauko kontekstas – IŠLIKIMAS, tvirtina konferencijos-diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas 2015“ organizatorė ir turinio vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė, UAB „Ekokonsultacijos“ vadovaujančioji partnerė.
„Daug kas jau krito, neatlaikę savo klaidų, agresyvios „konkurencijos“ ir nesibaigiančio įtakų pasidalijimo. Toliau ryškėja aplinkosauginių valstybinių institucijų didvyriškumas ir narsa, gamintojų, importuotojų bei didžiųjų prekybos tinklų neįgalumas, savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) nesibaigianti dilema dėl vidaus sandorių, taip pat surinkėjų noras išlaikyti „šeimininkų“ pozicijas ir, deja, visų pasyvumas, net nebandant imituoti prevencijos ir pakartotinio panaudojimo bei rūpesčio visuotiniu rūšiavimu ir galutine vartotojo / gyventojo už atliekų tvarkymą mokama kaina“,– pranešime spaudai cituojama L. Šleinotaitė-Budrienė.
Kviečia dialogui
Konferencijoje-diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2015“ dalyvausiantis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, matydamas šiandien atliekų sektoriuje susidariusią situaciją, nesutarimus tarp verslininkų, asociacijų, valstybės institucijų, ragina pirmiausia išklausyti ir vienus, ir kitus, išgirsti Aplinkos ministerijos nuomonę ir tik tada daryti sprendimus.
„Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimui artimiausiu metu reiks tobulinti teisės aktus taip, kad kuo daugiau teisių būtų suteikta regionams, konkrečiai – savivaldai. Savivaldybės, be kita ko, turėtų dalyvauti kontroliuojant tvarkomų atliekų srautus, nes šiuo metu visa tai palikta verslo savikontrolei, o tai nėra gerai“, – sako A. Salamakinas, atliekų tvarkytojų forume Druskininkuose dalyvausiantis antrą kartą.
Svarbu kokybė, ne kiekybė
Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ partnerė, advokatė Vilma Ramanauskaitė įsitikinusi, kad esant spragoms teisės aktuose, nevieningam teisės aiškinimui, teismuose daugėja bylų, nes nepakankamai įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas, gamintojai ir importuotojai neturi galimybės vykdyti realią kontrolę. Todėl atliekų tvarkymo sektoriuje vis aktualesnis tampa teisinių įrankių naudojimas. Tiesa, čia kokybė yra svarbiau nei kiekybė.
„Vien tik per šiuos metus buvo svarstyta beveik 20 Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektų. Tikiuosi, jog įstatymo dažni keitimai ateityje nebus eksperimentinio pobūdžio, nes už tai brangiai mokame visi“, – sako V. Ramanauskaitė ir akcentuoja, jog teisės aktų pakeitimų neturėtų lemti vienų ar kitų rinkos dalyvių ekonominiai interesai.
Konkurencija be taisyklių
Konkurencijos taryba šių metų balandžio mėn. baigė ilgiau nei metus trukusį tyrimą komunalinių atliekų tvarkymo rinkoje, kurio išvados priverčia susimąstyti visus rinkos žaidėjus: maždaug trečdalyje iš 60 Lietuvos savivaldybių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikia be konkurencijos procedūros paskirtos pačių savivaldybių kontroliuojamos įmonės. Tai lemia paslaugos pabrangimą galutiniam vartotojui – atliekų turėtojui.
Tačiau Konkurencijos tarybos išvadų įgyvendinimas praktikoje vyksta lėtai, o rinkos dalyviai dažniau renkasi teisminį sprendimo kelią, kas lemia viešųjų pirkimų stabdymą, rinkos dalyvių susipriešinimą.
Baigsis ES parama
Pasak Simono Barsteigos, bendrovės CSD Inžinieriai vadovo, ne už kalnų diena, priversianti rinkos dalyvius galvoti ne tik apie finansinę naudą, – artėja laikas, kai Europos Sąjungos (ES) parama atliekų sektoriui nebus teikiama.
„Tikiuosi, kad tada projektų įgyvendinimo prioritetas bus ne kuo didesnis biudžetas ir paraiškos pateikimo greitis, bet apgalvoti, išdiskutuoti ir racionalūs sprendimai, kuriems kartais nereikia jokios paramos. Ateityje mums reikės vis daugiau kurti, o ne tik įsisavinti lėšas“, – laukiančius pokyčius vardija S. Barsteiga ir viliasi, kad kartu viešajame sektoriuje daugės vizionierių, kurie bus linkę dirbti valstybės labui.
Šiame fone ir kontekste konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2015“ ieško kompetencijos, pozityvumo, skaidrumo, lyderystės ir bendrų sistemos rezultatų, siekiant suderinti ir „pasotinti“ visų interesus. Tai – tarsi lakmuso popierėlis, kuris parodo, kiek bendrų vertybių ir sutarimo esama atliekų tvarkymo sistemoje.
Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.